Iškart po straipsnio publikavimo ji sulaukė aršaus puolimo. Pirmasis į ataką puolė žymus Suomijos propagandistas ir Kremliaus rėmėjas Johanas Backmanas. Jo teigimu, J.Aro buvo užverbuota JAV ir Estijos žvalgybos bei NATO, taip pat, kad ji sudarinėja Vladimiro Putino rėmėjų sąrašą tam, kad jiems būtų kenkiama.
J.Backmanas jau buvo pasižymėjęs savo kaip „tarptautinio specialisto iš Suomijos“ komentarais Rusijos televizijose, kuriose jis peikė ne tik Suomiją, bet ir Ukrainą. Prie jo atakos prieš žurnalistę tuojau prisijungė ir interneto trolių gauja.
J.Aro pasakoja, kad jos elektroninį paštą tuojau užplūdo laiškai pavadinimu „Putinas pats geriausias, o Vakarai čiulpia ...“. Tada prasidėjo paslaptingi skambučiai ir grasinimai trumposiomis žinutėmis iš kelių buvusių Sovietų Sąjungos valstybių.
Laiškai, kuriuose stengiamasi sukompromituoti J.Aro, buvo išsiųsti įtakingiausiems Suomijos politikams ir net 200 jos kolegų, dirbančių dienraštyje bei portale „YLE“.
Pasak žurnalistės, ši informacinė ataka Suomijos bei Rusijos interneto erdvėje sukūrė tokią situaciją, kai įvedus paieškos laukelyje „Jessikka Aro“ gaudavai informaciją apie „Vakarų institucijų neapykantą Rusijai“.
Netrukus pasirodė ir oficialūs kaltinimai apribojant žodžio laisvę ir bandant susidoroti su Kremlių palaikančiais interneto komentatoriais. Tiesa, viskas, ką iš tiesų darė žurnalistė, tai nustatė interneto grupes ir asmenis, kurie organizuoja masinį Kremlių palaikančių komentarų rašymą.
J.Backmanas ir jo rėmėjai netgi ėmė kurti memus ir internetinius komiksus, kuriuose šaipėsi iš žurnalistės.
Buvo filmuojami vieši žurnalistės pasisakymai, iš kurių komentaruose šaipėsi daugybė trolių. Šis metodas buvo naudojamas kiekvieną kartą, kai J.Aro buvo pakviečiama į televizijos ar radijo laidas laidas.
Po kurio laiko su ja susisiekė ir vienas iš komentatorių grupę administruojančių asmenų. Žurnalistė pasiūlė susitikti, tačiau grupės administratorius nenorėjo jokio viešumo. Vienintelis jo pasiūlymas skambėjo taip: jei nustosi rašyti apie mus, mes nustosime tyčiotis iš tavęs socialiniuose tinkluose. Kitaip sakant, tai ir vėl buvo šantažas.
„Mano asmeninis gyvenimas, šeima, neegzistuojantis politinis užnugaris ... Visa tai buvo aptarinėjama. Jie bandė perimti net mano „Twitter“ žinutes“, – pasakojo J.Aro.
Nepavykus susidoroti su žurnaliste skundžiantis jos darbdaviui, ataka prasidėjo ir prieš pačią „YLE“ kompaniją. Parlamento ombudsmenui buvo nusiųstas laiškas, kuriame ši žiniasklaidos priemonė kaltinama pažeidinėjanti žodžio laisvės principus.
„Kaltinimai buvo tokie absurdiški, kad buvo išsyk atmesti. Netgi neturėjau eiti į policijos apklausą. Nebuvo jokio pagrindo“, – teigė žurnalistė.
Vienas iš tipiškų pavyzdžių – į šešiolika kalbų išverstas pasisakymas, kuriame aš ir mano kolega vadinami žurnalistikos prostitutėmis, o įžeidimus mums iliustruoja NATO vėliava, sukergta su svastika, – pasakojo suomė.
Tęsiamas tyrimas atnešė dar daugiau puolimo. „Aš ir mano kolega Mika Makelainenas buvo apkaltinti, kad papirkome Sankt Peterburgo Kremliaus trolius, kad šie papasakotų mums apie visą veiklos sistemą. Buvo paskelbta, kad mes pradėjome informacinį karą, kad skleidžiame informacinę propagandą ir kurstome nesantaiką“, – sakė J.Aro.
„Vienas iš tipiškų pavyzdžių – į šešiolika kalbų išverstas pasisakymas, kuriame aš ir mano kolega vadinami žurnalistikos prostitutėmis, o įžeidimus mums iliustruoja NATO vėliava sukergta su svastika“, – pasakojo suomė.
Pasak žurnalistės, prie trolių atakų prisijungė ir kai kurie politikai. Štai Suomijos parlamento narys Peteris Saramo, kuris viešai gėdino žurnalistus dėl jų veiklos.
Tiesa, visos ribos buvo peržengtos šį pavasarį, kai su J.Aro susisiekė žmogus, kuris prisistatė kaip jos tėvas, kuris mirė prieš dvidešimt metų. „Tas žmogus, prisistatęs mano tėvu, rašė, kad nėra miręs ir stebi mane“, – linkėdama ramaus rudens apsimetėliams sakė J.Aro.
„Šis persekiojimas nepaveikė mano, kaip žurnalistės, darbo“, – pridūrė ji. „Aš tęsiu savo tyrimus, kaip ir visada, su meile tiesai“, – sakė žurnalistė.
