Šiame tyrime išsamiai atskleidžiama, kaip Rusija naudojasi žurnalistų bendruomenės, vadinamų diskusijų klubų „Impressum“, „Format-A3“ ir „Skovoroda“ tinklo atstovais vykdydama propagandą, informacines ir psichologines operacijas kaimyninėse valstybėse.
Rusija naudoja šią žiniasklaidos struktūrų sistemą siekdama įgyvendinti vieningą planą informaciniame kare prieš Ukrainą, Baltijos šalis, Moldovą ir Baltarusiją –pagrindinius Rusijos taikinius.
Filosofas Jeanas-Jacques’as Rousseau žiniasklaidą pavadino „ketvirtąja valdžia“. Nuo to laiko praėjo daugiau nei du šimtmečiai, spausdintos žiniasklaidos priemonės virto pasaulinėmis skaitmeninėmis informacinėmis sistemomis, kurios apima transnacionalines auditorijas. Dėl esminiųkomunikacijos kanalų pokyčių žiniasklaidos įtaka konkrečios šalies gyventojams ir visai žmonijai tapo milžiniška.
2007 m. Vladimiras Putinas savo garsioje Miuncheno kalboje pareiškė, kad Rusija pasirinko naują ypatingą kelią, kurio esmė – neoimperinės politikos įgyvendinimas. Po to Rusija su nauja jėga ėmėsi agresyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti „minkštosios galios“ strategiją kaimyninėse šalyse. Prioritetiniais taikiniais tapo šalys, kurios anksčiau buvo Sovietų Sąjungos dalimi ir kurias Rusija laiko tiesiogine savo įtakos ir gyvybinių interesų sfera.
Remiantis rusiška terminija, šiose „artimojo užsienio“ šalyse imti kurti propagandinės žiniasklaidos klubai, kurių pagrindiniai uždaviniai buvo išsaugoti didelę visuomenės dalį Rusijos kultūrinėje, humanitarinėje ir informacinėje erdvėje, palaikyti glaudžius ryšius ir koordinuoti veiksmus su prorusiškomis jėgomis. Taip pat – skatinti gyventojus priimti teigiamą Rusijos įvaizdį.
2007 m. Vladimiras Putinas savo garsioje Miuncheno kalboje pareiškė, kad Rusija pasirinko naują ypatingą kelią, kurio esmė – neoimperinės politikos įgyvendinimas
Žiniasklaidos klubų tinklas – Rusijos įtakos operacijų vykdytojai
Diskusijų žiniasklaidos struktūrų tinklas kilo iš „Impressum“ klubo, įsteigto Estijoje 2008 m. 2009 m. buvo įkurtas dabar kertinis tinklo klubas „Format-A3“, kuris savo veiklą pradėjo Moldovoje ir nuo 2010 m. tapo Rusijos įtakos Ukrainos Kryme operacijų vykdytoju. Tais pačiais 2010 m., po prorusiškojo kandidato Viktoro Janukovyčiaus pergalės prezidento rinkimuose, Ukrainos sostinėje pasirodė naujas tinklo struktūrinis elementas – klubas „Skovoroda“. 2011 ir 2012 m. „Format-A3“ stiprino savo veiklą ir plėtė ją Baltijos šalyse – Latvijoje ir Lietuvoje.
Nuo 2015 m. pagrindiniu Rusijos įtakos operacijų taikiniu tapo Baltarusija. Per penkerius savo veiklos Baltarusijoje metus klubas „Format-A3“ surengė beveik 90 renginių, kuriuose dalyvavo tūkstančiai žmonių, daugybė nacionalinės ir regioninės žurnalistų bendruomenės atstovų, klubo renginiai sutraukdavo dideles studentų auditorijas Minske ir Gardine. Šio klubo vadovai laikui bėgant užsitikrino Baltarusijos valstybinio ideologinio aparato lojalumą ir paramą.
