Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentės Dovilės Jakniūnaitės, šie parlamento rinkimai Rusijoje buvo išskirtinai nuobodūs: „Vyko pasyvi rinkimų kampanija, kuriai įtakos turėjo ir rinkimų paankstinimas, dėl ko visa agitacija turėjo vykti vasarą, kai daugumos rinkėjų dėmesys yra visai kitur, o ir intrigos būta mažai.
Visi tikėjosi, kad „Vieningoji Rusija“ laimės. Mažai kas tikėjosi, kad vadinamajai nesisteminei opozicijai pavyks gauti bent vieną vietą. Taip ir įvyko.“
Suskaičiavus 93 procentus partijų sąrašų balsalapių paaiškėjo, kad Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“ surinko 54,2 procentus balsų ir užsitikrino 343 iš 450 vietų parlamente.
Ši partija didele persvara aplenkė Komunistų ir Liberalų demokratų partiją surinkusias tik po šiek tiek daugiau nei 13 procentų balsų.
Paskutine į parlamentą patekusia partija tapo „Teisingoji Rusija“, gavusi apie 6 procentus rinkėjų balsų.
Opozicija neturi galimybių patekti į valdžią
Šiuose rinkimuose, bent iš pažiūros, opozicijai buvo sudarytos geresnės galimybės įsitraukti į rinkimus ir vykdyti rinkiminę kampaniją. Nepaisant to, nė viena iš opozicinių partijų neperžengė 5 procentų slenksčio.
„Iš tiesų Rusijos valdžia šiemet stengėsi parodyti, jog rūpinasi rinkimų skaidrumu ir atvirumu, palengvindama kai kurias procedūras ir leisdama kai kuriems opozicijos lyderiams kandidatuoti.
Tačiau jų nesėkmė nėra netikėta. „Liberalios“ opozicinės jėgos yra susiskaidžiusios tarpusavyje, kai kuriose vienmandatėse apygardose kandidatavo ne vienas opozicijos atstovas, taip buvo sukurta visiškai nereikalinga konkurencija“, – teigė D.Jakniūnaitė.
D.Jakniūnaitė taip pat pastebėjo, jog opozicija nesugeba rinkėjams pasiūlyti prasmingų alternatyvų: šiuo metu jiems labiau rūpi ekonominė bei socialinė situacija, o ne žmogaus teisės ar raiškos laisvė.
„Žinoma, prie to labai daug prisideda ir Rusijos valdžia bei žiniasklaida, nuolatos kalbėdama apie opozicijos „parsidavimą“ Amerikai, kenkėjiškumą ir nemeilę Rusijai.
Tad monolitinė sistema neleidžia prasiveržti, o pati opozicija kol kas irgi neturi naujų idėjų, ką galima padaryti“, – teigė docentė.
Leidimas opozicinėms partijoms dalyvauti rinkimuose bei vykdyti rinkiminę kampaniją buvo tik dekoracijos.
VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis Rusijos rinkimų pakeitimus vertina skeptiškai: „Leidimas opozicinėms partijoms dalyvauti rinkimuose bei vykdyti rinkiminę kampaniją buvo tik dekoracijos.
Pažvelgus į periodą nuo praėjusių Dūmos rinkimų iki dabar, matyti, kad sąlygos egzistuoti tiek pilietinei visuomenei, tiek opozicijai tik blogėja.“
V.Jurkonis pabrėžia, kad represijų mastas nevyriausybinėms organizacijoms, įvairiems fondams ir netgi švietimo iniciatyvoms, kurios gauna tarptautinį finansavimą, nuolat didėja:
„Borisas Nemcovas – vienas iš opozicijos lyderių, vienas tų, kuris bandė sujungti gana susiskaldžiusią opoziciją, buvo nužudytas, tad visam šitam kontekste kalbėti apie kažkokias galimybes opozicijai ar progresą negalima. Iš esmės erdvė alternatyviai nuomonei dramatiškai siaurėja.“
Protestų greičiausiai nebus
Šie rinkimai pasižymėjo itin žemu aktyvumu, ypatingai didžiuosiuose Rusijos miestuose. Balsuoti atėjo rekordiškai maža balsavimo teisę turinčios visuomenės dalis – vos 47,8 procentai.
