„Rusijai reikėjo sugriežtinti teisėsaugos priemones. Elektroninius šaukimus per Valstybės tarnybos platformą jie prilygino dokumentiniams šaukimams. Ir jeigu tu neatvyksi į karinės registracijos ir šaukimo į kariuomenę įstaigą, pagal ją, nesvarbu, kad ją atidarysi, prasideda sankcijos, ir ne teisminės. Kam jiems imtis tokių priemonių, jei yra solidūs entuziastai ir nėra jokių problemų? Tai tik įrodymas, kad tokių problemų yra, ir rimtų. Naudodami šias griežtas prievartos priemones, jie bando priversti žmones eiti į mobilizaciją“, – sakė jis interviu UNIAN.
15min primena, kad praėjusią savaitę V.Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo sukuriamas elektroninis šaukimo į kariuomenę registras ir kuriuo siekiama apsunkinti šaukimo į kariuomenę vengimą Rusijoje.
Pagal naująją sistemą, šaukimo į kariuomenę dokumentai bus siunčiami į valstybės valdžios portalą „GosUslugi“. Kai šaukimas pasirodys portale, jis bus laikomas įteiktu.
Anksčiau šaukimo į kariuomenę raštai buvo laikomi galiojančiais tik tada, kai buvo fiziškai įteikti ir pasirašyti.
Įstatyme taip pat numatyta, kad bet kuris šaukimo į kariuomenę gavėjas, ignoruojantis šaukimą internetu, po savaitės gali būti teisėtai paskelbtas bėgliu, jam bus uždrausta išvykti iš Rusijos ir įšaldytas jo turtas.
Marko Feigino manymu, Rusija ruošiasi didelei mobilizacijos bangai, suprasdama, kuo jiems gali baigtis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas.
„Žinoma, jie nori išvengti visuotinio pasipiktinimo. Kažkaip jį išsklaidyti. Bet problema ta, kad kuo ilgiau tęsiasi karas, tuo labiau žmogus, kuris potencialiai turėtų būti pašauktas, supranta, kad yra tikimybė, jog jis grįš 50 prie 50 ar net mažiau. O baimę dėl savo gyvybės įkvepia ir kitos aplinkybės: „Kodėl aš apskritai turėčiau eiti? Kodėl turėčiau mirti? Ir ne Rusijoje, o kur nors svetimose žemėse vilktis, kodėl?“. Tokie klausimai kyla“, – sakė M.Feiginas.
Jis teigė, kad per pirmąją mobilizacijos bangą nuo 2022 m. rugsėjo 21 d., visuotinai nesuprantant proceso eigos, rusams karinės registracijos ir šaukimo skyriuose buvo sakoma, kad „jie eis savaitei, daugiausia dviem, tarsi eitų pažvejoti su vaikinais“.
„Bet, atsidūrus fronte ant fronto linijos, visi ėmė suprasti, kad jokios žvejybos nėra, kad viskas daug rimčiau ir baisiau. Ir dabar ši informacija tam tikra prasme išsiskiria. Yra supratimas, kas vyksta. Ir žiūrėk, ten, kur buvo bent kažkokių problemų, jie pasitraukė. Pavyzdžiui, kai Dagestane prasidėjo mitingai, jie nuleido mobilizacijos kartelę, kurį laiką iš ten. Jie nustojo imti žmones. Jie ėmė žmones iš provincijos regionų, jie ėmė daug žmonių iš Rusijos Azijos. Taip pat buvo žmonių iš didžiųjų miestų ir sostinės, bet juos kažkaip išretino. Maskvoje žmonių, turinčių ryšių ir pinigų, dalis didesnė. Tai ne paslaptis“, – sakė žmogaus teisių aktyvistas.
A.Feiginas įsitikinęs, kad tokia schema nebeįmanoma.
„Teigiu, kad tie 325 tūkst., kuriuos Vladimiras Putinas sakė pašaukęs, yra tas neskausmingas rezervas, kurį dar galima „iškasti“. Įdarbinti kitus 100–200–300 tūkst. bus didžiulė problema. Nes rusai nenori mirti ir yra pasirengę išsisukti nuo išėjimo į kariuomenę. Jei ne tos prievartos priemonės per valstybės tarnybas, jie tikriausiai mobilizuotų 30 proc. iš 100, o mobilizuoja 50–60–70 proc. jiems tai tik priemonė aktyvumui didinti. Su didele tikimybe, šios priemonės lems tam tikrą naujai mobilizuotų skaičių, tačiau tai nebus milijonai. Žmonės patys neis. Šimtai, šimtai tūkstančių potencialiai mobilizuotų jau pabėgo. Taigi, manau, kad Rusija turi rezervą, net pusę milijono žmonių, bet tai ir viskas“, – pridūrė jis.
