Atnaujinta 01.14 val. NATO vis dar nori draugystės su Rusija
Pasibaigus NATO posėdžiui diplomatai pabrėžė būtinybę derėtis su V.Putinu ir mėgino glaistyti situaciją. „Mes turime kalbėti su Putinu, kuris turi savo geras priežastis daryti blogus dalykus, – sakė AFP aukšto rango diplomatas, pageidavęs likti anonimu. – Situacija kraštutinai pavojinga. Turime rasti kelią, kai ištrūkti iš šio Šaltojo karo „mes“ ir „jie“ sindromo“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent‘as Fabiusas, kuris kartu su savo kolega iš Britanijos Williamu Hague'u paragino ukrainiečius ir Rusiją ryžtis įsitraukti į tiesiogines derybas dėl krizės, irgi, atrodo, laikosi panašios pozicijos.
„Rusija yra tradicinis mūsų draugas. Mes norime tradicinės draugystės labiau nei mosikavimo kardais“, – sakė L.Fabiusas.
Tarp svarstomų scenarijų yra raginimas abiem šalims komunikuoti per organizacijas, tokias kaip Jungtinės Tautos ar ESBO, ar net rasti šalį tarpininkę, pavyzdžiui, kokią nors neprisijungusiąją valstybę ar Rusijos tradicinę sąjungininkę Kiniją.
Panašu, kad Vakarai gali netgi paaukoti Krymą. „Jeigu Putinas sustos dabar, jis gali turėti abu dalykus: ir Krymo aneksiją, ir gerus santykius su Vakarais“, – savo „Twitter“ paskyroje pareiškė analitikas iš „Carnegie Europe“ Ulrichas Speckmasas.
Atnaujinta 00.40 val. Buvusi premjerė Julija Tymošenko pareiškė, kad Ukrainai reikia kuo greičiau pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga, o derybų su Rusija sėkme ji netiki. Jos teigimu, Maskva nori pilnos Ukrainos kapituliacijos.
„Šiuo metu derybos tarp Ukrainos ir Rusijos negali būti sėkmingos“, – sakė ji.
Kitas opozicijos lyderis Vitalijus Klyčko sakė, kad ketinama formuoti komisiją derybų su Rusija klausimui spręsti.
Atnaujinta 00.01 val. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry trečiadienį vyks į Kijevą, praneša „Bloomberg“. Skelbiama, kad Kijeve jis susitiks su naujosios Vyriausybės nariais.
„Jis kalbės apie tuos žingsnius, kurių mes imamės, kad palaikytume Ukrainą politiškai ir padėtume jai“, – informavo šaltinis JAV administracijoje.
Atnaujinta 23.22 val. NATO sąjungininkai sekmadienį paragino dislokuoti tarptautinius stebėtojus Ukrainoje, kad būtų sumažinta įtampa, ir pridūrė, jog aljansas sieks rasti bendrą kalbą su Maskva per NATO ir Rusijos derybas.
„Mes raginame abi šalis nedelsiant siekti taikaus sprendimo dialogu“, – sakoma 28 narių Atlanto aljanso pranešime, kuris buvo išplatintas po beveik aštuonias valandas vykusių derybų.
Pareiškime taip pat raginama į Ukrainą „pasiųsti tarptautinius stebėtojus globojant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai ar ESBO“.
NATO pasmerkė Rusijos karinę eskalaciją Kryme ir išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Rusijos parlamento duoto leidimo dislokuoti Ukrainoje karines pajėgas.
Bet koks panašus veiksmas bus tarptautinės teisės pažeidimas ir pažeis NATO ir Rusijos tarybos ir NATO partnerystės taikai principus, sakoma pareiškime.
Sąjungininkai taip pat nurodė, jog Kijevo prašymu įvyko NATO ir Ukrainos komisijos susitikimas, ir pridūrė, kad „mes ketiname ieškoti bendros kalbos su Rusija NATO ir Rusijos taryboje.“
Paprašytas paaiškinti šią nuostatą plačiau NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas sakė, jog daug narių pageidavo susitikimo su Rusija ir kad vienas toks susitikimas bus surengtas, tačiau nenurodė, kada tai įvyks.
NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas sakė, jog daug narių pageidavo susitikimo su Rusija ir kad vienas toks susitikimas bus surengtas, tačiau nenurodė, kada tai įvyks.
