„Taip, tėvynainiai, pasirodo, šis užkratas gali įgelti ir dukart. Aš vėl čia, užkrečiamųjų ligų ligoninėje – vėl COVID-19, susirgau antrąkart“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame politikos vaizdo pranešime.
Pasak jo, liga antrąsyk pasireiškia kitaip negu anksčiau – labiausiai paveikė ne krūtinę, o galvos kraujagysles.
„Labai stiprūs galvos skausmai. Na, nieko. Reikia išgyventi“, – sakė 54 metų Š.Kara-olas.
Jis palinkėjo savo respublikos žmonėms saugoti savo sveikatą.
Apie Tuvos vadovo pirmąją hospitalizaciją dėl patvirtintos koronavirusinės infekcijos buvo pranešta gegužės 25 dieną. Po trijų dienų Š.Kara-olas savo vaizdo pranešime sakė, kad jo būklė pagerėjo. Birželio 4-ąją buvo pranešta, kad antrasis jam atliktas COVID-19 testas buvo neigiamas, tad politikas grįžo į darbą.
Nerimą keliantis atvejis Honkonge
Tuo metu Honkongo tyrėjai anksčiau pirmadienį paskelbė nustatę pirmąjį pasaulyje patvirtintą atvejį, kai koronavirusinė infekcija buvo patvirtinta šia liga jau persirgusiam žmogui. Ši žinia sukėlė didelį susirūpinimą, kiek tvarus yra imunitetas, susidarantis persirgus šia liga arba nuo jos pasiskiepijus.
„Mūsų studija įrodo, kad atsparumas COVID nesusidaro visam gyvenimui – iš tikrųjų pakartotinis užsikrėtimas gali įvykti gana greitai“, – sakė Honkongo universiteto Medicinos fakulteto mikrobiologas Kelvinas Kai-Wang To, šio tyrimo rezultatus apžvelgsiančios dar nepaskelbtos studijos pagrindinis autorius.
„COVID-19 pacientai neturėtų manyti, kad pasveikę jie negalės vėl užsikrėsti“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP perspėjo jis.
Net ir žmonės, kurių organizme koronaviruso nebeaptinkama, turėtų laikytis socialinio atstumo, dėvėti kaukes ir dažnai plautis rankas, rekomendavo tyrėjas.
Be to, jie turėtų išsitirti, jeigu pasireikštų pakartotinių COVID-19 simptomų.
Naujoji studija susijusi su 33 metų Honkongo gyventoju, anksčiau šį mėnesį sugrįžusį iš Europos ir praėjusį privalomą patikrinimą Honkongo oro uoste. Jam atliktas vadinamasis tepinėlio polimerazės grandininės reakcijos (PCR) testas buvo teigiamas.
Šis rezultatas buvo netikėtas, nes prieš puspenkto mėnesio tas vyras užsikrėtė koronavirusu ir galiausiai pasveiko, todėl manyta, kad jam išsivystė imunitetas, juolab praėjus tiek mažai laiko nuo infekcijos.
Kad būtų patvirtinta, ar vyrui atsinaujino ankstesnė infekcija, ar jis užsikrėtė iš naujo, K.Kai-Wang To ir jo bendradarbiai atliko ankstesnę ir dabartinę infekciją sukėlusių virusų genomo sekvenavimą (nukleotidų sekų nustatymą).
Palyginus virusų genomus, paaiškėjo, kad jie „visiškai skiriasi“ ir priklauso skirtingoms atmainoms.
Ankstesnės infekcijos užkratas genetiškai buvo artimesnis atmainoms, plitusioms kovą ir balandį. Tuo metu naujojo užsikrėtimo patogenas buvo tapatus Europoje liepą ir rugpjūtį išplitusiai atmainai.
„Virusas nuolat mutuoja, – sakė K.Kai-Wang To. – Labai mažai tikėtina, kad pacientas antruoju virusu užsikrėtė tęsiantis pirmajai infekcijai.“
Faktas, kad kraujo tyrimas, atliktas tuojau po teigiamo testo oro uoste, neparodė organizme esant antikūnų, papildomai patvirtino, kad antrosios atmainos virusas neslypėjo organizme kelis mėnesius nepastebėtas.
„Tai neabejotinai tvirtesnis pakartotinio užsikrėtimo įrodymas negu kai kurie ankstesni pranešimai, nes panaudotas viruso genų sekvenavimas abiem infekcijoms atskirti“, – komentuodamas šią studiją sakė instituto „Wellcome Sanger“ COVID-19 genomo projekto vyresnysis mokslo konsultantas Jeffrey Barretas.
