„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rusijos žiniasklaidoje – naujos provokacijos: kaltina Lietuvą rengiantis puolimui

Antradienį Rusijoje švenčiama itin svarbia tapusi Pergalės diena. Propagandinė žiniasklaida pažėrė melagienų, tarp kurių – spėjimai, kad šalis gali sulaukti ukrainiečių, lenkų ar net lietuvių puolimo. Debunk.org vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko teigimu, tai jau kelis mėnesius besitęsianti informacinė ataka, kurios tikslas supriešinti šalių visuomenes, destabilizuoti padėtį.
Vladimiras Putinas, Rusijos kariai
Vladimiras Putinas, Rusijos kariai / ZUMAPRESS / Scanpix nuotr.

Kaip paskelbė organizacija debunk.org, prieš Pergalės dieną Rusijos žiniasklaidoje pasirodė neraminančių žinučių.

Vienoje propagandinėje publikacijoje, kurią balandį paskelbė, o gegužę atkartojo naujienų portalas „MK“, buvo sutalpinti bene visi rusiškieji propagandos naratyvai.

Straipsnyje Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas vadinamas teroristu, kuris esą „ne kartą žadėjo Rusijai pateikti įvairių „staigmenų“ ir puolimą, kuris, jo nuomone, bus „nuostabus ir greitas“.

Ten pat svarstoma kad ukrainiečiai neva galėtų pasinaudoti tuo, kad rusai šiandien švenčia Pergalės dieną. Išvardijamos net kelios atakos krypčių galimybės, tarp kurių minima ir ataka iš Baltijos šalių ar Lenkijos pusės.

„Jei sabotažo ar žvalgybos grupės pasirodys iš Lenkijos ar Baltijos šalių, tai gali reikšti atvirus karo veiksmus su šiomis NATO šalimis“, – grasinama straipsnyje.

Kremliaus šaltiniuose svarstoma, jog artėjant Pergalės dienai, gali kilti vis daugiau teroristinių išpuolių, siekiant sugadinti žmonėms šventę.

Iliustruoti šiam scenarijui buvo pasitelktos nesenos istorijos apie Rusijos savanorių korpuso veiklą Briansko regione ir „keistą nutikimą“ Lietuvos pasienyje esančiame Nemano miestelyje, kur neva priešiškų jėgų dronas numetė savadarbį sprogmenį daugiabučių mikrorajone.

Kitoje publikacijoje nurodoma, kad Lenkija neva ruošiama karui su Rusija.

„Lenkijos gynybos ministerija svarsto įstatymo projektą, kuriuo leidžiama sunaikinti užsienio laivus, jei jie bandytų sutrikdyti dujotiekio „Baltic Pipe“ tiesimą iš Norvegijos per Danijos vandenis į Lenkiją.

Tuo pat metu Varšuva pritarė Rusijos dujotiekio „Nord Stream“ pakenkimui. Tiek daug apie žaidimą į vieną pusę“, – nei vienas šių teiginių neatitinka tiesos.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per praeitų metų Pergalės dieną
„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas per praeitų metų Pergalės dieną

Bandymai įbauginti

Pastaruoju metu Rusijos ir kitų šalių žiniasklaidoje pasirodė nemažai grasinimų Lenkijai.

Jie sukurti taip vadinamuoju „karuselės“ principu. Austrų tinklaraštininkas ir žurnalistas Ronaldas Barazonas savo tinklaraštyje paskelbė, neva Lenkija ketina pulti Rusiją, jau ruošiasi Trečiajam pasauliniam karui ir turėtų nedelsiant baigti „rusofobijos aktus“, jei nenori sukelti pražūtingo konflikto.

Vėliau šį įrašą išplatino vienas pagrindinių Kremliaus propagandos ruporų „Ria novosti“, o jau iš ten jis buvo perpublikuotas daugybėje prokremliškų tinklaraščių ir net išverstas į kelias kalbas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Informacinių atakų mažėjo

Debunk.org atliktos analizės duomenimis, 2023 m. balandžio 18 – gegužės 1 d. Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbti 47 turinio vienetai, kuriuose buvo aptikta dezinformacijos apie Lietuvą Pergalės dienos (gegužės 9-osios) kontekste. Tai yra du su puse karto mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (125 publikacijos).

Plačiau apie tai galite skaityti paspaudę šią nuorodą.

Anot Debunk.org vyriausio analitiko Algirdo Kazlausko, šiemet Kremliui palankioje medijoje apie Pergalės dieną yra pastebimai mažiau informacijos nei ankstesniais metais.

„Tą galėjo lemti kelios priežastys: susilpnėjęs tikėjimas Rusijos galybe skatina Kremliaus propagandos mašiną kartoti teiginius, kad Rusija kariauja ne prieš Ukrainą, o prieš visą NATO.

Taip pat šalyje kuriama atmosfera, jog „didžioji tėvynė“ vėl yra pavojuje, todėl reikia deramo susikaupimo ir mažiau lengvabūdiško šventimo.

Be to, baiminamasi visuomenės pasipiktinimo bangos dėl didelio rusų karių aukų skaičiaus“, – sako analitikas.

VIDEO: Antakalnio kapinėse rinkosi gegužės 9-osios minėtojai: nešė raudonas gėles, piktinosi gyvenimu Lietuvoje ir leido sovietines karo dainas

Pergalės dienos siautulys

Tradiciškai Rusijoje ir jos įtakoje esančiuose kraštuose gegužės 9-oji, žyminti Pergalės dieną Antrajame pasauliniame kare, oficialiai pradėta švęsti tik 1964 m., kai valdžią SSRS paveržė Leonido Brežnevo šalininkai ir vėliau tikslingai pavertė šią datą sovietinės nacijos ideologijos kertine ašimi.

Pagrindiniu SSRS sistemos ramsčiu ilgą laiką buvo propagandinė vizija, neva po visų sunkumų, kuriuos teks iškentėti, išauš „komunistinis rojus“.

Ilgainiui piliečių entuziazmas blėso, tad režimui žūtbūt reikėjo rasti naują vienijančią idėją.

Tuomet ir griebtasi gaivinti gerokai primirštą Pergalės dieną. Pasak rusų istoriko ir politologo Dmitrijaus Savino, dabar neosovietinis Gegužės 9-osios farsas – ideologinis Kremliaus režimo išsilaikymo pagrindas.

Esą be revanšinių nuotaikų ir teritorijų „susigražinimo“ ambicijų, Vladimiras Putinas nelabai turėtų ką pasiūlyti Rusijos piliečiams mainais už lojalumą.

„Tautą vienijantis pergalės mitas Rusijos prezidentui – būtinas atributas, be kurio vis daugiau šalies piliečių imtų pastebėti, kad karalius nuogas, o jie gyvena visiškame mėšle“, – sako D.Savinas, dėl tokio požiūrio prieš penkerius metus tapęs politiniu pabėgėliu.

Plačiau apie tai galite paskaityti čia.

„Pabrėšiu, kad valdžią, jau nepriklausomoje Rusijoje, išlaikė tie patys vakarykščiai komunistai – jie niekur nedingo. Dėl to po kurio laiko neišvengiamai imta grįžti prie sovietizmo ištakų.

Kadangi režimas oficialiai nesiskelbė esąs komunistiniu, Spalio revoliucijos metinės negalėjo tapti vienijančiu elementu. Tačiau Pergalės diena tam puikiai tiko.

Didžiojo Tėvynės karo kultas – vienintelis dabartinio Rusijos režimo politinio legitimumo šaltinis. Dėl to ši data eksploatuojama visais įmanomais būdais“, – akcentavo istorikas.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“