„Jokiu būdu neperleisti sprendinių, rengiamų mūsų šalyje, kito pasaulio mokslininkams. Labai svarbu, kad intelektinės veiklos rezultatai liktų šalyje. Tai – mūsų silpnoji vieta“, – kalbėjo D.Rogozinas antradienį per mokslinę-praktinę konferenciją Maskvos valstybiniame universitete.
D.Rogozinas: „Būtinai turime nutiesti tiltą tarp žinių ir įgyvendinimo. Priešingu atveju neteksime tų žmonių.“
„Skirdami didžiulius pinigus talentų paruošimui ir paskui nesudarydami sąlygų mūsų specialistams – protingiems, galvotiems, išprususiems, geriausiems Rusijos jaunuoliams – pritaikyti, įgyvendinti tai, kas yra jų galvose, mes tuo pačiu pakeliame šliuzus šio potencialo nutekėjimui į užsienį“, – sakė vicepremjeras.
„Šią tendenciją būtina keisti“, – pažymėjo jis.
„Būtinai turime nutiesti tiltą tarp žinių ir įgyvendinimo. Priešingu atveju neteksime tų žmonių“, – kalbėjo D.Rogozinas.
Konferencijos metu vicepremjeras ketina su iškiliausiais šalies mokslininkais aptarti turimų mokslinių žinių pritaikymo galimybes.
Pasak jo, mokslinių centrų tinklo sukūrimas yra svarbus žingsnis pirmyn siekiant praktiškai įgyvendinti idėjas nacionalinės gynybos ir šalies saugumo srityse.
„Esame tik kelio pradžioje. Tik pradedame judėti link tikslo, kad pagrindiniai moksliniai centrai taptų visaverčiais mokslo tiriamosios veiklos, mokslo taikomosios veiklos dalyviais; kad jie harmoningai įsilietų į sistemą, susijusią su planavimu, rengimu, įgyvendinimu to, kas apima mūsų valstybės mokslinį ir techninį įdirbį“, – kalbėjo D.Rogozinas.
Jis pažymėjo, kad techniniai iššūkiai, su kuriais susiduria Rusijos gynybos pramonė, verčia galvoti apie perspektyvas būsimiems dešimtmečiams.
D.Rogozinas: „Kuo labiau gilinamės į temą apie darbus, kuriuos vykdo Maskvos valstybinis universitetas, Tomsko universitetas, kiti mūsų mokslo centrai, tuo geriau suprantame, kaip mažai esame nuveikę, kad įlietume į gynybos mokslinius tyrimus naujų idėjų, naujų sprendimų.“
„Jeigu didelė valstybė, esanti tikra dėl savo ateities, nemato savo perspektyvų ateinantiems penkiems dešimtmečiams – reiškia ji akla. Turime matyti, kas bus po 2027-ųjų, 2030-ųjų – kokios mūsų perspektyvos 20–30 metų laikotarpiui, kalbant apie pasirengimą duoti techninį atsaką grėsmėms, iššūkiams mūsų civilizacijai“, – sakė vicepremjeras.
Jis priminė, kad neseniai buvo patvirtinta nauja valstybinė ginkluotės plėtros programa dešimties metų laikotarpiui. Tačiau, pasak D.Rogozino, svarbu galvoti ne tik apie jos įgyvendinimą, bet ir apie ilgalaikes gynybos pramonės vystymo perspektyvas.
„Kuo labiau gilinamės į temą apie darbus, kuriuos vykdo Maskvos valstybinis universitetas, Tomsko universitetas, kiti mūsų mokslo centrai, tuo geriau suprantame, kaip mažai esame nuveikę, kad įlietume į gynybos mokslinius tyrimus naujų idėjų, naujų sprendimų“, – kalbėjo jis.
Vicepremjeras taip pat pabrėžė, jog labai svarbu „matyti technologijų, mokslinių procesų plėtros tendencijas, turėti mokslinių įžvalgų dėl ateities“.