Pagrindinis tinklo partneris yra „Izborsko klubas“, įkurtas 2012 m. rugsėjo mėn. Izborske, Rusijos Pskovo srityje. Į šį klubą susibūrė Rusijos visuomenės veikėjai ir įvairūs ekspertai, kuriuos vienija antiliberalios pažiūros. Klubo nariai laikomi Rusijos neoimperializmo ir eurazianizmo ideologais. Šiam projektui įgyvendinti Rusijai gyvybiškai reikia Ukrainos ir Baltarusijos, Moldovos ir Baltijos šalių, be kurių ji iš esmės yra Azijos valstybė.
„Izborsko klubo“ pirmininkas ir pagrindinis ideologas yra šovinistinio Rusijos laikraščio „Zavtra“ vyriausiasis redaktorius Aleksandras Prochanovas. Klubo branduolį sudaro žmonės, tiesiogiai susiję su dinaminio konservatizmo centru (institutu), kuriam vadovauja Vitalijus Averjanovas, vienas iš vadinamosios „Rusijos doktrinos“, kurią jos kūrėjai vadina pagrindiniu „rusų pasaulio“ programos dokumentu. Nemaža dalis nuolatinių Izborsko klubo narių tiesiogiai dalyvauja kaip pranešėjai visuose žiniasklaidos klubų tinklo renginiuose.
Baltarusijos informacinėje erdvėje šių klubų, visų pirma „Format-A3“, veikla, susijusi su rimtomis grėsmėmis Baltarusijos nacionaliniam saugumui, anksčiau nebuvo nagrinėjama. Mes bandysime užpildyti šią spragą, parodyti šių žiniasklaidos struktūrų įsiskverbimo į Baltijos šalių, Moldovos, Ukrainos ir Baltarusijos visuomeninį gyvenimą mastą, atskleisti naudos gavėjus, pateikti informaciją apie jų aktyvus ir projektus. Tokia išsami Rusijos žiniasklaidos klubų tinklo veiklos analizė atliekama pirmą kartą.
Rusijos įtakos operacijų ir propagandos priemonių valdymas
Diskusijų žiniasklaidos klubus „Impressum“ ir „Format-A3“ tiesiogiai valdo Galina Sapožnikova.
Galina Sapožnikova gimė 1964 m. liepą Iževske, Udmurtijos ASSR, Rusijos Federacijoje. 1988 m. ji baigė Leningrado valstybinio universiteto žurnalistikos skyrių, buvo paskirta dirbti į laikraštį „Estijos jaunimas“ (Estijos SSR komjaunimo spaudos organas rusų kalba). Po metų ji tapo „Komsomolskaja pravda“ (KP) korespondente Estijoje, Suomijoje ir Švedijoje. Nuo 1999 m. ji dirba KP redakcijoje Maskvoje.
Jai buvo įteiktas valstybinis apdovanojimas už ypatingą indėlį į Rusijos tautiečių informacinę paramą (2010 m.). Rusijos prezidentas jai įteikė padėką už „didelį indėlį į Rusijos žurnalistikos plėtrą“ (2011 m.). Jai suteikta daugelis Rusijos žurnalistinių apdovanojimų, įskaitant Olesio Buzinos tarptautinę literatūros ir žiniasklaidos premiją (2016 m.). Šios premijos laureatai taip pat yra tokios odiozinės asmenybės, kaip „Rusų pavasario“ Donbase organizatorius Pavelas Gubarevas, tinklaraštininkas Anatolijus Šarijus, Rusijos okupantų bendrininkai dainininkas Josifas Kobzonas ir propagandistas Kirilas Vyšinskis.
G.Sapožnikova yra daugybės propagandinių tekstų apie Ukrainą, Baltijos šalis ir Lenkiją autorė. Iki 2018 m. lapkričio mėn. ji buvo gana aktyviai publikavosi prorusiškame resurse IMHOclub. Ji taip pat bendradarbiavo su propagandiniu Rusijos „Sputnik“ kanalu. Ji atvirai šlovina Rusijos įvykdytą Krymo okupaciją. 2017 metais ji neteisėtai lankėsi Kryme.