Nepriklausomo tyrimų centro „Levada“ priešrinkiminių apklausų duomenimis, 42 procentai apklaustųjų manė, kad konkurencija rinkimuose bus tik imituojama, 43 proc. prisipažino visiškai nesidomėję rinkiminėmis kampanijomis.
„Galima spėti, kad kai kas nėjo į rinkimus galvodami apie protestą, siekdami sumažinti valdžios legitimumą, tačiau, manau, kad didžioji dalis – dėl abejingumo ir netikėjimo, kad per rinkimus įmanomas pokytis, kad kas nors bus kitaip.
Alternatyva labai neaiški, pasirinkimo nėra, tad atsiranda politinis nuovargis ir pasyvumas“, – komentavo TSPMI dėstytoja D.Jakniūnaitė.
Po 2011 metų rinkimus lydėjusių protestų Rusijos valdžia labai stengėsi sudaryti skaidrių rinkimų įspūdį. Nepaisant to, ir šiemet pažeidimų neišvengta.
2011-2012 m. protestai neatnešė naujų idėjų, po jų nemažą visuomenės dalį apėmė pasyvumas, kurio šie rinkimai niekaip neišjudino.
„Panašu, kad visgi jų būta mažiau nei prieš penkerius metus (ar bent jau pranešimų apie juos mažiau). Valdžia iš tiesų stengėsi, kad viskas vyktų sklandžiai ir diskusijų apie legitimumą nebūtų.
Taip pat reikia prisiminti, kad 2011-2012 m. protestai neatnešė naujų idėjų, išsisėmė ir po jų nemažą aktyvios visuomenės dalį apėmė pasyvumas, kurio šie rinkimai niekaip neišjudino.“
Reikšmingesnės reakcijos į rinkimus nesitiki ir V.Jurkonis. Jo nuomone, pilietinė visuomenė buvo nuosekliai bei kryptingai luošinama, todėl vargu ar ji bus pajėgi parodyti kažkokį ryškesnį savo veidą net ir akivaizdžių rinkiminių pažeidimų akivaizdoje.
„Režimas išmoko 2011 metų pamokas – tuo metu vykę protestai buvo netikėti ir net galima sakyti išgąsdino valdžią.
Nuo 2012 metų sustiprintas represinis aparatas ir imtasi priemonių, kad pilietinė visuomenė būtų arba eliminuota, arba save labai smarkiai cenzūruotų ir iš principo būtų neveiksni“, – teigė V.Jurkonis.
Rinkimai vyko ir Kryme
Šiemet pirmą kartą rinkimai surengti 2014 metais aneksuotame Kryme. Tiek Ukraina, tiek tarptautinė bendruomenė pasmerkė šį balsavimą ir pavadino jį neteisėtu.
Čia „Vieningoji Rusija“ laimėjo visus galimus mandatus. Tokie rezultatai sukėlė protestų bangą Ukrainos sostinėje Kijeve.
Tai, jog rinkimai Kryme laikomi nelegaliais, vis dėl to nelems visų Rusijos rinkimų pripažinimo neteisėtais.
„Rinkimai Kryme bus nepripažinti, tačiau tai neturėtų sutrukdyti į rinkimus Rusijoje pasižiūrėti neutraliai, pro forma pakomentuojant dėl galimų pažeidimų.
Rinkimų skaidrumą stengtasi pabrėžti, opozicijai leista dalyvauti, o be vidinio judėjimo ar nepasitenkinimo šalies viduje Vakarų valstybėms kaip ir nėra preteksto, o ir politinio noro reikšti nepasitenkinimą“, – pažymėjo D.Jakniūnaitė.
