Šiame tyrime išsamiai atskleidžiame, kaip Rusija pasitelkia žurnalistų bendruomenės, vadinamųjų diskusijų klubų „Impressum“, „Format-A3“, „Skovoroda“ tinklą, kad vykdytų propagandą, informacines ir psichologines operacijas bei darytų įtakos operacijas kaimyninėse valstybėse.
Rusijos Federacija naudoja suformuotą žiniasklaidos struktūrų sistemą, tarnaujančią vieningam planui, tikslams ir uždaviniams, kad vykdytų visavertį informacinį karą prieš Ukrainą, Baltijos šalis, Moldovą ir Baltarusiją.
Pirmojoje tyrimo dalyje buvo paskelbta informacija apie tiesioginį Rusijos žiniasklaidos klubų valdymą, aprašyta „Impressum“ klubo Estijoje, taip pat pagrindinio tinklo klubo – „Format-A3“ – veikla Moldovoje, Rusijos kontroliuojamoje Padnestrės teritorijoje.
Antroji tyrimo dalis skirta atskleisti Rusijos žiniasklaidos struktūrų tinklo, kurio pagrindinis partneris yra „Izborsko klubas“, dalyvavimą Rusijos įtakos operacijose Ukrainoje, kurios tapo savotišku Krymo okupacijos ir aneksijos, o vėliau ir karo veiksmų Donbase prologu. Taip pat šioje medžiagoje – informacija apie ardomąją šių propagandos organizacijų veiklą Latvijoje ir Lietuvoje.
Rusijos įtakos operacijos Kryme prieš okupaciją ir jos metu
Kelios dienos prieš antrąjį Ukrainos prezidento rinkimų turą, 2010 m. vasario 2 d., mediaklubas „Format-A3“, kuriam vadovauja Galina Sapožnikova, oficialiai pradėjo savo veiklą Kryme. Į pirmąjį renginį Simferopolyje buvo pakviestas kino režisierius ir Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas Stanislavas Govoruchinas, Eurazijos ir neoimperialistinės politikos atstovas Rusijoje. Po dvejų metų 2012 m. jis vadovavo Vladimiro Putino rinkiminės kampanijos štabui.
Renginys vyko viešbučio konferencijų salėje iškalbingu pavadinimu „Maskva“, kuri yra Simferopolio miesto tarybos nuosavybė. Pirmojo viešo susitikimo leitmotyvas buvo Ukrainos ir Krymo temos. Diskusijos metu Govoruchinas nuoširdžiai pasipiktino tuo, kad Krymas yra Ukrainos dalis, ir Ukrainos valstybės norą įstoti į NATO pavadino „nykštukinių valstybių liga“. Tuo pat metu jis provokuojamai pavadino Baltijos šalis „vasalais“.
Po šio renginio tapo tradicija rengti mėnesinius mediaklubo susitikimus Moldovoje ir Kryme. 2010 m. „Format-A3“ surengė 23 renginius. Tuo labai didindamas socialinę-kultūrinę ir socialinę-politinę Rusijos imperiakratijos įtaka Kryme. Tuo pat metu Ukrainos saugumo sektoriaus veikla šiame etape išliko pasyvi ir apsiribojo tik padėties stebėjimu.
„Format-A3“ atstovė Kryme yra Natalija Nazaruk, vienos didžiausių Rusijos valstybinės propagandos įmonių „Russia Today“ Krymo skyriaus žurnalistė.
Nazaruk taip pat yra „ForPost“ Sevastopolio leidinio redakcijos narė. „ForPost“ priklauso vienam pagrindinių vadinamojo „Rusijos pavasario“ veikėjų – „liaudies merui“ Aleksejui Čaly. Nazaruk yra Rusijos okupantų bendrininkė, tiesiogiai dalyvavusi Rusijos Federacijos propagandinėje veikloje prieš Ukrainą, taip pat bandymuose legalizuoti Krymo okupaciją. Už savo darbą ji buvo apdovanota Rusijos Federacijos federalinės antstolių tarnybos apdovanojimu.
