Rusijos tarnybos vis demaskuojamos, bet ar Kremliui tai nors kiek rūpi?

Kaip 15min jau rašė, A.Navalnas, apsimetęs FSB cheminių ginklų ekspertu ir Saugumo Tarybos vadovo Nikolajaus Patruševo padėjėju, išprovokavo agentą Konstantiną Kudriavcevą „viską pripažinti“.

Aktyvistas savo tinklaraštyje paskelbė garso įrašą, telefoninio pokalbio nuorašą ir vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas jo pokalbis su K.Kudriavcevu.

Pastarasis atskleidė, kad smogikų komanda nesitikėjo, jog lėktuvo, kuriuo A.Navalnas skrido iš Tomsko į Maskvą, pilotas nutupdys lainerį Omske – esą nenusileidus taikinys nebūtų išgyvenęs. Mat nuodų, paslėptų A.Navalno apatinėse kelnaitėse, buvo daugiau nei reikia.

VIDEO: Aleksejus Navalnas paskambino savo nuodytojui

Aleksejus Navalnas paskambino savo nuodytojui

Kremlius, žinoma, viską neigia – tiek patį „Bellingcat“ pranešimą apie konkrečius FSB pareigūnus, vykdžiusius A.Navalno eliminavimo operaciją, tiek aktyvisto pokalbį su agentu K.Kudriavcevu. Kalbama apie klastotę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas

Vis dėlto A.Soldatovas ir I.Borogan komentare „The Moscow Times“ rašo, kad Kremliui ir pačioms Rusijos tarnyboms viešumas ir kokia nors reputacija neberūpi.

Ekspertai konstatuoja: Rusijos slaptosios tarnybos nebėra slaptos. Todėl tikėtis, kad Maskvos politikai ir tarnybų vadovai jaučia pažeminimą, kai yra demaskuojami, esą yra neprotinga.

Niūrus paveikslas

„Rusijos tarnybos nebėra slaptos. Jos vykdo slaptas operacijas, bet jos vis neišvengiamai demaskuojamos – atskleidžiamos agentų tapatybės, vadovaujantys departamentai, naudojamos medžiagos ir technologijos“, – rašo I.Borogan ir A.Soldatovas.

Bet tokia naujoji realybė Kremliui nė kiek netrukdo – taip, tradiciškai skelbiami paneigimai, bet nuoširdaus pasipiktinimo dėl kibernetinių atakų ar nuodijimų priskyrimo Rusijos valstybei nematyti.

Viltis, jog Kremlius ar slaptosios tarnybos jaus kokį nors pažeminimą dėl demaskavimo, yra apsiskaičiavimas.

Tai esą ir įrodo naujausias „Bellingcat“ tyrimas. Priminsime, kad tyrėjai atskleidė A.Navalną sekusių FSB agentų tapatybę, taip pat – FSB departamento, prisidėjusio prie nuodijimo operacijos, pavadinimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksejus Navalnas išgabenamas į Omsko ligoninę

„Bellingcat“ anksčiau skelbė ir duomenis apie Rusijos karinės žvalgybos GRU operatyvininkus, vykusius į Jungtinę Karalystę nuodyti Sergejaus ir Julijos Skripalių. Kartu sudėjus ryškėja niūrus Rusijos slaptųjų tarnybų cheminių ginklų programos paveikslas.

„Bet jau prieš kelerius metus paaiškėjo, kad viltis, jog Kremlius ar slaptosios tarnybos jaus kokį nors pažeminimą dėl demaskavimo, yra apsiskaičiavimas“, – pastebi ekspertai, manantys, kad tendencija tinka ne tik Rusijai.

Įvardyti ir sugėdinti

Jie primena, kad JAV žvalgyba ir teisėsauga dar 2015 metais ėmė taikyti „įvardijimo ir sugėdinimo“ politiką Kinijos programišių atžvilgiu. Kibernetinių atakų iš Kinijos atveju būdavo įvardijami programišiai ir operacijas prižiūrėjusios kinų tarnybos.

Tokie veiksmai tada vadinti revoliuciniais, mat tradiciškai nukentėjusi šalis diplomatiniais kanalais privačiai perduoda žinią esą netinkamai pasielgusiai valstybei arba išsiunčia pastarosios diplomatų.

Jau netrukus tokia pati taktika buvo pasitelkta ir kalbant apie rusus programišius, 2016 metų vasarą įsilaužusius į JAV Demokratų partijos nacionalinio komiteto serverius.

AFP/„Scanpix“ nuotr./GRU programišių pristatymas JAV Teisingumo departamente

Tam tikras efektas buvo pastebėtas. 2015 metų rugsėjį Kinija susitarė su Baracko Obamos administracija dėl pramoninio kibernetinio šnipinėjimo operacijų nutraukimo, nors toks susitarimas galiojo tik dvejus metus.

Savo ruožtu Rusijoje buvo iš esmės pertvarkytas FSB kibernetinių operacijų padalinys. Pasikeitė jo vadovas, abu jo pavaduotojai ir dar būrys žemesnio rango pareigūnų.

