Sprogimo vietoje užfiksuoti kadrai yra siaubingi.
Juose matyti apdegę kūnai, gulintys tarp metalinių dviaukščių lovų krūvos.
Lauke, ant betoninės plokštės, kūnų dar daugiau.
Visą Ukrainą sukrėtusi ir masinius protestus daugelyje pasaulio šalių išprovokavusi tragedija nusinešė mažiausiai 50 pasidavusių Ukrainos karių gyvybes.
Dar 73 žmonės buvo sužeisti.
Viskas įvyko apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos (DLR) teritorijoje: Olenivkos kaimas prorusiškų pajėgų buvo kontroliuojamas nuo 2014 metų, kai Ukrainos Rytuose prasidėjo karas, rašoma BBC naujienų rusų kalba interneto svetainėje.
Atidžiai peržiūrėję nuotraukas iš Rusijos šaltinių, BBC pasikalbėjo su balistikos ir kriminalistikos ekspertais, kad išsiaiškintų, kas iš tiesų atsitiko – ir kas tikrai neįvyko – kolonijoje Nr. 120.
BBC nurodo, kad taip pat pasikalbėjo su septyniais buvusiais karo belaisviais, kurie buvo paleisti likus vos kelioms savaitėms iki išpuolio.
Jie aprašė niūrų gyvenimo Olenivkoje vaizdą prieš pat tragediją.
Be to, BBC paprašė Rusijos gynybos ministerijos komentaro, tačiau atsakymo negavo.
Tūkstančiai belaisvių
Įkalinimo įstaiga Olenivkoje oficialiai žinoma kaip Volnovachos pataisos kolonija Nr. 120.
Būtent šiuo pavadinimu jis veikė nuo 1999 metų – iki 2014-ųjų, kai ją užėmė prorusiškos pajėgos.
Dabar kolonijoje yra tūkstančiai belaisvių – nuo civilių savanorių iki Ukrainos kariškių.
Visi jie buvo paimti į nelaisvę šalies Pietuose ir Rytuose – arba prorusiškų vadinamųjų DLR pajėgų, arba tiesiogiai Rusijos karių.
Tarp laikomų karo belaisvių yra šimtai „Azovo“ pulko kovotojų.
„Azovo“ pulkas buvo sukurtas 2014 metais kaip savanorių batalionas ir iš pradžių buvo ultradešinysis, bet vėliau reorganizuotas bei tapo Ukrainos Nacionalinės gvardijos dalimi.
Po ilgos ir beviltiškos Mariupolio gynybos, pasibaigusios apokaliptiniais metalurgijos milžino „Azovstal“ griuvėsiais, „Azovo“ pulko kariai užsitarnavo labiausiai bebaimių Ukrainos kovotojų reputaciją.
Iš Ukrainos valdžios pareiškimų ir žuvusiųjų sąrašo, kurį paskelbė Rusijos valdžia, galima daryti išvadą, kad dauguma žuvusiųjų bei sužeistųjų minėtoje kolonijoje buvo būtent „Azovo“ kariai.
Rusija tvirtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė koloniją iš daugkartinio raketų paleidimo sistemų HIMARS, kurias JAV suteikė Kyjivui.
„Visą politinę, baudžiamąją ir moralinę atsakomybę už žudynes prieš ukrainiečius asmeniškai prisiima (Ukrainos prezidentas Volodymyras) Zelenskis, jo nusikalstamas režimas ir juos remiantis Vašingtonas“, – sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas generolas leitenantas Igoris Konašenkovas.
Rusijos valdžia taip pat demonstravo HIMARS amunicijos fragmentus, kurie esą buvo rasti įvykio vietoje.
Apsišaukėliškos DLR lyderis Denisas Pušilinas sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos tyčia smogė Olenivkai, siekdamos nuslėpti karo nusikaltimus ir sunaikinti savo kovotojus, kurie neva ėmė duoti parodymus.