Kryme esančio žiniasklaidos klubo „Format-A3“ atstovai, moderatoriai ir koordinatoriai skirtingu metu taip pat buvo: Julija Verbitskaya (leidinys „Krymskaja Pravda“, ITV televizijos kanalo vedančioji, kuriame ji vedė „A3 Format“ programą, dalyvaujant žiniasklaidos atstovams, kuriuos klubas pakvietė į savo viešus susitikimus Simferopolyje), Olga Tretjakova („Internews“ žurnalistikos mokyklos absolventė, baigusi Dmitrijaus Kiseliovo, „Rosija-1“ televizijos kanalo „Vesti“ programos redaktoriaus kursą, taip pat buvo ir kito „Skovoroda“ tinklo žiniasklaidos klubo kūrybinė direktorė – žr. žemiau), Irina Kovaliova („Krymskaja Pravda“).
Be anksčiau minėtų veikėjų, organizuojant renginius, taip pat dalyvavo Olga Volodčenko, Rusijos įsibrovėlių bendrininkė, Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos Visuomenės tarybos prie taip vadinamosios Krymo Respublikos narė ir Margarita Šitova, aktyviai bendradarbiavusi su Rusijos okupacine administracija kaip, taip vadinamos, Krymo Respublikos Visuomeninių rūmų spaudos sekretorė (1, 2, 3).
Buvo nustatyta, kad jau Rusijos okupacijos metu žiniasklaidos klubas „Format-A3“ ir televizijos bei radijo kompanija „Krym“ įgyvendino bendrą projektą „Krymo formatas“, kurio metu buvo organizuojami apvalūs stalai su kviestiniais klubo svečiais. Viena pagrindinių šio projekto užduočių buvo vykdyti informacines operacijas, kuriomis siekiama pateisinti ir įteisinti Krymo aneksiją.
Iš viso nuo 2010 m. iki 2014 m. vasario mėn. įvykusio Krymo užgrobimo atviro etapo pradžios „Format-A3“ surengė beveik 50 (!) renginių Ukrainos pusiasalyje. Šiuo laikotarpiu klubas kaip pranešėjas kvietė: vieną pagrindinių šių dienų Rusijos žiniasklaidos „mediažudikų“ Dmitrijų Kiseliovą, karo žurnalistą Aleksandrą Sladkovą, kuris netrukus pradėjo kurti medžiagą karinei propagandai okupuotoje Donbaso teritorijoje. Klubo kvietimu, 2013 m. liepos 31 d., „Komsomolskaja Pravda“ (KP) vyriausiasis redaktorius Vladimiras Sungorkinas lankėsi Kryme. Po devynių mėnesių, 2014 m. balandžio 22 d., Putino dekretu Nr. 269 jam buvo suteiktas ketvirtojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus Tėvynei“ už informacinės paramos teikimą specialiajai Krymo užgrobimo operacijai. Priminsime, kad „KP“ yra vienas iš žiniasklaidos klubo „Formatas-A3“ įkūrėjų.
Krymo kampanijos apdovanojimus taip pat gavo ir kiti „Format-A3“ klubo pranešėjai: filmo „Krymas. Kelias į tėvynę “ autorius Andrejus Kondrašovas ir televizijos žurnalistas Arkadijus Mamontovas (abu dirba kanale „Rosija-1”). Iš viso apdovanojimus už Krymo okupaciją gavo daugiau nei šimtas Rusijos valstybinės televizijos ir radijo kompanijos darbuotojų, kurių žurnalistai taip pat yra klubo „Format-A3“ įkūrėjai.
Ypač reikėtų pažymėti, kad Rusijos įtakos operacijose Kryme, įskaitant žiniasklaidos klubo „Format-A3“ „diskusijų renginius“, kurie vyko prieš pat okupaciją, dalyvavo „Izborsko klubo“ nuolatiniai nariai: Aleksandras Prochanovas, Michailas Chazinas, Džuljeta Kieza, Jurijus Poliakovas, Maksimas Ševčenka, Michailas Leontjevas, Nikolajus Starikovas ir kiti.
2018 m. Kryme esančio žiniasklaidos klubo „Format-A3“ veikla išsiplėtė ir iki Sevastopolio. Jo atstovas šiame okupuotame Ukrainos mieste buvo publicistas ir rašytojas Platonas Besedinas (kūrybinis pseudonimas, pagal pasą – Maksimas Besedinas).
Jį galima laikyti savotiška viso žiniasklaidos klubo vizitine kortele. Besedinas aktyviai rėmė Krymo okupaciją. Jis aktyviai dalyvavo veiksmuose, kuriais siekiama pakeisti ar nuversti konstitucinę santvarką ar užgrobti valstybės valdžią, taip pat dalyvavo veiksmuose prieš Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę.
