Kamčiatkoje antradienį dingus keleiviniam lėktuvui An-26, skraidinusiam 28 žmones, gelbėtojai prie šio Rusijos pusiasalio krantų užfiksavo silpną avarinio radijo švyturio signalą, pranešė vienas informuotas šaltinis.
„Užfiksuotas labai silpnas radijo signalas. Tikėtina, kad tai dingusio An-26 borto savirašių radijo švyturys. Jis įsijungia orlaiviui sudužus“, – šaltinis sakė naujienų agentūrai „Interfax“ ir pridūrė, kad signalo šaltinis veikiausiai yra Ochotsko jūroje.
Ryšys su lėktuvu nutrūko jam skrendant iš Kamčiatkos Petropavlovsko į Palanos gyvenvietę Kamčiatkos pusiasalyje, Rusijos naujienų agentūros citavo Nepaprastųjų situacijų ministeriją.
Informuoti šaltiniai naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad An-26 galėjo sudužti esant prastam matomumui, mėginant nusileisti Palanoje.
„Patikslintas paieškų kvadratas – tai Palano gyvenvietės anglių kasykla. Lėktuvas galėjo sudužti ten“, – sakė vienas šaltinis.
„Per įprasta keleivinį reisą maršrutu Kamčiatkos Petropavlovskas–Palana, likus maždaug 10 minučių iki nusileidimo kelionės tikslo oro uoste, buvo prarastas ryšys su orlaivio An-26, priklausiusio [bendrovei] „Kamčiatskoe aviapredprijatije“, įgula. Įgula turėjo nusileisti 5 val. 50 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku, bet ryšio [su lėktuvu] jokiais kanalais nėra. Jame buvo 22 keleiviai ir šeši įgulos nariai“, – sakoma Federalinės oro susiekimo agentūros pranešime.
„Kamčiatskoe aviapredprijatije“ generalinis direktorius Aleksejus Chrabrovas „Interfax“ sakė, kad 1982 metų gamybos lėktuvas buvo techniškai tvarkingas.
„Lėktuvas – techniškai tvarkingas. Jis išleistas laikantis taisyklių ir reglamentų reikalavimų, visiškai laikantis saugos normų reikalavimų“, – teigė A.Chrabrovas.
Pasak pareigūnų, dingusio lėktuvo paieškose dalyvauja kitas An-26 ir trys sraigtasparniai Mi-8.
Planuoto nusileidimo metu „meteorologinės sąlygos prie kelionės tikslo oro uosto buvo sudėtingos“, sakoma Rusijos civilinės aviacijos agentūros „Rosaviacija“ pranešime.
„Ruošiantis tūpti... oro uosto apylinkėse tvyrojo rūkas, debesys su properšomis, kurių apatinė riba buvo 300 metrų aukštyje, o 720 metrų aukštyje – ištisinis debesuotumas. Tame rajone esančius kalnus dengė debesys“, – pridūrė agentūra.
Premjero Michailo Mišustino nurodymu dėl šio incidento suformuota speciali tyrimų komisija, vadovaujama susisiekimo ministro Vitalijaus Saveljevo.