Pirmiausia – neva apie išpuolius prieš civilius gyventojus, kurie, pasak D.Pušilino, buvo vykdomi asmeniniu V.Zelenskio nurodymu.
„Įrodymai buvo kalinių liudijimas, – interviu Rusijos televizijai sakė D.Pušilinas, – Kyjivas nusprendė sunaikinti įkalčius.“
Palydovinėje nuotraukoje, darytoje kitą dieną po atakos, matyti vienas pastatas, smarkiai apgadintas per sprogimą.
Buvę belaisviai pasakojo, kad šis pastatas buvo pramoninėje teritorijoje, toli nuo pagrindinių, kuriose jie buvo laikomi.
BBC kalbėjosi su šešiais ginklų ir kriminalistikos ekspertais, kad ištirtų įrodymus – palydovinius vaizdus bei sunaikinto pastato vaizdo įrašus – ir atidžiai išnagrinėtų Rusijos teiginius, kad Ukraina tariamai apšaudė raketomis belaisvius.
Ekspertų išvados – vienareikšmės.
„Negali būti, kad sugriovimo priežastis buvo reaktyvinė salvinės ugnies sistema“, – sakė buvęs britų armijos vyriausiasis ginkluotės technikas Bobas Seddonas.
Anot jo, nuotraukoje matomas sunaikinimas per daug lokalizuotas.
Tuo pačiu, nepaisant siaubingų pastato viduje įvykusio sprogimo pasekmių, statinys nesugriuvo ir net nebuvo per daug apgadintas.
Eksperto teigimu, HIMARS tipo reaktyvinė salvinės ugnies sistema padaro daug rimtesnę žalą.
Be to, pastato viduje esantys kūnai, matomi Rusijos žiniasklaidos filmuotoje medžiagoje, buvo nepažeisti, nesudarkyti į atskirus fragmentus, pažymėjo Londono imperatoriškojo koledžo vyriausiasis chirurgas ir vyriausiasis traumatologas daktaras Sheehanas Hettiarachi.
Kaip teigė kita ekspertė, didelę darbo konfliktų zonose patirtį turinti britų gydytoja Saleiha Ahsan, matyt, šiuo atveju buvo panaudotas koks nors sudeginimo metodas.
Didžiosios Britanijos gynybos akademijos Shrivenhame sprogmenų ir saugos specialistas Pete'as Nortonas, remdamasis labai ribota turima informacija, darė išvadą, kad pastato viduje buvo „sprogstamasis užtaisas, galbūt sprogęs nuo kuro“.
Tinklalapyje CAT-UXO, kurio specializacija yra informacijos apie sprogmenis sklaida, nurodoma:
„Toks įtaisas galėtų būti panaudotas gaisro žalai padaryti arba įkalčiams, reikalingiems teismo medicinos ekspertizei, sunaikinti.“
-
Rusų karių išprievartauta ir vyrą praradusi ukrainietė: „Kaip man dabar gyventi?“
-
Manto Kvedaravičiaus sužadėtinė: jis buvo kankinamas, įtariamieji žinomi
-
Giedrius Petkevičius: mitai apie „Azov“ pulką ir didvyriška Mariupolio gynyba
-
Išgyvenusiųjų liudijimai: okupuotose Ukrainos teritorijose vyksta žvėriški kankinimai
Kūnai galėjo apdegti po mirties
Vienas daugiausia abejonių keliančių įrodymų, kurio nepriklausomo patvirtinimo BBC nepavyko rasti, buvo telefono skambutis, kurį tariamai perėmė Ukrainos specialiosios tarnybos.
Garso įrašą Ukrainos valdžia paviešino praėjus kelioms valandoms po to, kai Maskva apkaltino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas kolonijos apšaudymu.
Jame girdėti, kaip du nepažįstami vyrai kalba, kad likus dviem dienoms iki sprogimo 200 „Azovo“ kovotojų esą buvo perkelti iš kolonijos patalpų į izoliuotą pramoninį angarą.