Pareiškime Rusija raginama „gerbti visus savo tarptautinius įsipareigojimus, atitraukti pajėgas į savo bazes ir susilaikyti nuo bet kokio kišimosi kitur Ukrainoje.“
Sąjungininkai taip pat paragino tęsti „inkliuzyvų politinį procesą Ukrainoje, pagrįstą demokratinėmis vertybėmis, pagarba žmogaus teisėms, mažumoms ir įstatymo valdžiai, kuris įgyvendina visų Ukrainos žmonių demokratinius siekius“.
Atnaujinta 22.51 val. Panašu, kad Rusijos atstovai pasirinko skirtingą retoriką. Tuo metu, kai V.Putinas ir toliau žarstosi kaltinimais į Ukrainos pusę, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas pareiškė, kad Rusija nenori karo. Tai jis pranešė televizijos kanalo „Rossija-1“ eteryje, skelbia unian.net.
Jis teigė, kad bus stengiamasi ieškoti būdų, kaip gerinti santykius su Ukraina, juo labiau, kad nuo to priklauso stabilumas Europoje.
Atnaujinta 22.02 val. V.Putinas ir toliau kartoja, kad jo veiksmai derami, tačiau sutinka dėl darbo grupės sukūrimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir toliau kartoja tą patį – jis pareiškė, kad Rusijos piliečiai ir rusakalbiai Ukrainoje susiduria su ultranacionalistų grėsme ir kad priemonės, kurių ėmėsi Maskva, yra visiškai deramos atsižvelgus į ypatingą situaciją.
Per pokalbį telefonu, kurio metu A.Merkel išreiškė susirūpinimą dėl įvykių Ukrainoje, ji ir V.Putinas susitarė, kad Rusija ir Vokietija tęs konsultacijas dvišaliu ir daugiašaliu formatais. Buvo susitarta dėl kontaktinės grupės, galbūt vadovaujant ESBO, krizei spręsti sudarymo, tačiau neaišku, kada ji pradės veikti.
Skelbiama, kad A.Merkel apkaltino V.Putiną nusižengimu tarptautiniams susitarimams ir neleistina intervencija Ukrainoje. Ji ragino V.Putiną gerbti teritorinį Ukrainos vientisumą.
A.Merkel pareiškė V.Putinui, kad intervencija pažeidžia 1994 metų gruodžio 5 dienos Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, kuriuo Rusija įsipareigojo gerbti Ukrainos nepriklausomybę ir suverenumą, taip pat 1997 metų sutartį dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno, įsikūrusio Kryme.
Minėtą memorandumą pasirašė Britanija, Ukraina, Rusija ir Jungtinės Valstijos.
Nuolaidžiauja dėl G-8
A.Merkel apkaltino V.Putiną nusižengimu tarptautiniams susitarimams ir neleistina intervencija Ukrainoje.
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris sekmadienį perspėjo neišmesti Rusijos iš prestižinės G-8 grupės reaguojant į Maskvos veiksmus Ukrainoje. „G-8 grupė yra vienintelė grupė, kur mes, vakariečiai, tiesiogiai kalbamės su Rusija, tad ar tikrai turėtume aukoti šią vienintelę grupę?“ – klausė F.-W.Steinmeieris per Vokietijos visuomeninę televiziją ARD. Pasak F.-W.Steinmeierio, vyriausybių vadovai kitą savaitę aptars šį klausimą, bet perspėjo nesiimti jokių žingsnių, kurie galėtų pabloginti krizę.
„Manau, kad turime pasiaiškinti, kaip prisidėti prie situacijos Ukrainoje deeskalavimo“, – sakė jis.
Atnaujinta 21.47 val. Ukrainos pirmasis viceministras Vitalijus Jarioma neatmeta, kad gali būti uždaryta siena su Rusija, skelbia unian.net.
„Sprendžiamas klausimas dėl valstybinės sienos su Rusija uždarymo ir griežtos kontrolės Rusijos piliečiams, kertantiems sieną, įvedimo“, – sakė jis. Jis patvirtino, kad turima duomenų, jog į rytiniuose Ukrainos regionuose vykstančius mitingus vežami žmonės iš Rusijos. Viceministras teigė, kad tai jie pasiruošę įrodyti turimais dokumentais. Manoma, kad pasieniečiai už praleidžiamus autobusus imdavo kyšius.
Atnaujinta 21.19 val. Britų vyriausybė dėl Ukrainos boikotuos Sočio parolimpines žaidynes
Britų vyriausybė boikotuos Sočio parolimpines žaidynes dėl šeimininkės Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje, sekmadienį paskelbė ministras pirmininkas Davidas Cameronas.
Sprendžiamas klausimas dėl valstybinės sienos su Rusija uždarymo ir griežtos kontrolės Rusijos piliečiams, kertantiems sieną, įvedimo.
