Posovietinio demokratizacijos proceso simboliu tapusi grupė „Memorial“ sukaupė didžiulį sovietų laikais įvykdytų nusikaltimų archyvą ir nepailstamai gynė žmogaus teises Rusijoje.
„Memorial“, esą pažeidusiai „užsienio agentams“ taikomas taisykles, iškilo didžiausia grėsmė nuo pat 1989 metų, kai šią grupę įsteigė Sovietų Sąjungos disidentai, tarp jų Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas.
Prokurorai prašo Aukščiausiojo Teismo likviduoti organizacijos centrinę struktūrą „Memorial International“, esą pažeidusią prieštaringai vertinamą Rusijos įstatymą dėl „užsienio agentų“ ir bandžiusią nuslėpti, kad nuo 2016 metų ji yra priskiriama šiai kategorijai. „Memorial“ ir jos šalininkai kaltinimus vadina politiškai motyvuotais.
Dešimtys „Memorial“ šalininkų nepaisydami minusinės oro temperatūros susirinko priešais Aukščiausiojo Teismo pastatą Maskvos centre. Netoliese stovėjo du policijos mikroautobusai.
Vienas šalininkų, laikęs plakatą su užrašu „Šalin rankas nuo „Memorial“, buvo sulaikytas, nurodė grupė.
„Būtina išsaugoti „Memorial“, kad galėtume suprasti, kur gyvenome, kur gyveno mūsų tėvai ir kur negalime sugrįžti“, – sakė šalininkas Vladimiras Ananičius.
Šis 64 metų gydytojas Rusijos valdžią pavadino „Stalino anūkais“ ir apkaltino ją bandant atgaivinti baimės atmosferą.
„Jie nenori, kad žmonės galvotų apie tai, kas vyksta šalyje, nes tai baisu“, – sakė jis.
Teisme prokurorai teigė, kad grupė „Memorial“ nesilaikė reikalavimo ir tinkamai nesižymėjo kaip „užsienio agentė“.
Pasak vieno prokurorų, „Memorial International“ naudojama formuluotė „užsienio agento“ etiketėse neatitinka Rusijos įstatymo reikalavimų.
Tuo metu „Memorial“ advokatė Marija Eismont tvirtina, kad nėra tiksliai nustatyto reguliavimo, numatančio, „kas ir kaip turi būti pažymėta“.
„Memorial“ sąžinė yra švari“, – pridūrė ji.
„Memorial“ įkūrėjai jiems pareikštų kaltinimų nepripažįsta. Pasak jų, visa publikuojama medžiaga buvo tinkamai pažymėta, tik nedidelis kiekis dokumentų galėjo būti likęs be etiketės.
Kitas bylos nagrinėjimas numatytas gruodžio 28 dieną.
„Memorial“ šalininkai sako, kad grupės uždarymas pranašautų posovietinio demokratizacijos proceso Rusijoje ištisos eros pabaigą.
Lapkričio 25 dieną prasidėjus bylos nagrinėjimui aktyvistai kreipėsi į prezidentą Vladimirą Putiną, prašydami įsikišti.
Tačiau V. Putinas savo žmogaus teisių tarybai pareiškė, kad „Memorial“ gynė „teroristus ir ekstremistines organizacijas“.
Organizacija sudarinėjo politinių kalinių sąrašą, į kurį pateko Rusijoje uždraustų religinių mažumų atstovai ir garsiausias Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, kurio įkurtos organizacijos bei politiniai biurai buvo uždrausti anksčiau šiemet.
