Derybose buvo pademonstruota vienybė prieš Vakarus, tačiau nebuvo jokių akivaizdžių ženklų, kad pavyks pasiekti proveržį siekiant nutraukti kovas Ukrainoje.
Valstybės išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje ir susitarė gilinti partnerystę, kuri tapo glaudesnė V.Putinui pradėjus puolimą Ukrainoje.
Xi Jinpingo lėktuvas iš Maskvos Vnukovo oro uosto išskrido po išlydėjimo su garbės sargyba ir Rusijos bei Kinijos himnais, sakoma agentūros „RIA Novosti“ pranešime.
Kinijos prezidentas trijų dienų vizitą, per kurį netrūko pompastikos, užbaigė netrukus po to, kai Japonijos premjeras Fumio Kishida išvyko iš Kyjivo.
V.Putinas pareiškė, kad yra atviras deryboms dėl Ukrainos, ir palankiai įvertino Pekino 12 punktų poziciją dėl karo, kurioje raginama palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.
Maskvoje kinų lyderis stūmė Pekino taikos planą Rusijos užpultai Ukrainai, bet jį Vakarų šalys jau atmetė.
„Daugelis Kinijos pateikto taikos plano nuostatų... gali tapti taikaus susitarimo pagrindu, kai Kyjivas ir Vakarai bus tam pasirengę“, – sakė V.Putinas po derybų su Kinijos vadovu Xi Jinpingu.
„Tačiau kol kas tokio jų pasirengimo nematome“, – tvirtino jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Kyjivas pakvietė Kiniją derėtis ir laukia atsakymo iš Pekino.
„Mes pasiūlėme Kinijai tapti partnere įgyvendinant taikos formulę. Perdavėme savo formulę visais kanalais. Kviečiame į dialogą. Laukiame jūsų atsakymo“, – spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.
Tačiau Jungtinės Valstijos pareiškė nemanančios, kad Kinija gali būti nešališka tarpininkė – tai kol kas pati tiesmukiausia Vašingtono kritika Pekinui, siekiančiam būti tarpininku dedant pastangas užbaigti konfliktą.
„Neribotos galimybės“
Pastaraisiais metais Maskva ir Pekinas sustiprino bendradarbiavimą, abiem šalims siekiant atsverti JAV dominavimą pasaulyje.
Kinijos vadovo vizitas Maskvoje buvo laikomas postūmiu V. Putinui, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) yra išdavęs orderį dėl kaltinimų neteisėtai deportavus Ukrainos vaikus.
„Esu įsitikinęs, kad Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas turi tikrai neribotas galimybes ir perspektyvas“, – sakė V.Putinas per valstybinę vakarienę po derybų, kurios metu jis kėlė tostą už, jo žodžiais, Rusijos ir Kinijos žmonių klestėjimą.
Anksčiau per valstybinę televiziją transliuotose pastabose jis pasidžiaugė tuo, ką pavadino ypatingu abiejų šalių santykių pobūdžiu.
Antrąją vizito Maskvoje dieną Xi Jinpingas sakė, kad ryšiai su Rusija „įžengia į naują erą“.
V.Putinas derybas pavadino „prasmingomis ir nuoširdžiomis“ ir sakė, kad Rusija, kuri dėl sankcijų iš esmės buvo atkirsta nuo Europos rinkų, galės patenkinti „augantį Kinijos energijos poreikį“.
Energetika buvo vienas pagrindinių Xi Jinpingo vizito akcentų, ir V.Putinas paskelbė, kad abi šalys pasiekė susitarimą dėl dujotiekio „Sibiro galia 2“, kuris sujungs Sibirą su šiaurės vakarų Kinija.
Kaltinimai JAV
Bendrame pareiškime abu lyderiai nusitaikė į Vakarus, kaltindami Jungtines Valstijas kenkimu pasaulio saugumui.
„Šalys ragina Jungtines Valstijas liautis kenkus tarptautiniam ir regioniniam saugumui bei pasauliniam strateginiam stabilumui, kad užsitikrintų savo vienašališką karinį pranašumą“, – sakoma Rusijos ir Kinijos pareiškime.
Jos taip pat išreiškė „didelį susirūpinimą“ dėl didėjančio NATO buvimo Azijoje.
Pirmadienį Xi Jinpingas ir V.Putinas surengė keturias su puse valandos trukusias derybas ir vadino vienas kitą „brangiu draugu“.
Kinija ir Rusija Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje dažnai dirba išvien, naudodamosi savo, kaip nuolatinių Tarybos narių, veto teise, kad pasipriešintų Vakarams.
Rusijos puolimas Ukrainoje taip pat sustiprino Vakarų valstybių nuogąstavimus, kad Kinija vieną dieną gali bandyti perimti Taivano salos, kurią Pekinas laiko savo teritorijos dalimi, kontrolę.
Kinija stengiasi vaizduoti save kaip neutralią šalį karo Ukrainoje klausimu, tačiau Vašingtonas pareiškė, kad Pekino veiksmai gali būti „vilkinimo taktika“, kuria siekiama padėti Maskvai.
Jungtinės Valstijos taip pat apkaltino Pekiną, kad jis svarsto galimybę eksportuoti ginklus į Maskvą, o Kinija šiuos teiginius griežtai neigia.
Japonų premjero viešnagė Kyjive
Xi Jinpingo kelionė sutapo su netikėtu Japonijos ministro pirmininko F.Kishidos vizitu į Kyjivą. Jis, be kita ko, lankėsi Bučoje – mieste, kuriame Rusijos pajėgos kaltinamos padariusios žiaurių nusikaltimų per okupaciją praėjusiais metais.
„Mūsų derybos su ponu Kishida buvo gana produktyvios“, – sakė V.Zelenskis savo vakariniame kreipimesi.
„Taip pat išgirdau labai konkretų Japonijos norą dirbti kartu su mumis dar aktyviau mobilizuojant pasaulį tarptautinės tvarkos, apsaugos nuo agresijos, apsaugos nuo Rusijos teroro labui“, – sakė jis.
F.Kishida, paskutinysis iš Didžiojo septyneto (G-7) grupės šalių lyderių, apsilankęs šioje šalyje, pastaruoju metu patyrė vis didesnį spaudimą vykti į šią kelionę, nes Japonijoje gegužę vyks grupės aukščiausiojo lygio susitikimas.
V.Zelenskis antradienį patvirtino, kad G-7 aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus vaizdo ryšiu.
Be to, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį pranešė pasiekęs susitarimą su Ukrainos pareigūnais dėl maždaug 15,6 mlrd. JAV dolerių (14,5 mlrd. eurų) dydžio paskolų paketo, skirto palaikyti karo alinamos šalies ekonomikos atsigavimą.