Jis sakė, kad būtų neteisinga ministrams vykti į 2014 metų parolimpines žaidynes, kurios prasideda kovo 7 dieną, – dėl rimtos situacijos Ukrainoje.
Atnaujinta 20.43 val. Keičia regionų vadovus
Ukrainos oligarchas, dešimčių įmonių vadovas Igoris Kolomoiskis paskirtas Dniepropetrovsko apskrities vadovu. Į šias pareigas jis paskirtas vietoje Dmitrijaus Kolesnikovo. Tokį sprendimą priėmė laikinai šalies prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas, skelbia lenta.ru.
Jis taip pat pakeitė Donecko apskrities gubernatorių Andrėjų Šišackį. Jo vietą užims „Industrinės Donbaso sąjungos“ valdybos pirmininkas, futbolo klubo „Metalurg“ prezidentas Sergėjus Taruta.
Atleistas ir Charkovo gubernatorius Michailas Dobkinas, kuris anksčiau pareiškė, kad balotiruosis šių metų prezidento rinkimuose. Vietoje jo paskirtas Igoris Baluta. Žitomiro apskrities gubernatoriaus postas atiteks advokatui Sidorui Kizinui. Kijevo apskrities administracijai vadovaus buvęs žemės ūkio ministras, buvęs Viktoro Juščenko patarėjas Vladimiras Šandra.
Atnaujinta 20.39 val. Dėl Ukrainos įvykių Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas šiąnakt telefonu tarsis su JAV prezidentu Baracku Obama. Taip pat planuojami ir pokalbiai su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku bei Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.
Atnaujinta 19.40 val. Ukrainos karinio jūrų laivyno vadas Denisas Berezovskis perėjo į prorusiškos Krymo valdžios pusę, skelbia naujienų agentūra „RIA Novosti“. Apie tai jis pranešė Sevastopolyje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje jis „prisiekė ištikimybę Krymo žmonėms“. Tai įvyko kitą dieną po to, kai jį laikinasis lyderis Oleksandras Turčynovas paskyrė į šį postą
„Aš, Denisas Valentinovičius Berezovskis, prisiekiu ištikimybę Krymo žmonėms ir pasižadu ginti juos, kaip reikalauja įstatymai“, – sakė jis. Priesaikos įrašas buvo įdėtas ir „YouTube“. Skelbiama, kad po šios informacijos pasirodymo D.Berezovskis buvo iš karto atleistas iš Ukrainos karinio jūrų laivyno vado pareigų. Naujienų agentūra „Interfaks“ skelbia, kad Ukrainos Generalinė prokuratūra iškėlė jam bylą už valstybės išdavystę.
Vėliau portalas gazeta.ru panešė, kad Krymo valdžia informavo, jog bus kuriamas autonominis karinis laivynas. Jam vadovaus Ukrainą išdavęs D.Berezovskis.
Atnaujinta 19.30 val. Ukrainos pasienio tarnybos padalinį Simferopolyje užgrobė grupė nežinomų ginkluotų vyrų, skelbia unian.net. Skelbiama, kad išpuolį pradėjo vyrai civiliais drabužiais. Jie sugadino visas ryšio priemones. Vėliau prie šių vyrų prisidėjo rusų kariškiai.
Atnaujinta 17.54 val. Ukraina diplomatiniais kanalais kreipėsi į ES, prašydama imtis ryžtingų politinių, ekonominių ir humanitarinių veiksmų dėl padėties Kryme. Taip pat buvo paprašyta atimti iš Rusijos teisę 2018 metais surengti Pasaulio futbolo čempionatą.
Apie tai Unian.net korespondentui Briuselyje papasakojo gerai informuotas šaltinis.
Atnaujinta 17.06 val. Rusijos televizijos „Piervyj kanal“ atšaukė šiąnakt planuotą tiesioginę „Oskarų“ transliaciją. Apie tai „Facebook“ profilyje paskelbė žurnalistas Jurijus Gladilščikovas, kuris turėjo komentuoti šį renginį.
Jis teigė televizijoje išgirdęs, kad transliacija nutraukiama. Vietoje šios transliacijos pirmadienio rytui renkami politikai tiesioginei propagandinei laidai.
Tuo tarpu „Piervyj kanal“ vadovybė aiškina, kad negali transliuoti tiesiogiai apdovanojimų, kai ryte bus naujienų laidos, tad „Oskarų“ įteikimo vaizdo įrašas bus parodytas vėliau.
Pasklidus šiai informacijai jau svarstoma, kad pirmadienį gali būti paskelbta kažkokia svarbi informacija.
