M.Zacharovos pareiškime teigiama:
„Ernstas Telmanas buvo vokiečių antifašistas, sistemingai kovojęs prieš nacizmą ir, kaip manoma, nužudytas asmeniniu Adolfo Hitlerio įsakymu.
Paminklų Telmanui yra ir Maskvoje, ir Berlyne.
Paminklas Vokietijos sostinėje buvo pastatytas 1986 m. balandžio 15 d. Prenzlauer-Berg rajone, minint 100-ąsias Telmano gimimo metines.
Istorija kartojasi: Telmanui vėl įvykdyta mirties bausmė. Dabar jo paminklai masiškai naikinami. Tik dabar tai daroma beveik šventvagiškiau, nei tada, Trečiajame reiche.
Paminklą žmogui, kuris visą gyvenimą kovojo prieš neteisybę ir melą, prieš nacionalsocializmą, nepatikėsite, jį nori išlydyti, parduoti, o gautus pinigus atiduoti.... Kyjivo naciams.“
Viename prokremliškų naujienų portalų patikslinama, kad M.Zacharova esą komentavo publikaciją, kuri buvo išplatinta Vokietijos bulvariniame leidinyje „Berliner Kurier“.
Vėliausia publikacija „Berliner Kurier“ interneto svetainėje apie diskusijas dėl E.Telmano paminklo Berlyne, datuojama 2022 m. balandžio 15 d.
Joje daugiausia dėmesio skiriama viešai diskusijai dėl paminklo.
Rašoma, kad Krikščionių demokratų sąjungos atstovai iš tiesų ragino nugriauti paminklą, tačiau savivaldybės valdžia šios iniciatyvos nepalaikė.
2023 m. gruodį paminklas E.Telmanui Berlyne vis dar stovėjo, tačiau netoliese buvo pastatyti stendai, informuojantys apie prieštaringai vertinamą jo politinį ir gyvenimo kelią.
Antifašistas, bet ir stalinistas
Apibūdindama E.Telmaną tik kaip „antifašistą“, M.Zacharova, tikriausiai sąmoningai, praleido kitus itin svarbius šio veikėjo politinio portreto bruožus.
Pirmiausia, E.Telmanas buvo žinomas kaip Vokietijos komunistų partijos lyderis, visada besąlygiškai įsipareigojęs stalinistinei komunizmo versijai ir asmeniškai Stalinui.
Jis gimė 1886 m. balandžio 16 d. Hamburge, buvo Vokietijos komunistų lyderis ir dukart kandidatas į Veimaro respublikos prezidentus (1919-1933 m.), daugiausia prisidėjęs prie Vokietijos komunistų partijos (vok. Kommunistische Partei Deutschlands), galingiausios komunistų partijos už Sovietų Sąjungos ribų, formavimo.
Sovietų Sąjunga jam buvo „visų darbininkų tėvynė“, o partiją, kuriai vadovavo, jis laikė tik iš Maskvos valdomo Komunistų internacionalo dalimi.
Iš esmės E.Telmanas veikė kaip užsienio – sovietų – agentas Vokietijoje ir to ne tik neslėpė, bet, priešingai, tuo didžiavosi.
Reikėtų pažymėti, kad Vokietijos komunistų partija turėjo savo sukarintą organizaciją – Raudonojo fronto sąjungą, dar vadinamą Roto frontu.
Bent jau kai kuriuos šios grupės veiksmus galima apibūdinti kaip smurtinius ir galbūt teroristinius, todėl 1929 m. (t. y. dar prieš naciams ateinant į valdžią) ji buvo uždrausta Vokietijoje.
М.Zacharova neabejotinai teisi, apibūdindama E.Telmaną kaip antifašistą – jis iš tiesų buvo nuoseklus nacizmo ir fašizmo ideologijų priešininkas.
Tačiau negalima ignoruoti fakto, kad jis pats buvo fanatiškas kitos totalitarinės ideologijos – stalinistinio komunizmo – sekėjas ir atvirai bei nuosekliai rėmė Stalino politiką Vokietijoje.
Apie tai skelbia ir informaciniai stendai prie paminklo, kuris, priešingai nei nuogąstavo M.Zacharova, vis dar nedemontuotas.
15min verdiktas: iš dalies melas. Tendencingas istorinių faktų pateikimas jais manipuliuojant.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
