„Konkrečių kibernetinių pajėgų mūsų ginkluotųjų pajėgų struktūroje nėra. Tačiau pagal Rusijos Federacijos informacinio saugumo doktriną valstybei iškeltas uždavinys ginti savo informaciją“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė V.Ozerovas.
Jis pabrėžė, kad ginkluoto konflikto atveju Rusija privalo būti pasiruošusi, kad bus mėginama sugadinti jos pajėgų valdymo sistemą.
„Taikos metu nesikišame į jokias informacines sistemas – nei karines, nei civiles“, – teigė V.Ozerovas.
Tuo metu Jungtinės Valstijos praeitą savaitę paskelbtoje žvalgybos agentūrų ataskaitoje kaltina Maskvą organizavus kibernetines atakas ir dezinformacijos kampaniją, siekiant paveikti Amerikos prezidento rinkimų baigtį.
„Nėra nei vieno pavyzdžio, kad Rusijos valdžia tikslingai griautų valdymo sistemą arba užsiimtų informacijos išteklių rinkimu neteisėtu būdu. Žvalgyba visada buvo ir bus, bet tai nereiškia, kad ji turėtų pažeidinėti taikaus sugyvenimo principus“, – sakė V.Ozerovas.
Manoma, kad Rusija patenka į stipriausias ir geriausiai finansuojamas kibernetinio karo pajėgas turinčių šalių penketuką.
Pasak jo, Rusijos informacijos doktrina yra atvira: „Joje aiškiai suformuluoti Rusijos Federacijos informacinio saugumo uždaviniai. Taigi, turi būti pajėgų ir išteklių, užtikrinančių jų vykdymą.“
V.Ozerovas patikslino, kad Rusija neturi specializuotų kariuomenės dalinių, atsakingų už kibernetinį saugumą.
Ryšių ir žiniasklaidos ministro pavaduotojas Aleksejus Volinas sakė „Interfax“, kad jo ministerija neturi informacijos apie Rusijos kibernetines pajėgas.
Vis dėlto dienraštis „Kommersant“ antradienį paskelbtame straipsnyje citavo tarptautinės bendrovės „Zecurion Analytics“ atliktos tyrimo išvadas, kad Rusija patenka į stipriausias ir geriausiai finansuojamas kibernetinio karo pajėgas turinčių šalių penketuką.
Šios pajėgos užsiima šnipinėjimu, kibernetinėmis atakomis ir informaciniu karu.
Kaip rodo kompanijos duomenys ir informacinio saugumo temą gvildenantys leidiniai, Rusijos kibernetinio karo pajėgas sudaro apie tūkstantį žmonių, o per metus joms išleidžiama apie 300 mln. JAV dolerių.