Atnaujinta 16.56 val. Didžioji Britanija pasitraukė iš šios savaitės parengiamųjų susitikimų dėl Didžiojo aštuoneto (G-8) viršūnių susitikimo, kuris birželio mėnesį turi įvykti Sočyje, sekmadienį sakė užsienio reikalų sekretorius Williamas Hague'as, kuris nurodė, kad toks sprendimas buvo priimtas protestuojant dėl Rusijos pozicijos Ukrainos krizės klausimu.
„JK prisidės prie kitų G-8 šalių sustabdydama savo bendradarbiavimą pagal G-8, kuriam Rusija šiais metais pirmininkauja, įskaitant šios savaitės susitikimus dėl pasirengimo G-8 viršūnių susitikimui“, – sakė W.Hague'as žurnalistams, prieš išskrisdamas į Kijevą.
Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas buvo pažeisti, ir tai negali būti būdas tarptautiniams reikalams tvarkyti.
„Toliau peržiūrėsime savo prieigą dėl tolesnių G-8 susitikimų“, – sakė W.Hague'as ir pakartojo, kad yra labai susirūpinęs dėl įtampos eskalavimo Ukrainoje, kur laikinoji vyriausybė sekmadienį pašaukė visus armijos rezervininkus, reaguodama į Rusijos grasinimą nusiųsti savo pajėgas į šią buvusią sovietinę respubliką.
„Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas buvo pažeisti ir tai negali būti būdas tarptautiniams reikalams tvarkyti“, – sakė jis.
W.Hague'as vyksta į Kijevą susitikti su Ukrainos naujosios provakarietiškos vyriausybės nariais ir, kaip sakė, akcentuos atstovavimo visiems ukrainiečiams, taip pat – nereagavimo į „provokacijas“ svarbą.
Pasak W.Hague'o, jis ragina ukrainiečius ir rusus pradėti tiesiogines derybas dėl krizės. Jei tai nepavyks, yra galimybių jiems bendrauti per tokias organizacijas kaip Jungtinės Tautos (JT), nurodė britų sekretorius.
Komentuodamas kritiką, kad Vakarai nesiima griežtesnio atsako į Rusijos veiksmus Ukrainoje, W.Hague'as tvirtino: „Mūsų atsakas yra diplomatinis ir taikus, ir toks turėtų būti. Bet tai bus labai vieningas diplomatinis atsakas, ne tik iš Vakarų pasaulio, bet ir daugelio kitų pasaulio šalių, ir tai yra dalykas, apie kurį Rusija turės gerai pagalvoti“.
Atnaujinta 16.33 val. Ukrainos parlamentas sekmadienį paragino tarptautinius stebėtojus padėti apsaugoti jos atomines elektrines, didėjant įtampai tarp Ukrainos ir Rusijos.
Parlamentaras Hryhorijus Nemyrija sakė, kad Rada kreipėsi į 1994 metų Budapešto memorandumo, kuriuo buvo užtikrintas Ukrainos saugumas, šalių garančių, tarp jų – JAV, Jungtinės Karalystės ir Rusijos, – parlamentus ir tarptautines organizacijas. Buvo kreiptasi siekiant apsaugoti branduolinius objektus Ukrainoje.
Rada taip pat pakvietė JT, Europos Tarybą, ESBO, NATO, NVS ir kita suinteresuotas tarptautines struktūras organizuoti savo institucijų išvažiuojamuosius posėdžius Ukrainoje.
Atnaujinta 16.14 val. 1 000 ginkluotų vyrų grupė sekmadienį blokavo įėjimą į Ukrainos pasieniečių dalinį Krymo pusiasalio pietuose, sakė Gynybos ministerija. „Vienas tūkstantis ginkluotų kovotojų ir maždaug 20 sunkvežimių blokuoja 36-osios pasieniečių brigados perimetrą Perevalnojė“, – sakoma ministerijos pareiškime, kuris buvo paskelbtas toliau tvyrant didelei įtampai po Rusijos parlamento sprendimo pritarti pajėgų nusiuntimui į Ukrainą.
Pranešama, kad kai kurie Ukrainos kariškių Juodosios jūros laivyno laivai išplaukė iš Sevastopolio bazės.
Atnaujinta 15.21 val. Prancūzija seka JAV ir Kanados pavyzdžiu ir stabdo pasirengimą G-8 viršūnių susitikimui, kuris turi birželio mėnesį įvykti Rusijoje.
Skelbiama, kad toks sprendimas buvo priimtas šalies prezidento skubiame susitikime su užsienio reikalų ministru, kuris ir anksčiau siūlė stabdyti Prancūzijos pasirengimą dalyvauti šiame susitikime.