Besedino propagandos įgūdžių lygis išsamiausiai atsispindi jo knygoje „Rusijos ukrainiečio dienoraštis. Euromaidanas, Krymo pavasaris, Donbaso žudynės“, kurį Ukrainos valstybinis televizijos ir radijo komitetas įtraukė į specialų knygų sąrašą, kurio turiniu siekiama sunaikinti Ukrainos nepriklausomybę, skatinti smurtą, kurstyti etninę, rasinę, religinę neapykantą ir netgi vykdyti teroristinius veiksmus. Natūralu, kad šį Rusijos propagandos produktą Ukrainoje draudžiama importuoti ir platinti.
Įdomu tai, kad praėjus kuriam laikui po šios knygos išleidimo Besedinas buvo nuoširdžiai nusivylęs Rusijos okupacinės administracijos veiksmais. Savo leidinio „Snobas“ skiltyje jis atvirai pareiškė, kad jo gimtasis Sevastopolis, būdamas Rusijos Federacijos jurisdikcijoje, virto kapinėmis ir pelke.
2019 m. vasario mėn. „Format-A3“ surengė paskutinį renginį Kryme. Gali būti, kad to priežastis yra Rusijos imperiakratijos vykdoma Krymo integracija ir pritaikymas Rusijos politinėje, ekonominėje, socialinėje-kultūrinėje ir humanitarinėje erdvėje. Įtakos operacijų tikslai ir uždaviniai šioje Ukrainos teritorijos dalyje jau pasiekti. Reikėtų pažymėti, kad „Format-A3“ savo viešų renginių nerengia tiesiogiai Rusijos Federacijos teritorijoje, klubo veikla yra nukreipta tik į taip vadinamo „artimojo užsienio“ šalis.
Nustatyta, kad informaciją apie „Format-A3“ įvykius Kryme prieš rusų okupaciją pusiasalyje teikė daugiausia šios rusų kalbos žiniasklaidos priemonės: TRK „ITV“, „Krymskaja Pravda“, „Krymskoje Echo“, „Krymskije Izvestija“, „Krymsky Telegraf“, „Pervaja Krymskaja “.
Dmitrijaus Kiseliovo „Skovoroda“
Viktorui Janukovyčiui laimėjus 2010 m. Ukrainos prezidento rinkimus, Rusijos įtakos operacijos Ukrainoje tapo visiškai nevaržomos.
2010 m. rugsėjo mėn. tuometinis Rusijos valstybinės televizijos ir radijo generalinio direktoriaus pavaduotojas Dmitrijus Kiseliovas, kuris tuo metu jau buvo įsitraukęs į Kremliaus politinius žaidimus, Kijeve įkūrė kitą žiniasklaidos klubą – „Skovoroda“, taip pavadintą XVIII amžiaus Ukrainos filosofo Grigorijaus Skovorodos garbei. Ši „diskusijų“ platforma tapo dar viena Rusijos „minkštosios galios“ strategijos Ukrainoje įgyvendinimo priemone – tik didesnio kalibro. Pagal Rusijos imperiakratijos planą klubas buvo sukurtas tiesiogiai įtakoti Ukrainos elitą.
Įdomu tai, kad Dmitrijus Kiseliovas, prieš pat kurdamas „Skovorodą“, buvo pakviestas „Format-A3“ klubo surengti viešą susitikimą Simferopolyje. Šiame renginyje, likus ketveriems metams iki aktyvių karo veiksmų Donbase, Kiseliovas išsakė žodžius, kurie atskleidžia tikruosius Rusijos žiniasklaidos klubų tinklo Ukrainoje tikslus ir uždavinius bei aiškiai nusako neoimperialistinę Rusijos Federacijos politiką: „Ukraina ir Rusija yra susiskaldžiusios tautos pavyzdys, kaip, tarkime, Rytų ir Vakarų Vokietija, Pietų ir Šiaurės Korėja. Aš tikiu, kad esame viena tauta ir turime bendrus nacionalinius interesus “.
Buvo nustatyta, kad nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2013 m. spalio mėn. „Skovoroda“ klubas surengė mėnesinius renginius, į kuriuos pakvietė pranešėjus – aukščiausius Rusijos politikus, Rusijos Federacijos prezidento patarėjus, Valstybės Dūmos deputatus, žurnalistus, rašytojus, režisierius, verslo grupių atstovus, religinius vadovus ir kt.
Nemaža dalis šių pranešėjų taip pat dalyvavo broliškų klubų renginiuose – „Impressum“ ir „Format-A3“.