Klubas „Impressum“
Pirmasis struktūrinis tinklo elementas yra žiniasklaidos klubas „Impressum“ (MTÜ Impressum), įkurtas Taline 2008 m. spalio 28 d., praėjus beveik dviem su puse mėnesio po aktyvios Rusijos karinės agresijos fazės pabaigos Gruzijos Samačablo regione. Pasak Estijos saugumo policijos („Kaitsepolitseiamet“, „KaPo“), šis žiniasklaidos klubas buvo specialiai sukurtas tam, kad taptų Rusijos įtakos operacijų kanalu Estijoje.
Klubą valdo vietinis verslininkas, laikraščio „Komsomolskaja pravda“ Šiaurės Europos regionui leidėjas ir vyriausiasis redaktorius Igoris Teterinas ir, kaip jau buvo minėta, „KP“ žurnalistė Galina Sapožnikova.
„KaPo“ atstovai įsitikinę, kad nuo pat veiklos pradžios klubas reguliariai rengė antiestiškus propagandinius renginius. Pagrindinė klubo (tiek šio, tiek kitų tinklo komunikacijos platformų) veikla yra viešų susitikimų, apskritų stalų, praktinių užsiėmimų, įvairių pristatymų su pranešėjais rengimas, dalyvaujant žinomoms žiniasklaidos asmenybėms, nuomonės lyderiams, autoritetingiems kultūros, mokslo, verslo, politikos veikėjas. Pažymėtina, kad Estijos slaptosios tarnybos dažnai uždraudžia šiems „rusų pasaulio“ atstovams būti šalyje, teisiškai suteikdamos jiems „persona non grata“ statusą (1, 2).
Paprastai renginiuose dalyvauja prorusiškų organizacijų aktyvistai, pirmiausia „Nočnoj dozor“, ir rusakalbės žiniasklaidos žurnalistai.
„KaPo“ tiesiogiai sieja „Impressum“ klubą su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (SVR). „KaPo“ komisaras Andresas Kaharas laikraščio „Eesti Paevaleht“ priede „Riigi Kaitse“ (Valstybės gynyba) pateikė informacijos, kad pagrindinius „Impressum“ renginius surengė Sapožnikova, turinti glaudžius ryšius su vietiniais prorusiškais ekstremistais, daugiausia iš „Nočnoj dozor“ ir „Rusijos tautiečių“ organizacijos.
Amerikiečių rašytojas ir žurnalistas Pete’as Earley savo knygoje „Comrade J – the untold secrets of Russia’s master spy in America after the end of the Cold War“ („Draugas J – neatskleistos Rusijos šnipo paslaptys Amerikoje pasibaigus šaltajam karui“) paskelbė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūno Sergejaus Tretjakovo, kuris 2000 m. perėjo į JAV pusę, liudijimus.
Anot šio perbėgėlio, dešimtajame dešimtmetyje iš daugiau nei dešimt „Komsomolskaja pravda“ korespondentų užsienyje tik vienas negavo atlyginimo Užsienio žvalgybos tarnyboje. Ši specialioji tarnyba, viena pagrindinių Rusijos užsienio žvalgybos agentūrų, naudojasi žurnalistais dirbančiais agentais, kad patektų į svarbius objektus ir prieitų prie svarbių asmenų.
Dar kartą pabrėžiame, kad G.Sapožnikova dirbo Estijoje „Komsomolskaja pravda“ korespondente 1989–1999 metais.
Nustatyta, kad klubo „Impressum“ įkūrėjui Igoriui Teterinui priklauso leidybos įmonė „SKP Media“, kuri Šiaurės Europoje (Estijoje, Latvijoje ir Suomijoje) leido laikraštį „Komsomolskaja pravda“. 2018 m. įmonės apyvarta buvo daugiau nei 200 tūkst. eurų. „SKP Media“ leidykla buvo įkurta 2003 m., jos dalis taip pat buvo susivienijimas „Russkaja kniga“. 2018 m. kovo mėn. savininkas priėmė sprendimą parduoti savo dalį „Komsomolskaja pravda“ laikraštį Šiaurės Europos šalyse leidžiančioje bendrovėje. I.Teterinas su G.Sapožnikova taip pat kartu valdo kompanijas „Baltinpress“ ir „Masterclass“.