Atnaujinta 14.27 val. Ukrainos prezidento pareigas einantis Oleksandras Turčynovas teigia, kad situacija Kryme yra labai įtempta. Jis pabrėžė, kad Rusijos kariai blokuoja karinius miestelius, kuriuose dislokuotos Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
„Naktį Rusijos ginkluotosios pajėgos paskelbė ultimatumą Ukrainos kariams, kad jie paliktų dislokacijos vietas. Šis ultimatumas buvo paskelbtas 5 valandą ryto“, – pabrėžė jis.
Naktį Rusijos ginkluotosios pajėgos paskelbė ultimatumą Ukrainos kariams, kad jie paliktų dislokacijos vietas. Šis ultimatumas buvo paskelbtas 5 valandą ryto.
O.Turčynovas teigė, kad naktį jis kalbėjosi su Rusijos politikais. „Deja, man nepavyko susisiekti su V.Putinu ir su Dmitrijumi Medvedevu, tačiau kalbėjausi su Rusijos Valstybės Dūmos pirmininku Sergejumi Naryškinu“, – sakė jis.
Atnaujinta 14.16 val. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas pareiškė, kad Aljansas Rusijos prezidento V.Putino gautą leidimą naudoti ginkuotąsias pajėgas vertina kaip grėsmę visai Europai.
Jis pabrėžė, kad Rusijos veiksmai prieštarauja Jungtinių Tautų principams ir paragino Rusijos valdžią nesiimti jokių veiksmų, kurie provokuotų konfliktą. Jo teigimu, visos pusės turi kuo greičiau imtis veiksmų, kad situacija būtų sureguliuota.
Atnaujinta 14.09 val. Rusijos kariai apsupo Kerčės mieste esantį karinį jūrų laivyno dalinį А-0669. Prie jo vartų stovi sunkvežimis „Ural“ su rusiškais numeriais.
Unian.com praneša, kad kariai ginkluoti automatiniais ginklais. Jokių susirėmimų kol kas nėra.
Jūrų laivyno dalinio vadas Aleksejus Nikiforovas žurnalistams sakė, kad kalbėjosi su Rusijos kariais, jie pareiškė atvykę saugoti dalinio. Pranešama, kad nukentėjusiųjų nėra. A.Nikiforovas pabrėžė, kad kariai neišsivaikščiojo ir pasiduoti neketina.
Atnaujinta 14.01 val. Krymo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vladimiras Konstantinovas pripažino, kad nieko nėra girdėjęs apie Kryme nukentėjusius Rusijos piliečius.
„Tokios informacijos neturiu. Mes turime informaciją apie žuvusius Krymo gyventojus, pirmadienį įgaliota grupė susitiks su jų artimaisiais ir suteiks jiems pagalbą. Manau, kad žuvusių Rusijos piliečių nėra“, – sakė jis.
Tuo metu Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko šaštadienį pareiškė, kad Kryme yra žuvusių Rusijos piliečių. Tai buvo vienas iš argumentų duoti leidimą V.Putinui Ukrainoje panaudoti ginkluotąsias pajėgas.
Atnaujinta 13.48 val. Ukrainos valdžia skelbia uždariusi oro erdvę kariniams lėktuvams, skelbia „Reuters“. Laikinasis prezidentas O.Turčynovas paskelbė, kad oro erdvė liks atvira tik civilinei aviacijai. Jis taip pat informavo, kad visuose oro uostuose sustiprinta apsauga.
O.Turčynovas taip pat informavo, kad bet kokie Ukrainos karinės infrastruktūros užpuolimai bus vertinami kaip tiesioginė Rusijos agresija.
Atnaujinta 13.40 val. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė kreipimąsi į V.Putiną, skelbiama jos oficialiame puslapyje. Deputatai šiame dokumente ragina V.Putiną neįvesti kariuomenės į šalį, taip pat grąžinti Juodosios jūros laivyno flotilę į įprastinę dislokacijos vietą. „Bet koks kariškių, technikos, ginkluotės judėjimas turi vykti išskirtinai pagal susitarimą su kompetentingomis Ukrainos institucijomis“, – rašoma šiame pareiškime.
Dokumente taip pat skelbiama, kad Ukrainos kariuomenė yra pasiruošusi ginti tėvynę.
Atnaujinta 12.19 val. Ukrainos 36-oji karinių pajėgų brigada, kuri yra įsikūrusi Perevalnojė kaime prie Simferopolio, už pusantros valandos gali būti užpulta Rusijos specialiųjų pajėgų.