Įdomu tai, kad tarp klubo draugų buvo tuometiniai Ukrainos vyriausybės atstovai, Aukščiausiosios Rados deputatai, įtakingi finansininkai, oligarchas Viktoras Pinčukas, Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos prezidentas Borisas Patonas ir net Petro Porošenko.
Iš Rusijos pusės, klubo draugai daugiausia buvo euroazianizmo ideologai, asmeniškai dalyvavę klubo susitikimuose Kijeve kaip pranešėjai: Germanas Grefas, Sergejus Glazjevas, Aleksandras Duginas, Vladimiras Žirinovskis, Nikita Michalkovas, Vladimiras Medinskis, Sergejus Naryškinas, Aleksandras Prochanovas, Karenas Šahnazarovas, Michailas Švydkojus ir kiti. Daugelis jų taip pat yra „Izborsko klubo“ nariai.
„Skovoroda“ renginiuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas ne tik pagrindinio Rusijos Federacijos geopolitinio projekto – euroazianizmo – idealų propagavimui, bet ir ekonominei bei politinei Ukrainos integracijai su Rusija, jos įsiliejimui į Rusijos integracijos projektų struktūras: „EvrAzES“ ir „Muitų sąjungą“.
Prasidėjus orumo revoliucijai 2013 m. lapkričio mėn., „Skovoroda“ veikla buvo sustabdyta. Ukrainos politinis elitas griežtai atmetė Rusijos imperializmą ir euroazianizmo koncepciją.
Reikėtų pažymėti, kad dar 2010 m. pagrindinis Rusijos imperiakratijos atstovas režisierius Nikita Michalkovas per vieną iš pirmųjų „Skovoroda“ klubo susitikimų Kijeve pasidalino savo vizija apie bendrą Rusijos ir Ukrainos ateitį: „Po 10 metų bus viena šalis. Tegul ir ne viena valstybė, bet viena šalis!“ Tačiau šiems planams nebuvo lemta tapti kūnu. Vienintelis dalykas, kuris dabar vienija Rusiją ir Ukrainą, yra bendra 420 km fronto linija ir nereguliarūs karo belaisvių mainai.
Rusijos propagandos ekspansija Latvijoje
Išplėtus Rusijos įtakos Ukrainai operacijas, Baltijos šalys taip pat pateko į Rusijos Federacijos propagandinės žiniasklaidos klubų veiklos akiratį. 2011 m. balandžio 22 d. „Format-A3“ surengė savo pirmąjį renginį Latvijoje, į kurį buvo pakviestas Michailas Chazinas, odiozinis „rusų pasaulio“ veikėjas ir nuolatinis „Izborsko klubo“ narys.
Nustatyta, kad tiesioginį bendradarbiavimą su klubu vykdo fondas „Kulturnaja Linija“ ir Latvijos rusų draugija.
Latvijos specialiosios tarnybos nedelsdamos sutelkė dėmesį į šio klubo veiklą, siekdamos apriboti Rusijos įtakos svertus savo valstybėje. Anot Latvijos Respublikos Konstitucijos Gynybos biuro (Satversmes apsaugos birojs (SAB)), žiniasklaidos klubas „Format-A3“ yra Rusijos platforma, kurios misija yra sutelkti Kremliui artimus Rusijos veikėjus ir ekspertus Rusijos naratyvams platinti tarptautinėje žiniasklaidoje.
„Format-A3“ atstovė Latvijoje yra rusiško radijo „Baltkom“ žurnalistė Olga Avdeviča (Borisova). Kaip ir „Format-A3“ vadovė Galina Sapožnikova, ji baigė Leningrado universiteto Žurnalistikos fakultetą ir dirbo Rygos laikraštyje „Sovetskaja molodež”, buvo leidinio rusų kalba „Subota“ vyriausioji redaktorė. Ji yra fondo „Kulturnaja linija“, įregistruoto 2014 m. gruodį, vadovė. Svetlana Radzina ir Veronika Romanova taip pat yra šio fondo valdybos narės. Būtent, prisidengdama šiuo fondu Olga Avdevič organizuoja „Format-A3“ klubo renginius Latvijoje, kuriuos jis asmeniškai ir praveda.
