Ivanas Rodionovas savo biure pačioje Berlyno širdyje, kalbėdamas su „Spiegel“ žurnalistais gina Vladimiro Putino veiksmus Ukrainoje ir teigia, kad smurtą iššaukė ne Kremliaus veiksmai, o Kijevo politikai. Klausant jo kalbų galima susidaryti įspūdį, kad čia kalba Kremliaus atstovas spaudai, tačiau I.Rodionovas laiko save žurnalistu.
49 metų vyras vadovauja naujienų agentūrai „Ruptly“, kuri buvo įkurta prieš metus ir yra finansuojama Rusijos valdžios. Prašmatnus ofisas puikioje vietoje su vaizdais į Reichstagą – akivaizdu, kad Kremlius šios agentūros veiklai taupyti neketina. Apie 110 žmonių iš Ispanijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos kuria vaizdo reportažus, kurie siunčiami pasaulio žiniasklaidai.
Iš pradžių gali nebūti visiškai akivaizdu, kad tai yra Kremliaus propagandos mašina – greta V.Putino kalbų savo archyve jie turi reportažų iš įvairių sričių. Tačiau kuomet reikalai pasisuka į įvykius Rytų Ukrainoje, tampa akivaizdu, kad „Ruptly“ siunčia vien tendencingą informaciją – palaikančią prorusiškus separatistus. Jų archyve galima rasti ir Europos radikaliųjų dešiniųjų įrašų, kuriuose jie reiškia savo neapykantą Europos Sąjungai ir Ukrainos valdžiai.
I.Rodionovas sako, kad dabar jie turi daugiau kaip 200 klientų, tarp jų ir Vokietijos transliuotojų. Rusijos finansavimas leidžia jiems kurti reportažus pigiau nei daugeliui konkurentų.
Vyksta negailestingas propagandinis karas
Karas Ukrainoje kariaujamas įvairiomis priemonėmis, ir propagandinės informacijos skleidimas per internetą, laikraščius, televiziją, taip vadinamus neutralius žurnalistus tapo vienu iš svarbiausių Maskvos ginklų.
Kremlius kasmet skiria apie 100 mln. eurų Rusijos žiniasklaidos priemonėms užsienyje, kad šios paveiktų Vakarų visuomenės nuomonę
„Mes stebime negailestingą propagandinį karą“, – sako Andrew Weiss, įtakingas Vašingtono politikos tyrinėtojas. Propagandą jis apibūdina kaip esminį Rusijos ginklą formuojant užsienio politiką.
Kremlius kasmet skiria apie 100 mln. eurų Rusijos žiniasklaidos priemonėms užsienyje, kad šios paveiktų Vakarų visuomenės nuomonę.
Šaltiniai Kremliuje neslepia savo pasitenkinimo dabar atliktu darbu. „Galbūt mes ir laimėjome karą Gruzijoje 2008 metais, tačiau mes tada akivaizdžiai pralaimėjome propagandinį karą Amerikai ir Vakarams. RT ir interneto dėka dabar mes užpildome šią spragą“, – „Spiegel“ cituoja vieną šaltinį.
Tuo metu, kai „Ruptly“ dar tik stengiasi tapti alternatyva „Reuters“ ir „Associated Press“ vaizdo įrašų kūrime, RT per devynerius veiklos metus jau užsitarnavo solidų vardą, ir jų reportažai „YouTube“ pagal žiūrimumą netgi aplenkia CNN – vienintelė žiniasklaidos priemonė, lenkianti RT šioje kategorijoje, yra BBC. Didžiojoje Britanijoje RT turi daugiau žiūrovų nei „Euronews“, o kai kuriuose dideliuose JAV miestuose RT yra žiūrimiausias užsienio kanalas. 2500 RT darbuotojų naujienas praneša rusų, anglų, ispanų, arabų kalbomis, netrukus atsiras ir vokiška versija.
„Ruptly“ ir RT yra geriausiai matomi Kremliaus propagandos instrumentai, tačiau yra ir daugybė kitų, ne tokių akivaizdžių.