Vienas iš vyrų pasakoja, kad Rusijos raketinės sistemos „Grad“ sviediniai buvo paleisti į orą, kad nuslopintų sprogimo garsą pastato viduje, ir kad „greičiausiai sprogstamasis užtaisas buvo padėtas iš anksto“.
BBC paprašė Ukrainos valdžios suteikti išsamesnę informaciją apie perimtą įrašą, tačiau oficialus Kyjivas atsisakė komentuoti.
Neturint galimybės patekti į nusikaltimo vietą, neįmanoma tiksliai pasakyti, kas nutiko tą baisią naktį.
Tačiau net iš pastato vaizdo akivaizdu, kad belaisviai buvo laikomi prastomis sąlygomis, sakoma BBC naujienų rusų kalba svetainės publikacijoje.
Analitinės kompanijos „McKenzie Intelligence Services“, tiriančios karo sužeidimus, ekspertai mano, kad kai kurie žmonės, kurių kūnai matomi netoli angaro filmuotoje medžiagoje, galėjo apdegti jau po mirties.
Pabrėždami, kad jų išvados pagrįstos tik vienu vaizdo įrašu, ekspertai teigė, kad kai kurie kūnai atrodo „išsekę ir kentę alkį“.
O tai, anot jų, liudija itin prastą elgesį su karo belaisviais Olenivkos tardymo izoliatoriuje.
Palydovinių žemėlapių sudarymo bendrovės SOAR analitikai atkreipė dėmesį į kitą įrodymą, kuris buvo prieš sprogimą: iškastą žemę.
Ukrainos pareigūnai žurnalistams sakė, kad palydovinėse nuotraukose matyti iškastų kapų pėdsakai ir jog kalėjime ruošiamasi laidoti žuvusius.
Tačiau, pasak BBC publikacijos, vien šių vaizdų neužtenka patvirtinti bet kokius palaidojimus ar ketinimą tai daryti.
„Azovo“ kovotojams buvo blogiausia
BBC kalbėjosi su septyniais buvusiais Olenivkos kolonijos belaisviais.
Jie buvo paleisti likus kelioms savaitėms iki sprogimo ir nė vienas jų nežino, kodėl jie staiga buvo išleisti kartu su dešimtimis kitų.
Nepriklausomai vienas nuo kito, jie visi apibūdino tą patį vaizdą: perpildytos patalpos, prastos sanitarinės sąlygos ir sargybinių smurtas.
Visi taip pat teigė, kad pirmosios savaitės, kol buvo tardomi ir ruošiamasi juos perkelti į pastovius barakus, buvo pačios sunkiausios.
„Visą laiką girdėjosi, kaip kažkas iš kalinių buvo mušami. Tuo pat metu fone garsiai įjungdavo muziką, kad nuslopintų mušamų žmonių riksmus“, – sakė vairuotojas savanoris Konstantinas Veličko, kuris į nelaisvę paimtas, kai padėjo išvežti žmones iš Mariupolio.
Visi pasakojo, kad perkėlus į bendrus barakus buities sąlygos pagerėjo.
Tačiau nuolatinė baimė pakliūti „po karšta ranka“ sargybiniams niekur nedingo.
„Kalėjimo viršininkas man tiesiai pasakė, kad esame jo vergai“, – prisimena daugiau nei tris mėnesius kolonijoje Olenivkoje praleidęs inžinierius Ruslanas, padėjęs ukrainiečiams pabėgti iš apšaudomo Mariupolio.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija ir jos kontroliuojami apsišaukėliai separatistai sulaikydavo vis daugiau ukrainiečių – ir kariškių, ir tų, kurie neįtiko.
Žmogaus teisių aktyvistė, „Žiniasklaidos iniciatyvos už žmogaus teises“ koordinatorė Tatjana Katričenko BBC pasakojo, jog buvo sukurtas visas kalėjimų tinklas, kad jie būtų laikomi okupuotose Ukrainos teritorijose.