Taip skelbia Unian.com. Brigados vadas teigia, kad vyrai pasirengę kautis iki mirties. „Po pusantros valandos Rusijos armijos specialiosios pajėgos šturmuos brigadą prie Simferopolio. Iš vadų reikalaujama sudėti ginklus ir nesipriešinti Rusijos kariuomenei. Vadai priėmė sprendimą nepasiduoti“, – teigė Sergejus Lanšinas, Ukrainos kariuomenės atsargos karininkas.
Žurnalistai teigia matę, kad link kaimo pajudėjo jau antroji Rusijos kariuomenės kolona.
Atnaujinta 12.18 val. Anot BBC, Ukrainos vyriausybė paskelbė visų kariuomenės rezervistų mobilizaciją.
Prezidento pareigas einantis O.Turčynovas įsakė padidinti jautrių objektų, taip pat ir atominių elektrinių, apsaugą.
Atnaujinta 12.04 val. Ukrainos vyriausybė posėdyje nusprendė atnaujinti pasiruošimą pasirašyti Asociacijos sutartį su Europos Sąjunga. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje paskelbė ekonomikos ministras Pavelas Šeremeta. Jis patikslino, kad ministrų kabinetas atšaukė lapkričio mėnesio įsakymą ir nusprendė dirbti šia kryptimi.
Atnaujinta 12.01 val. Ukrainos Nacionalinio saugumo taryba paskelbė, kad ginkluotosios Ukrainos pajėgos pereina į karinę parengtį.
Kaip rašo Unian.net, apie tai paskelbė Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos komiteto sekretorius Andrijus Parubijus Aukščiausioje Radoje paskelbtoje spaudos konferencijoje. Jis pabrėžė, kad antras punktas, kurį priėmė taryba, yra slaptas.
Tarybos sprendimu, Ukrainos Gynybos ministerija artimiausiomis dienomis privalo pravesti karinius apmokymus.
Atnaujinta 11.02. Maskvoje teisėsaugininkai pradėjo protestuotojų, susirinkusių prie Gynybos ministerijos, sulaikymus. Unian.net korespondentas Maskvoje pranešė, kad šiuo metu sulaikyta apie 10 žmonių.
Žmonės prie ministerijos renkasi pareikšti protestą prieš Rusijos veiksmus Ukrainos atžvilgiu, specialiosios pajėgos OMON apsupo pastatą, prie kurio dabar yra keli šimtai žmonių.
Sulaikyti buvo asmenys, giedoję Ukrainos himną ir skandavę „Karui – ne“.
Atnaujinta 11.37 val. AP žurnalistai Ukrainos Krymo pusiasalyje sekmadienį matė šimtų Rusijos karių koloną, judančią regiono sostinės Simferopolio link.
Kelyje, vedančiame iš Krymo uostamiesčio Sevastopolio, kur Rusija turi karinio jūrų laivyno bazę, į Simferopolį, AP žurnalistai sekmadienio rytą matė 12 karinių sunkvežimių su kariais, automatu apginkluotą transporto priemonę „Tigr“ ir du greitosios pagalbos automobilius.
Atnaujinta 11.23 val. Ukrainos partijos „Batkivščyna“ („Tėvynė“) parlamentaras, buvęs Ukrainos saugumo tarybos (SBU) vadovo pavaduotojas Andrijus Kožemiakynas mano, kad Aukščiausioji Rada gali priimti sprendimą dėl nepaprastosios ar karinės padėties paskelbimo, tačiau viliasi, kad situacija Kryme bus išspręsta taikiai, diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis.
„Manau, kad šiandien šioje situacijoje turi dirbti politikai ir diplomatai. Ukraina – taiką mylinti valstybė ir su niekuo nekariaus“, – sekmadienį prieš Aukščiausiosios Rados posėdį žurnalistams sakė A.Kožemiakynas.
Kraujo liejimas – tai paskutinis dalykas, galimas mūsų šaliai.
Jo nuomone, nuo Ukrainos parlamento sekmadienio posėdžio priklausys labai daug kas.
Į klausimą, kokie konkrečiai sprendimai gali būti priimti ir ar galimas sprendimas dėl nepaprastosios ar karinės padėties, parlamentaras atsakė: „Mes kalbėsime apie tai, kad yra grėsmė mūsų teritoriniam vientisumui ir kaip mums tos grėsmės išvengti – ar diplomatiniais, ar politiniais veiksmais. Kraujo liejimas – tai paskutinis dalykas, galimas mūsų šaliai“.
„Aukščiausioji Rada gali priimti sprendimą ir paskelbti nepaprastąją padėtį, ir karinę padėtį, bet mano vertinimu, turime šansą išspręsti šitą klausimą taikiai“, – apibendrino A.Kožemiakynas.