Pavyzdžiui, kuomet į Vokietijos televizijos pokalbių laidas apie padėtį Ukrainoje kviečiami Rusijos žurnalistai, Kremliaus propagandos departamentas visuomet pasiruošęs pasiūlyti savo „žinovų“. Programų direktoriai mėgsta juos kviestis, nes jie iššaukia karštas ir provokuojančias diskusijas. Rusijos žurnalistai, kurie kritikuoja V.Putiną, tokiose laidose nepasirodo – dažniausiai suvokdami, koks likimas jų lauktų. Vienas pavyzdžių – Sergėjus Sumlenyj, iki šių metų sausio dirbęs Rusijos verslo žurnalo „Expert“ korespondentu Vokietijoje. Laidose jis kritikavo V.Putiną, tačiau sumokėjo savo kainą – buvo priverstas pasitraukti iš leidinio.
Jo vietą užėmė žurnalistai, pasakojantys, kad Ukrainos kariuomenė šaudė į vaikus ir moteris, kad Rusijos kariuomenė turėtų apginti civilius Ukrainos gyventojus.
Pasitelkia interneto komentatorius
Tie, kas skaito komentarus po naujienomis apie Ukrainos įvykius, turbūt pastebėjo, kad pastaraisiais mėnesiais čia pasirodo nuomonės, kurios vadovaujasi tais pačiais argumentais. Nepriklausomas Maskvos verslo leidinys „Vedomosti“ paskelbė, kad nuo Ukrainos įvykių pradžios prezidento administracija Maskvoje atliko tyrimą, kaip galima manipuliuoti viešąja nuomone JAV ir Vakarų Europoje interneto ir socialinių tinklų pagalba. Šis leidinys skelbė, kad Vokietijoje naujienų tinklalapiuose ir „Facebook“ prorusiškus komentarus rašo čia gyvenantys imigrantai iš Rusijos, gaunantys už tai atlygį.
Vokietijos leidiniai kone kasdien gauna laiškus, kuriuose siūloma „skandalinga informacija apie krizę Ukrainoje“. Laiškuose minima, kad jie turi informacijos apie Kijevo valdžios fašistinę veiklą, kurią nori suteikti žurnalistams. Laiškai parašyti vokiškai, tačiau susidaro įspūdis, kad juose yra rusiškų frazių vertimų – atrodo, kad jie parašomi rusiškai ir vėliau verčiami į vokiečių kalbą.
„Nutekėjusi informacija“
Kremlius naudoja ir kitus propagandos būdus. Pastaruoju metu nuolat pasklinda informacija apie Vakarų diplomatų ar Kijevo politikų pareiškimus, kurie tarnauja Rusijos interesams. Victorios Nuland, Estijos užsienio reikalų ministro pareiškimai tarsi turi duoti nuorodą, kas iš tiesų atsakingas už įvykius Ukrainoje. Rusijos žiniasklaida su pasimėgavimu plačiai nušvietė tai, kad CŽV vadovas nuvyko į Kijevą.
Vakarų specialistai mano, kad Rusija perima net ir Ukrainos kariuomenės pranešimus
Didelė tikimybė, kad konfidencialios informacijos atskleidimas – Rusijos tarnybų darbas, o Vakarų specialistai mano, kad Rusija perima net ir Ukrainos kariuomenės pranešimus.
Kremlius išnaudoja ir Vakarų Europoje gajas antiamerikietiškas nuotaikas, vis paskleisdamas žinias, kad Rytų Ukrainoje veikia amerikiečių samdiniai ir konsultantai.
Tai, ką daro Maskva, yra ryškus kontrastas tam, kaip veikia nepriklausomos Europos žiniasklaidos priemonės. Pastaraisiais metais daugelis Vakarų laikraščių ir transliuotojų uždarė savo biurus Maskvoje. Taigi, beveik nebeliko ekspertų, kurie galėtų perprasti iš visų pusių skleidžiamą informaciją ir pateikti sąžiningą analizę to, kas iš tiesų vyksta.