Prieš perkeliant į Olenivką, Ruslanas ir kiti buvę belaisviai, su kuriais kalbėjo BBC, buvo laikomi kitose įkalinimo įstaigose apsišaukėliškoje DLR, kur, jų teigimu, sąlygos buvo vienodai siaubingos.
Buvę belaisviai prisiminė, kad nepakako maisto.
Vidutiniškai racioną sudarė pusė butelio vandens, gabalėlis duonos ir keli šaukštai košės.
Tačiau, kaip sakė belaisviai, „Azovo“ kovotojams buvo blogiausia.
Policijos pareigūnas Viktoras pasakojo, kaip stovėjo eilėje pas gydytoją.
Šalia jo priėmimo laukė 20-metis „Azovo“ kovotojas.
„Tik atvežtą azovietį sumušė. Taip stipriai, kad negalėjo atsistoti, – teigė Viktoras (vardas saugumo sumetimais pakeistas). – Tada vienas sargybinis sušuko: „Žiūrėk, atvežė naujos mėsos!“ Ir jie privertė jį plikomis rankomis išsemti tualetą.“
Viktoras prisiminė, kad po mėnesio į kalėjimą buvo atvežti dar keli šimtai „Azovo“ kovotojų.
Balandžio 16–17 dienomis į Olenivkos koloniją Nr. 120 buvo pristatyta daug Mariupolio „Azovstal“ gynėjų, kurie Kyjivo valdžios, kuri vėliau tikėjosi juos iškeisti į nelaisvėje paimtus rusus, įsakymu pasidavė.
Pasak Viktoro, jie buvo patalpinti į atskirą baraką, atokiau nuo kitų suimtųjų.
Gegužės viduryje Olenivkos kalėjime atsirado daugiau rusų personalo, nurodo BBC.
Tada virš jo buvo iškelta Rusijos vėliava.
Apie tai BBC pasakojo civilis kolonijos Nr. 120 kalinys Vitalijus Sytnikovas.
Jis kilęs iš Mariupolio ir buvo sulaikytas mieste, kai nuvyko ten padėti evakuoti žmones nuo apšaudymo.
Tuos pačius pokyčius kolonijoje mini ir kiti pašnekovai.
„Azoviečius saugojo net nuo mūsų, kitų belaisvių. Rusai jų labai bijojo“, – pasakojo Vitalijus.
Patyčios iš „Azovo“ karių buvo negailestingos, liudijo visi buvę Olenivkos sulaikytieji.
„Jie taip jų nekentė!“, – prisiminė Ruslanas.
„Jie taip jų nekentė!“
Interviu, kurį BBC paėmė po sprogimo, Ruslanas netgi teigė girdėjęs, kaip buvo planuojama ataka:
„Ne kartą girdėjau, kaip Rusijos kariuomenė ir DLR sargybiniai kalbėjo, kas, jei surinktume visus azoviečius į vieną kareivinę ir apšaudytume juos raketomis.“
Su belaisviais kalbėtis neleido
Gegužės 18 dieną kolonijoje lankėsi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetas, kuris „įvertino“ karo belaisvių poreikius.
Tačiau delegacijos nariams nebuvo leista su belaisviais pasikalbėti akis į akį, BBC sakė misijos nariai.
Nuo tragedijos praėjo daugiau nei mėnuo.
Negalėdamos nei patekti į koloniją, nei atsiimti žuvusiųjų kūnų, šeimos teigė netikinčios Rusijos paskelbtais sąrašais.
Ukraina reikalauja, kad Jungtinės Tautos leistų atlikti tyrimą dėl bombardavimo, kurį prezidentas V.Zelenskis pavadino „tyčiniu karo nusikaltimu“.
Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetas paskelbė, kad yra pasirengęs padėti per sprogimą Olenivkoje sužalotiems Ukrainos gynėjams.
„Dabar mūsų prioritetas yra suteikti sužeistiesiems gyvybiškai svarbų gydymą ir tinkamą elgesį su žuvusiųjų kūnais“, – sakoma organizacijos tinklalapyje paskelbtame pranešime.