Atnaujinta 11.00 val. Ukrainos Aukščiausioji Rada susirinko į uždarą skubų posėdį. Šio posėdžio metu gali būti nuspręsta šalyje paskelbti ypatingąją arba karinę padėtį, skelbia unian.net.
Šis portalas taip pat praneša apie augančią įtampą Sevastopolyje. Pranešama, kad Rusijos kariuomenė ruošiasi atakuoti čia esančius Ukrainos kariuomenės dalinius. Ukraina pasiruošusi gintis.
Atnaujinta 10.47 val. Ankara dės visas pastangas tam, kad Krymas liktų Ukrainos sudėtyje, pranešė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu.
„Turkija padarys viską, ką gali, dėl Krymo ateities teritoriškai vientisoje Ukrainoje“, – parašė jis paskyroje „Twitter“.
Atnaujinta 10.20 val. Ukraina prašo apsvarstyti ES ir NATO visas galimybes
Ukrainos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į Europos Sąjungą (ES), JAV ir NATO apsvarstyti visus įmanomus mechanizmus jos teritoriniam vientisumui apginti.
„Aš ką tik buvau susitikęs su partneriais iš JAV ir Europos Sąjungos. Mes perdavėme atitinkamus kreipimusi ir laiškus jiems“, – trumpoje spaudos konferencijoje sekmadienį naktį sakė šalies laikinasis diplomatijos vadovas Andrijus Deščycia.
„Mes taip pat perdavėme kreipimąsi į NATO prašydami panaudoti visas galimybes apginti Ukrainos vientisumą ir suverenumą, apginti Ukrainos žmones ir apginti Ukrainos teritorijoje esančius branduolinius objektus“, – sakė jis.
Atnaujinta 10.08 val. Rusijos kariai konfiskavo ginklus radiolokacinėje stotyje ir karinio laivyno mokymo centre Ukrainos Krymo regione ir paragino jų asmeninę sudėtį prisijungti prie Rusijos kariuomenės, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Agentūra citavo šaltinį Ukrainos gynybos ministerijoje, kuris sakė, jog Rusijos kariai paėmė pistoletus, šautuvus ir šovinius iš radiolokacinės stoties prie Sudako miesto ir išsivežė juos automobiliu. Kita grupė Rusijos karių ginklus konfiskavo Ukrainos karinio laivyno mokymo centre, esančiame Sevastopolio uostamiestyje, kuriame taip pat veikia Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno bazė.
Atnaujinta 09.32 val. Kanada atšaukia savo ambasadorių iš Rusijos, skelbia „The Toronto Sun“. Ji taip pat stabdo pasirengimą G-8 viršūnių susitikimui, kuris turėtų būti surengtas Rusijoje.
Kanados premjeras Stephenas Harperis šeštadienį sušaukė skubų pasitarimą, po kurio pareiškė, kad Rusijos veiksmai yra Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimas, taip pat nesuderinami su Rusijos tarptautiniais įsipareigojimais.
Atnaujinta 09.12 val. Rusijos kariai užėmė buvusį oro uostą
Šiaurės Kryme Rusijos kariuomenė užėmė buvusį oro uostą Džankojės mieste, skelbia portalas unian.net.
Skelbiama, kad oro uoste patruliuoja kariškiai su kulkosvaidžiais. Nuo šeštadienio vakaro į Krymo teritoriją važiuoja autobusai su Rusijos kariškiais.
J.Kerry: Tai – okupacija
Ukrainiečiai kviečiami į karo prievolės centrus. Tai mobilizacija, paskelbė Ukrainos Nacionalinio saugumo komiteto vadovas Andrijus Parubijus socialiniame tinkle „Facebook“, praneša unian.net. Jo teigimu, tai vyksta visoje šalyje. Tiesa, Ukrainos žiniasklaida praneša, kad karo prievolės centruose pabrėžiama, jog tai ne mobilizacija – šauktiniams reikia susipažinti su instrukcijomis.
Jei Rusija skubiai nežengs konkrečių žingsnių sumažinti įtampos eskalavimą, tai reikšmingai atsilieps JAV ir Rusijos santykiams ir Rusijos tarptautinei reputacijai.
JAV sekretorius Johnas Kerry šeštadienį pareiškė Maskvai, kad ji kelia grėsmę regioninei taikai bei saugumui dislokuodama pajėgas Ukrainoje ir perspėjo dėl „reikšmingo poveikio“ JAV ir Rusijos santykiams. Rusijos veiksmus jis pavadino invazija ir okupacija.
