A.Malginas žurnalistinį išsilavinimą įgijo aštuntajame dešimtmetyje Maskvos ir Varšuvos universitetuose. Juose profesoriai, aiškindami apie propagandą, vis pasitelkdavo pusiau tuščios-pusiau pilnos stiklinės analogiją – nors abu teiginiai apie stiklinę yra teisingi, jie tarnauja priešingų propagandos pusių tikslams. Šiuo palyginimu aiškinta, kaip žurnalistai gali daryti poveikį visuomenei net ir nemeluojant.
Būtent taip, anot A.Malgino, veikė sovietinė propaganda: valdžia interpretavo objektyvius faktus taip, kad jie atitiktų jos tikslus.
Tai yra pirmas kartas, kai valdžia meluoja taip įžūliai ir begėdiškai. Ji pasiekė naują dugną, – teigia žurnalistas
„Dabar viskas pasikeitė. Stiklinė yra tuščia, pasaulis mato, kad ji tuščia, tačiau Rusijos žiniasklaida skelbia: stiklinė yra visiškai pilna“, – rašo žurnalistas. Kai stiklinė tampa pilna, tuomet rusai laikraščiuose skaito, kad ji – tuštutėlė.
A.Malginas dirbo vadovaujant keturiems Sovietų Sąjungos vadovams – nuo Leonido Brežnevo iki Michailo Gorbačiovo. „Tai yra pirmas kartas, kai valdžia meluoja taip įžūliai ir begėdiškai. Ji pasiekė naują dugną“, – teigia žurnalistas.
Kaip pavyzdį jis pateikia Malaizijos lėktuvą, kuris buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos. „Visi supranta, kad tai buvo klaida, o ne tyčinis išpuolis, ir separatistai galėjo tiesiog tai pripažinti“, – rašo A.Malginas.
Jis primena, kaip Sovietų Sąjungos žiniasklaida reagavo, kai sovietų pajėgos netyčia numušė Pietų Korėjos lėktuvą 1983 m. Žiniasklaidoje nebuvo neigiamas pats faktas – visa propaganda buvo koncentruojama į konteksto aiškinimą. Pavyzdžiui, aiškinta, kad P.Korėjos įgula „provokuojamai pakeitė maršrutą“.
Tačiau šįkart Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida aiškina, kad Malaizijos lėktuvo teroristai išvis nenumušė – jis pats tiesiog nukrito iš dangaus, jame sprogo bomba, Ukrainos kariuomenė į jį paleido raketą ar JAV jį numušė siekdama sukompromituoti Rusiją. Taip pat aiškinta, kad lėktuve jau nebebuvo gyvų žmonių – jis iš Amsterdamo pakilo pilnas lavonų.
Rusijos valstybinės žiniasklaidos žurnalistams neužteko tik pakreipti faktus jiems reikiama linkme – jie jautė turintys skelbti visiškus melus, – teigia A.Malginas
Kad ir kaip sunku patikėti, pastaroji visiškai absurdiška įvykių versija (kurią pateikė teroristų vadeiva Igoris Strelkovas-Girkinas) buvo transliuojama visais valstybės kontroliuojamais žiniasklaidos kanalais, apie ją buvo rimtai diskutuojama.
„Visos šio įvykio versijos buvo tyčiniai melai, ir visi apie jas kalbėję reporteriai bei komentatoriai melavo. Ir tebemeluoja“, – tvirtina A.Malginas, atkreipdamas dėmesį, kad žurnalistams juk tikrai prieinamas internetas, kuriame skelbiama jų aiškinimus neigianti informacija – filmuota medžiaga, nuotraukos, pokalbių įrašai, liudininkų pasakojimai. „Rusijos valstybinės žiniasklaidos žurnalistams neužteko tik pakreipti faktus jiems reikiama linkme – jie jautė turintys skelbti visiškus melus“, – teigia A.Malginas.
Jis neseniai kartu su kitu patyrusiu žurnalistu diskutavo, ar šį praktika yra tyčinė, ar tiesiog nekompetencija. Juk valdžia tiesiog galėjo taip pateikti faktus, kad jie atitiktų jų pasakas. Kam vargintis ir kurti naują „realybę“? Jo pašnekovas atsidusdamas sakė, kad tai – paprasčiausias neprofesionalumas.
Tačiau A.Malginas teigia, kad taip yra elgiamasi specialiai. „Kai propaganda yra statoma ant interpretacijos niuansų, visuomet išlieka galimybė, kad kritiškai mąstantys žmonės suabejos tokiais teiginiais. Tačiau kai valdžia propagandą visiškai grindžia melu, jie savo norimą rezultatą pasiekia greičiau ir nepalieka erdvės abejonėms. Melas greičiau ir efektyviau pasiekia norimą tikslą“, – rašo Rusijos žurnalistas.