Estų žurnalistas ir publicistas Olegas Samorodniy (buvęs „Komsomolskaja pravda“ vyriausiasis redaktorius Šiaurės Europoje), savo knygoje „Pusiautikių našta“ atskleidžiantis prorusiškų jėgų griaunamąją veiklą, pateikia įrodymus, kad Igoris Teterinas devintojo dešimtmečio pabaigoje kartu su Vladimiru Iliaševičiumi parašė skandalingus straipsnius apie deportaciją iš Estijos, kurie buvo paskelbti tuometinėje sovietinėje spaudoje. „KaPo“ duomenimis, nuo 1983 m. balandžio iki 1988 m. kovo mėn. Vladimiras Iliaševičius buvo operatyvinis darbuotojas Estijos SSR KGB 1-ajame skyriuje (žvalgyba). Anot „Postimees“, jis buvo išsiųstas į Suomiją po žurnalisto priedanga dirbti sovietinėje naujienų agentūroje APN, kurioje dirbo iki 1991 m. pabaigos.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje V.Iliaševičius bendradarbiavo su laikraščiu „Molodež Estonii“, vėliau buvo savaitraščio „Russki Telegraf“ vyriausiasis redaktorius. Įkūrus klubą „Impressum“, I.Teterino ir V.Iliaševičiaus tandemo veikla labai suaktyvėjo. 2009 m. pavasarį jie prisidėjo prie estų kalba išleistos knygos „Deportacijos Estijoje“ (Est. – „Deporteerimised Eestis: kuidas see asub seal“) platinimo. Šia knyga su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamas Rusijos istorinės atminties fondo vadovas Aleksandras Diukovas bandė pateisinti masinį estų trėmimą į Sibirą. A.Diukovas tarptautiniuose akademiniuose sluoksniuose atvirai vadinamas Kremliaus revizionistu ir istorijos klastotoju.
Šios knygos išleidimas Estijoje provokuojančiai sutapo su estų masinio deportavimo 60-osiomis metinėmis. Knygą išleido leidykla „Tarbeinfo“, kurios valdybos narys yra minėtasis Vladimiras Iliaševičius. Šio Rusijos propagandos produkto pristatymas Taline buvo organizuotas tiesiogiai I.Teterino ir G.Sapožnikovos vadovaujamo klubo „Impressum“.
Visų su Rusija susijusių diskusijų klubų būdingas bruožas yra tai, kad, be žinomų pranešėjų, į renginius kviečiamos žinomos vietos asmenybės ir nuomonės formuotojai, kurie diskusijų metu gali pateikti ekspertinį vertinimą. Pasinaudojant jų reputacija ir įtaka, bandoma sukurti tam tikrą šių diskusijų nešališkumo iliuziją. Iš pirmo žvilgsnio šie susitikimai nėra provokuojantys, tačiau išsami analizė rodo, kad pagrindinis jų tikslas yra vykdyti ilgalaikes ir nuoseklias Rusijos įtakos operacijas, kurių tikslai ir uždaviniai yra skirti kiekvienai konkrečiai šaliai.
Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ši veikla vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis: nacionalinio elito atstovai kaltinami, kad pritaria nacizmui; skleidžiama dezinformacija apie rusakalbių gyventojų diskriminaciją ir tariamą priverstinį valstybinės kalbos mokymą švietimo įstaigose; bandoma įteigti, kad Baltijos valstybės, kurios tariamai „buvo vienos sėkmingiausių SSRS“, žlunga ir tapo vienomis skurdžiausių Europos Sąjungoje.
Buvo nustatyta, kad Estijoje informacinę paramą „Impressum“ klubo veiklai pirmiausia teikė šios žiniasklaidos priemonės: RBK, „Komsomolskaja pravda“ Šiaurės Europoje, „MK-Estonia“, Estija „Sputnik“, „Den za dniom“, „Radio 4“ Estijoje, Rusijos portalas, agentūra „SKP News“, dv.ee, postimees.ee, stolitsa.ee, linnaleht.ee, mnenie.ee, err.ee, baltnews.ee.