Pažymėtina, kad Latvijos klubų renginiuose kviestiniai kalbėtojai paprastai laikosi nuosaikios nuomonės ir neutraliai reiškia savo nuomonę. Ši technika skirta susilaukti tarptautinės žiniasklaidos atsiliepimų, taip pat pritraukti tarptautinės ekspertų bendruomenės atstovų dėmesį. Anot SAB, per klubo susitikimus Rygoje tarp klausytojų yra ir užsienio specialiųjų tarnybų darbuotojai, dirbantys Latvijoje su diplomatine priedanga. Akivaizdu, kad tai gali būti Rusijos užsienio žvalgybos darbuotojai, kurie operatyviai renka informaciją apie Rusija besidominčius asmenis, taip pat tiria dalyvių reakciją į įvairias diskusijų temas.
Nustatyta, kad Latvijos teritorijoje nuo 2011 m. iki šių dienų „Format-A3“ surengė beveik šimtą viešų susirinkimų. Buvo pakviesti pranešėjai, kurių dauguma rotacijos principu dalyvauja „Format-A3“ atstovybių renginiuose kitose tikslinėse šalyse, taip pat Estijos klubo „Impressum“ viešose diskusijose. Tarp šių pranešėjų yra gerai žinomos Rusijos ir užsienio žiniasklaidos asmenybės, tarp jų rašytojai, poetai, kino žmonės, žurnalistų bendruomenės atstovai, politologai, ekonomistai ir net kosmonautai. Daugeliu atvejų jų nuomonės visiškai sutampa su Rusijos propagandos naratyvais ir klišėmis.
Sukuriant tam tikrą šių priemonių nešališkumo ir teisėtumo iliuziją, vykdomos ilgalaikės ir nuoseklios Rusijos Federacijos informacijos ir psichologinės operacijos, kurių tikslai ir uždaviniai parenkami kiekvienai šaliai atskirai.
Informaciją apie „Format-A3“ renginius Latvijoje pirmiausia teikė šios žiniasklaidos priemonės: naujienų agentūra „RosBalt“, „Radio Baltkom“, leidinys „Subota“, mixnews.lv, press.lv, lsm.lv, imhoclub.lv, delfi.lv, telegrafas.bb.lv, „Sputnik Latvija“.
Tyrimo metu Latvijoje buvo nustatyta dar viena žiniasklaidos klubo „Impressum“ įkūrėjo Igorio Teterino įmonė, turinti tą patį pavadinimą kaip ir jo leidykla Estijoje – „SKP Media“. Būtent šioje leidykloje buvo išleisti propagandos produktai, kurie užtikrintai gali būti vertinami Rusijos Federacijos informacinio karo prieš Estiją ir Gruziją kontekste (1, 2).
Vienintelis šios Latvijos įmonės naudos gavėjas yra Igoris Teterinas. Įdomu tai, kad Rusijos Federacija yra nurodoma kaip nuolatinė jo gyvenamoji vieta.
Prisiminkite, kad, pasak Estijos vidaus saugumo tarnybos („Kaitsepolitseiamet“), klubas „Impressum“, kurį bendrai įkūrė Galina Sapožnikova, yra tiesiogiai susijęs su Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba (plačiau apie Teteriną ir žiniasklaidos klubą „Impressum“ skaitykite pirmoje tyrimo dalyje).
Lietuva Rusijos informacinio karo kryžkelėje
Dar 2012 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos gynybos ministrė Rasa Juknevičienė naujienų portale „Delfi“ teigė, kad „Format-A3“ vadovė ir KP žurnalistė Galina Sapožnikova yra tiesiogiai susijusi su Rusijos Federacijos specialiosiomis tarnybomis. Sapožnikovos vardas figūravo Rusijos informacinės įtakos ir įtakos Lietuvoje operacijų kontekste.
Tačiau nepaisant atviro kaltinimo ardomąja veikla, Sapožnikova išplėtė „Format-A3“ veiklą Lietuvoje. 2012 m. rugsėjo 19 d. Vilniuje įvyko pirmasis klubo renginys.
„Format-A3“ atstovas Lietuvoje yra Algis Kalanta, kuris daugiau nei 15 metų buvo laikraščio „Respublika“ rusiškos versijos redaktorius, taip pat dirbo savaitraštyje „Lietuvos kurjeris“.