Apkarpytus sparnus nelengva vėl užauginti

Tačiau netrukus paaiškėjo, kad tokio tipo užpuolikai prisitaikė prie pasikeitusios situacijos. Kai Solsberyje buvo nunuodyti Skripaliai ir paaiškėjo tikroji į Angliją vykusių operatyvininkų tapatybė, apie kokį nors atgrasymą kalbėti nebuvo prasmės, rašo A.Soldatovas ir I.Borogan – GRU nė kiek nesulėtino tempo, nebuvo ir jokio vidinio apsivalymo.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Andrejus Soldatovas ir Irina Borogan

Prisitaikyti prie tikrovės, kai viskas galiausiai išaiškėja, galima dviem būdais. Pirmasis – pasirūpinti, kad agentai veiktų kuo profesionaliau. Antrasis – pradėti naudoti operatyvininkus, kurie nėra patyrę, bet yra agresyvūs, ištikimi ir linkę į nuotykius.

Kai prezidentu dirbo Dmitrijus Medvedevas, Gynybos ministerijoje buvo vykdomos didelės reformos ir GRU buvo apkarpyti sparnai.

„Taip jau atsitiko, kad prieš maždaug penkerius metus Rusijos karinėje žvalgyboje antrojo tipo agentų buvo galima surasti ypač daug.

Yra ir priežastis. Kai prezidentu dirbo Dmitrijus Medvedevas, Gynybos ministerijoje buvo vykdomos didelės reformos ir GRU buvo apkarpyti sparnai.

Sugrįžus Vladimirui Putinui gynybos ministras Sergejus Šoigu nutarė pastatyti GRU ant kojų, bet tam reikėjo daugiau žmonių – iš kur? Vienintelis šaltinis buvo specialiosios pajėgos – kieti, žudyti pasiruošę, bet tikrai į žvalgybininkus nepanašūs vyrukai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sergejus Šoigu

„Būtent tokie operatyvininkai vykdė operaciją Solsberyje. Tokius agentus nesunku demaskuoti, bet jie to nebijo, o tai Kremliui tampa savotiška apsauga šiame naujajame skaidrumo pasaulyje.

Priešingai nei tradiciniai šnipai, naujoji agentų karta nebijo būti išmesti iš šalies, nebijo, kad paaiškės tikroji jų tapatybė. Jie neturi branginamos priedangos ambasadoje, o apie operaciją nieko neklausinėja, nes gyvena pasaulyje, kur nėra skirtumo tarp karo ir taikos.

Tokį operatyvininką parengti pigu, o potencialių agentų pasirinkimas – didelis“, – mano A.Soldatovas ir I.Borogan.

FSB pozicijos geros

V.Putinas, kuris pats pagal profesiją yra žvalgybininkas, esą tai puikiai supranta. Kaip ir tai, kad jis vadovauja šaliai, kuri ir taip kaltinama daugybe dalykų – invazija į kaimyninę Ukrainą ar keleivinio lėktuvo numušimu. Dar vienas kaltinimas nieko nekeičia, o galbūt kaip tik išlaisvina.

Anot analitikų, Maskva jai vis metamus kaltinimus gali panaudoti vidaus tikslais – pavaizduoti šalį kaip priešiškų galių apsuptą tvirtovę, kuriai paskelbtas informacinis karas.

Priešingai nei tradiciniai šnipai, naujoji agentų karta nebijo būti išmesti iš šalies, nebijo, kad paaiškės tikroji jų tapatybė.

Galiausiai tai, kad rusų tarnybos taip pamėgo leistis į nuotykius, sukuria ir pamokomąjį efektą. I.Borogan ir A.Soldatovas pastaraisiais metais bendravo su keliasdešimt svetur, daugiausia Vakaruose gyvenančių rusų – ir visi jie minėjo nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“.

„Visi jie suprato, kad taisyklės ir vėl pasikeitė. Todėl gali būti, kad Kremlius tikrai nebuvo toks įpykęs dėl nesėkmės Solsberyje, kaip mano kai kurie ekspertai“, – rašo ekspertai.

123RF.com nuotr./„Novičiok“

Pasak jų, kad veikia naujojoje realybėje, pirmiausia suvokė GRU, bet dabar kolegas sparčiai vejasi ir FSB. O šios tarnybos pozicijos labai patogios – dirba daugybė agentų, jų netrūksta ir regionuose, kur nėra praktikos abejoti įsakymais.

„Lubianka taip pat savo būstinėje Maskvoje užsiaugino naują operatyvininkų kartą, 40-50 metų pareigūnus, kurie nematė, kaip žlunga KGB, tačiau beveik visą savo karjerą dirba vieninteliam prezidentui, energingai palaikančiam FSB.

Tad kaip galima demaskuoti tuos, kurie nebijo demaskavimo?“ – klausia I.Borogan ir A.Soldatovas.