Taikinys – ir rusai
Pasaulinės informacinės kovos taikinys yra ne tik Vakarų Europa ir JAV – V.Putinas adresuoja pranešimus ir patiems rusams.
Didžiausias V.Putino laimėjimas yra tas, kad daugelis rusų dabar įtikėjo, jog Kijevą iš tiesų valdo fašistai. Tam efektyviai pasitarnavo aliuzijos į Antrąjį pasaulinį karą. Turbūt nestebina, kad neseniai vienoje Rusijos radijo laidoje atlikta apklausa parodė, jog 89 proc. klausytojų mano, kad „masinių žudynių Odesoje dalyviai turėtų būti surasti ir sunaikinti be teismo“.
Rusijos valstybinė žiniasklaida dažnai mėgsta cituoti Vokietijos politikus ir ekspertus. Tačiau dažniausiai jie pasirenkami iš to paties siauro Kremliui lojalių žmonių rato – pavyzdžiui, V.Putino biografijos autorius Alexanderis Rahras, dirbantis konsultantu firmoje „Wintershall“, turinčioje glaudžius ryšius su Rusija. Jis mėgsta kartoti, kad Vokietijos politikai iš tiesų mano visai ką kita, nei sako viešumoje.
Kontroliuoja internetą
Pastaraisiais mėnesiais Kremlius itin aktyviai kontroliuoja internetą. Rusų žurnalistas Andrėjus Soldatovas sako, kad su Kremliumi siejamos jaunimo organizacijos internete rašo tinklaraščius ir puola Maskvos kritikus.
Didžioji dalis žiniasklaidos Rusijoje dabar yra tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojama Kremliaus. 94 proc. gyventojų informaciją gauna iš valstybinės televizijos, kuri klastoja faktus net ir pačiais primityviausias būdais. Pavyzdžiui, prieš kelias savaites per televiziją buvo parodytas reportažas, kaip neva nacionalistai Ukrainoje nužudo prorusišką kovotoją. Tačiau šis vaizdo įrašas iš tiesų buvo pusės metų senumo ir nufilmuotas šiaurės Kaukaze.
Tai, kokią įtaką padarė ši propaganda, gali pasakyti Levas Gudkovas, nepriklausomos nuomonių tyrimų bedrovės „Levada“ vadovas. Jis teigia jau sulaukęs ženklų, kad bendrovė gali būti uždaryta – jis buvo informuotas, kad tai nenutiko tik dėl to, jog Kremlius nedavė galutinių nurodymų.
Specialistas teigia, kad propaganda, kuri dabar vyksta Rusijoje, yra unikali ir netgi pralenkianti Sovietų Sąjungos laikus
67 metų specialistas teigia, kad kai prasidėjo masiniai protestai prieš Viktorą Janukovyčių, tik 30 proc. rusų manė, jog Ukrainos sutartis su ES būtų „slavų vienybės išdavystė“. Maidano protestų metu vasarį taip manė jau 73 proc. apklaustųjų. Dabar jau 58 proc. rusų palaiko rytų Ukrainos aneksijos idėją.
Specialistas teigia, kad propaganda, kuri dabar vyksta Rusijoje, yra unikali ir netgi pralenkianti Sovietų Sąjungos laikus. Kremlius mėgina apjungti žmonių pasąmonėje užfiksuotus imperinės didybės troškimus, antiamerikietiškumą bei pasididžiavimą įveikus Adolfą Hitlerį.
Krymo aneksija grąžino rusų pasitikėjimą V.Putinu – iki tol nepasitenkinimas Rusijos prezidentu augo nuolatos. Dar praėjusių metų lapkritį 53 proc. žmonių sakė, kad ateinančiuose rinkimuose jie balsuos už kitą kandidatą. Tačiau aneksavęs Krymą V.Putinas vėl šovė į viršų – dabar jau 83 proc. rusų norėtų perrinkti jį į šį postą.