Nuo 2012 m. iki šiol „Format-A3“ surengė apie 80 viešų renginių Lietuvoje. Be jau minėtų „Izborsko klubo“ nuolatinių narių, į juos buvo pakviesti žinomi Rusijos veikėjai, tarp jų ir vyriausieji leidinių redaktoriai („Izvestija“, „7 dnei“, „Russki reporter“, „Junost“, „Znamia“), žurnalistai, televizijos laidų vedėjai ir komentatoriai, filmų kūrėjai, rašytojai, poetai, politologai (įskaitant prorusišką politologą iš Ukrainos Michailą Pogrebinski), meno kritikai ir kt.
Atskirai reikėtų išskirti „Format-A3“ renginių Lietuvoje pranešėjus, kurie dėl daugybės priežasčių gali būti vadinami tiesioginiais Rusijos Federacijos įtakos agentais ES šalyse. Visų pirma, tai yra Budapešto universiteto Socialinės politikos centro direktorius Pal Tamaš; Vokietijos atstovai: politologas Peter‘is Schulze’as, režisierius ir prodiuseris Felix‘as Schultess, žurnalistas Thomas Fasbender‘is; Prancūzijos atstovai: rašytojas Dmitrijus de Koshko ir Paryžiaus literatūrinio almanacho „Glagol“ redaktorė Elena Kondratyeva-Salghero.
Apie „Format-A3“ renginius Lietuvoje žiniasklaidoje daugiausia buvo rašoma šiose žiniasklaidos priemonėse: „Pirmasis Baltijos kanalas“, „Litovski kurjer“, savaitraštis „Obzor“, „Litovskoje vremia“, „Express Nedelia“, „Kauno diena“, delfi.lt.
Reikšminga tai, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. Galina Sapožnikova buvo sulaikyta ir deportuota iš Lietuvos su draudimu lankytis šioje šalyje ateinančius penkerius metus. Tačiau tai niekaip nepaveikė „Format-A3“ veiklos, klubas ir toliau rengė mėnesinius susitikimus su rusakalbiais. Tuo tarpu Sapožnikova tik suaktyvino savo veiksmus, kurie turi visus informacijos ir psichologinių operacijų požymius, prieš Lietuvą.
Ryškus to pavyzdys yra propagandinė jos autorystės knyga: „Kas išdavė ką. Kaip buvo nužudyta SSRS ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją išgelbėti “, kuri buvo išversta ir išleista Vilniuje.
2019 m. vasario mėn. šis Rusijos informacinio karo produktas buvo uždraustas Lietuvoje. Anot Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, savo knygoje Sapožnikova tendencingai iškraipo istorinius faktus apie beginklių žmonių žudynes prie Vilniaus televizijos bokšto 1991 m. sausio mėn., Lietuvos pareigūnų žudynes pasienio punkte Medininkuose 1991 m. gegužės mėn. ir kitus įvykius Lietuvoje 1990-1991 metais. Vilniaus apygardos teismo sprendimu buvo areštuota visa Lietuvos leidyklos „Politika“ spausdinta spauda, o leidyklos vadovas Povilas Masilionis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už bandymą pateisinti sovietų valdžios nusikaltimus.
Teismas atsižvelgė į pagarbų Masilionio amžių ir skyrė jam 2600 eurų baudą.
Rusijos pseudoistoriko Aleksandro Diukovo ir Galinos Sapožnikovos propagandinių knygų publikavimo faktai Estijoje ir Lietuvoje aiškiai rodo, kad Rusijos valstybinė propaganda veikia ne tik per savo platų žiniasklaidos tinklą, bet ir bando išnaudoti vietines galimybes informaciniame kare. Pagrindinis uždavinys – pasiekti maksimalų poveikį šių šalių gyventojų kolektyvinei ir individualiai sąmonei.
Vien 2013 m. „Format-A3“ surengė beveik 50 renginių Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainos Kryme ir Moldovoje. Ši dinamika nepasikeitė kitais 2014 metais. Be Kišiniovo ir Tiraspolio, vieši susitikimai taip pat vyko tradiciškai prorusiškame Moldovos regione – Gagauzijoje.
Pažymėtina, kad pagal „Format-A3“ Moldovoje vykusių viešų susitikimų skaičių, atrodė, kad tai yra prioritetinis taikinys, įgyvendinant Rusijos įtakos operacijas. Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė, kai šio žiniasklaidos klubo taikinyje pasirodė Baltarusija.
Kitoje tyrimo dalyje pradėsime išsamią vieno veiksmingiausių Rusijos informacinio karo įrankių – žiniasklaidos klubo „Format-A3“ – veiklos Baltarusijoje analizę.
Daugiau šia tema galite skaityti https://informnapalm.org/lt/.