G.Sapožnikovos veikla Estijoje neapsiriboja vien „Impressum“ klubo darbo organizavimu. Ji taip pat kuria ir platina savo informacinius produktus šioje šalyje. G.Sapožnikova yra knygos „Arnoldas Meris: paskutinis Estijos didvyris“ autorė,. Šią knygą 2009 m. išleido Igorio Teterino leidykla „SKP Media“.
Šią knygą galima vertinti kaip Rusijos informacinio karo prieš Estiją dalį. 2007 m. Estijos prokuratūra perdavė teismui baudžiamąją bylą dėl kaltinimų Arnoldui Meriui dalyvavus Estijos civilių gyventojų genocide. Būdamas Estijos SSR komjaunimo centrinio komiteto pirmuoju sekretoriumi, jis koordinavo ir prižiūrėjo estų deportaciją iš Hyjumos salos į Sibirą 1949 metais. A.Meris mirė taip ir nesulaukęs teismo nuosprendžio.
Svarbu tai, kad visų didelių Talino salių valdytojai atsisakė suteikti savo patalpas propagandinio leidinio pristatymui. Dėl to pristatymo vieta tapo Rusijos ambasada Estijoje. Po kurio laiko G.Sapožnikova gavo apdovanojimą už šią knygą iš Rusijos federalinės spaudos ir žiniasklaidos agentūros.
I.Teterino „SKP Media“ taip pat išleido Rusijos karinės propagandos rinkinį „Mažojo Kaukazo karo anatomija“ apie Rusijos agresiją prieš Gruziją 2008 metais ir kitą rinkinį „Netrumpa atmintis“ 2009 metais. Šioje knygoje naujausia Estijos istorija pateikiama per „rusų pasaulio“ ideologijos prizmę.
Tad galima konstatuoti, kad Rusijos įtakos operacijoms NATO valstybėje Estijoje yra suformuotas gerai veikiantis įgyvendinimo mechanizmas – nuo žiniasklaidos produkto sukūrimo iki jo informacinio palaikymo ir platinimo.
Žiniasklaidos klubas „Formatas-A3“
2009 m. liepos mėn. Maskvoje veiklą pradėjo antrasis ir pagrindinis diskusijų žiniasklaidos tinklo klubas „Format-A3“. Jį sukūrė žurnalistai iš pagrindinių Rusijos propagandos ruporų – valstybinio televizijos kanalo „Rossija“ ir didžiausio Rusijos savaitinio laikraščio „Komsomolskaja pravda“. Pastarasis savaitraštis yra to paties pavadinimo leidyklos dalis, kurią oficialiai kontroliuoja Rusijos žiniasklaidos magnatas ir naftos prekeivis Grigorijus Beriozkinas, o kai kurių šaltinių teigimu, jį tiesiogiai prižiūri žmonės iš Rusijos prezidento administracijos.
Šis klubas jau kurį laiką veikia Baltarusijoje, tačiau kol kas jo veikla liko nepastebėta šalies pilietinės visuomenės. Iš šiame tyrime pateiktos informacijos matyti, kad klubo veikla turėtų rūpėti ne tik Baltarusijos pilietiniai visuomenei, bet ir visam Baltarusijos nacionalinio saugumo sektoriui.
G.Sapožnikova, kaip pažymėta aukščiau, taip pat yra žiniasklaidos klubo „Format-A3“ vadovė. Šios žiniasklaidos struktūros veiklos organizavimas yra identiškas jos vadovaujamam klubui „Impressum“. Įdomu, kad yra ir kita klubo pavadinimo versija – „Formatas A-3“ – net organizatoriai, aprašydami savo klubų veiklą, tikslus ir uždavinius, varijuoja šiais pavadinimais.
Pirmiausia šis klubas pradėjo veikti Moldovoje, kurios sostinėje Kišiniove iki 2009 metų pabaigos buvo surengti pirmieji du renginiai. Moldovos atstovybės „Format-A3“ vykdomasis direktorius yra Irina Ivančenko, leidinio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistė Moldovoje. Buvo nustatyta, kad I.Ivančenko vadovauja Kišiniove įsikūrusiai visuomeninei organizacijai „Dialogum“ (Asociaţia Obştească „Dialogum“), kuri buvo įsteigta 2015 m. gruodžio mėn. Būtent ši organizacija veikia kaip „Format-A3“ partnerė renginių Moldovoje metu.