„Jei Rusija skubiai nežengs konkrečių žingsnių sumažinti įtampos eskalavimą, tai reikšmingai atsilieps JAV ir Rusijos santykiams ir Rusijos tarptautinei reputacijai“, – sakė J.Kerry savo pareiškime.
Jame jis pridūrė, kad Maskvos veiksmai yra grėsmė taikai ir saugumui tiek Ukrainoje, tiek ir platesniame regione.
V.Putinas demonstruoja agresiją
Šeštadienį Rusijos Federacijos Taryba patenkino prezidento Vladimiro Putino prašymą leisti panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje. Oficialiai paskelbta, kad tai daroma siekiant apsaugoti ten esančius Rusijos piliečius ir toje šalyje dislokuotą Rusijos karinį kontingentą, tačiau buvo akivaizdu, kad tai tik pretekstas, o Rusijos kariuomenė jau kelias dienas aktyviai veikia Kryme. Tai šeštadienį patvirtino ir Krymo Aukščiausiosios Rados vadovas.
Rusijos parlamento aukštųjų rūmų nutarime sakoma, kad Federacijos taryba leidžia prezidentui panaudoti ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, kol bus normalizuota padėtis toje šalyje.
Tiesa, pranešama, kad V.Putinas kol kas nepriėmė sprendimų dėl ginkluotųjų pajėgų pasiuntimo į Ukrainą.
Tačiau abi pusės jau rengiasi. Ukrainos prezidento pareigas einantis Aukščiausiosios Rados pirmininkas O.Turčynovas šeštadienį įsakė paskelbti kovinę parengtį šalies ginkluotosiose pajėgose, reaguodamas į Rusijos parlamento leidimą pasiųsti karius į jo šalį. „Atsižvelgdamas į potencialią agresiją, daviau įsakymą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pereiti į visišką kovinę parengtį. Sustiprinta atominių elektrinių, oro uostų, strateginių infrastruktūros objektų apsauga“, – jis sakė po Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos posėdžio.
Dalyje Rusijos oro desantininkų ir jūrų pėstininkų dalinių šeštadienį irgi paskelbta kovinė padėtis. Naujienų agentūra „Interfax“ nurodė, kad kovinė parengtis paskelbta Vakarų ir Centrinės karinės apygardos oro desantininkų daliniuose, taip pat Juodosios jūros laivyno jūrų pėstininkų daliniuose.
B.Obama: Rusija pažeidė tarptautinę teisę
Krizei vis gilėjant šeštadienį vakare buvo sušauktas skubus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdis.
Ukrainos atstovas Jurijus Sergejevas informavo, jog šiuo metu Rusija Kryme jau yra dislokavusi apie 15 tūkst. karių. Tuo tarpu Rusija siūlė grįžti prie susitarimo, kurį praėjusią savaitę pasirašė Viktoras Janukovyčius ir opozicijos atstovai, ir suformuoti „nacionalinio pasitikėjimo“ vyriausybę.
Ukrainos atstovas Jurijus Sergejevas informavo, jog šiuo metu Rusija Kryme jau yra dislokavusi apie 15 tūkst. karių. Tuo tarpu Rusija siūlė grįžti prie susitarimo, kurį praėjusią savaitę pasirašė Viktoras Janukovyčius ir opozicijos atstovai, ir suformuoti „nacionalinio pasitikėjimo“ vyriausybę. JAV atstovė Samantha Power siūlė kuo skubiau siųsti į Ukrainą JT stebėtojus. Ji teigė, kad Rusijos veiksmai kelia grėsmę Ukrainos suverenitetui ir būtina sustabdyti Rusijos intervenciją Ukrainoje.
Šeštadienį vakare įvyko ir Baracko Obamos, kuris anksčiau pareiškė, kad Rusijos veiksmai turės pasekmes, ir V.Putino pokalbis telefonu. B.Obama per pusantros valandos trukusį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu V.Putinu pareiškė, kad Maskva pažeidė tarptautinę teisę, pasiuntusi savo pajėgas į Ukrainos teritoriją. B.Obama taip pat perspėjo, kad Rusijai gresia Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkų atsakomieji veiksmai. Baltieji rūmai nurodė, kad B.Obama ragino V.Putiną atitraukti Rusijos pajėgas į jų bazes Kryme ir perspėjo, jog jeigu Maskva toliau pažeidinės tarptautinės teisės normas, tai lems tolesnę Rusijos politinę ir ekonominę izoliaciją.
Kaip vystėsi įvykiai šeštadienį Ukrainoje, skaitykite čia.
Gyvenate Ukrainoje? Dalinkitės informacija ikrauk@15min.lt.