„Dialogum“ yra vadinamosios „Rusijos tautiečių koordinavimo tarybos“ (KRSK) narė Moldovoje. Panašus Rusijos tautiečių organizacijų konglomeratas veikia Baltarusijoje (KSORS), Ukrainoje (VKSORS) ir Baltijos šalyse (KSORS Lietuvoje ir Latvijoje, KSRSE Estijoje). Rusija formuoja prorusiškų organizacijų tinklus visose posovietinėse valstybėse, o šie tinklai naudojami vykdyti įtakos operacijas.
Pirmajame „Format-A3“ klubo renginyje 2009 m. lapkričio mėn. Kišiniove Moldovos žiniasklaidos atstovai susitiko su Rusijos žurnalistu ir rašytoju Andrejumi Konstantinovu, kuris žinomas kaip Rusijos nusikalstamo pasaulio romantizavimo meistras. Tų pačių metų lapkritį klubas surengė dar vieną susitikimą Moldovoje, šį kartą su Globalizacijos instituto direktoriumi ir nuolatiniu „Izborsko klubo“ nariu Michailu Deliaginu.
2013 m. birželio mėn. žiniasklaidos klubas „Format-A3“ surengė išvažiuojamąjį „Izborsko klubo“ susitikimą Tiraspolyje, nepripažintos Padniestrės Moldovos Respublikos (PMR) sostinėje, kuriame dalyvavo Aleksandras Prochanovas, Aleksandras Duginas ir Andrejus Kobiakovas. Renginyje taip pat dalyvavo Konstantinas Zatulinas – NVS šalių instituto vadovas ir vienas iš „Rusijos pavasario“ architektų.
Informaciją apie Moldovos klubų renginius platino šios Moldovos žiniasklaidos priemonės: „Kišiniovski Obozrevatel“, naujienų agentūra „Novosti-Moldova“, „Komsomolskaja pravda“ Moldovoje, „Argumenty i Fakty“ Moldovoje, laikraščiai „Flux“, „Capitala-Stolica“, televizijos kompanija „NIT“, „Sputnik Moldova“; Padnestrės Moldovos Respublikos teritorijoje: naujienų agentūra „Novy region-Padniestrė“, televizija „PMR“, „Radijo Padniestrė“.
Klubo „Format-A3“ Moldovoje, kaip ir klubo „Impressum“ Estijoje, tikslas yra įtraukti bent dalį Moldovos visuomenės į Rusijos kultūrinę, humanitarinę ir informacinę erdvę, koordinuoti veiksmus su vietos prorusiškomis jėgomis ir įtvirtinti teigiamą Rusijos įvaizdį.
Tai pirmoji tyrimo dalis. Antrojoje atskleisime Rusijos žiniasklaidos klubų tinklo dalyvavimą vykdant Rusijos įtakos operacijas Ukrainoje, tapusias Ukrainos teritorijos karinės okupacijos prologu, be to, paskelbsime informaciją apie šių organizacijų ardomąją veiklą Latvijoje ir Lietuvoje.
Daugiau šia tema galite skaityti https://informnapalm.org/lt/.
-
Peteris Pomerantsevas: nustokime apie konfliktą su Rusija galvoti kaip apie informacinį karą
-
#MelųMaišelis. Siekis diskredituoti žodžio laisvę
-
#MelųMaišelis. COVID-19 ir senų sąmokslo teorijų atgaivinimas
-
M.Laurinavičius: Kas nori sukelti pilietinį karą JAV ir kodėl verta ieškoti kyšančių Kremliaus ausų?
-
#MelųMaišelis. COVID-19 ir demokratija
-
Lietuva sveikina EK dėmesį Rusijos dezinformacijai, tikisi veiksmų prieš sklaidos kanalus
-
Pandemijos akivaizdoje – dezinformacijos pliūpsnis: siekia sukiršinti, menkinti Lietuvą
