„Pervardyti Rusijos Arkties vandenynu bus logiška ir teisinga. Tai būtų teisinga dėl didžiosios jūrų valstybės, kuri užima šiame vandens regione ne vien tik didžiausią teritoriją, bet ir turi turtingiausią išžvalgytų naudingųjų iškasenų šelfą, taip pat didžiausią pagal skaičių laivyną ir pirmauja tiriant šį unikalaus klimato vandenyną“, – pareiškė Ekspertų vertinimų instituto direktorius Nikolajus Pavliukas.
Pasak jo, pervardyti Arkties vandenyną yra kelios priežastys – visiškai, jo nuomone, objektyvios.
Kaip pažymėjo N.Pavliukas, „Rusijos siena, kurią skalauja šis vandenyną, yra ilgiausia šiaurėje, didelė vandenyno dugno dalis yra tarsi natūralus tęsinys žemyno uolienų, kurios prasideda Rusijoje“.
Remdamasis naujausiais Rusijos mokslininkų atliktais D.Mendelejevo ir M.Lomonosovo kalnagūbrių tyrimais jis paaiškino, kad pagrindinė Arkties vandenyno dalis – Arkties baseinas, ir pusė jo yra šelfas.
Bendras Rusijos poliarinių valdų plotas – didžiausias Arktyje. „Jis driekiasi beveik 6 mln. kv. kilometrų, o Kanada, antroji pagal Arkties vandenyno sienos ilgį, turi tik 1,43 mln. kv. kilometrų“, – sakė mokslininkas.
Jis pažymėjo, kad Arkties vandenynas yra mažiausias pagal plotą Žemės vandenynas, bet pagal salų skaičių jis užima antrąją vietą po Ramiojo vandenyno.
„Salos ir salynai yra daugiausia žemyninės kilmės. Dauguma jų priklauso Rusijai. Tai – Prano Juozapo žemė, Naujoji žemė, Šiaurės žemė, Naujojo Sibiro salos, Vrangelio sala. Jau vien šio fakto pakaktų pervardijimui“, – neabejoja N.Pavliukas.
Rusija, pasak jo, įnešė į vandenyno tyrimą didžiausią indėlį.
Būtent Rusijos, po to ir sovietiniai tyrėjai padarė daugiausiai atradimų Arkties vandenyne. Jis priminė tokių Rusijos mokslininkų, kaip Semionas Dežniovas, Semionas Čeliuskinas, Aleksandras Kolčiakas, Otto Schmidtas, Ivanas Papaninas, vardus.
„Būtent mūsų šalis atvėrė ir kelis dešimtmečius naudojo Šiaurės jūrų kelią, plaukiojo jos laivai, kitoms šalims atrodytų, neįmanomu plaukioti vandenynu. Sovietų ledlaužių laivynas iki šiol nepralenkiamas pasaulyje“, – pridūrė N.Pavliukas.
Įrodydamas galimybę pervardyti Arkties vandenyną jis taip pat atkreipė dėmesį į geografijos objektų pavadinimų istoriškumą: „Jūrų ir vandenynų pavadinimai keitėsi per visą istoriją , priklausomai nuo vienokių ar kitokių veiksnių“.
Kaip pavyzdį jis pateikė Indijos vandenyną. Senovės graikai, priminė jis, žinomą jiems vakarinę dabartinio Indijos vandenyno dalį su Arabijos ir Persijos įlankomis vadino Eritrėjos jūra. Tolydžio taip vadinti imta tik artimiausią jūrą, o vandenynas gavo pavadinimą nuo Indijos, labiausiai žinomos tuo laiku savo turtais šalies prie vandenyno kranto.
„Aleksandras Makedonietis 4-ajame amžiuje iki mūsų eros vadina jį Indijos jūra, o arabai – Indijos vandenynu. Dabartinis Indijos vandenyno pavadinimas galutinai įsitvirtino tik 16-ajame amžiuje“, – pranešė ekspertas.
„Vadinti jūrą ar vandenyną pagal tas šalis, kurios turi didžiausios įtakos tam vandens regionui, yra pasaulio istorinė tradicija“, – pabrėžė N.Pavliukas.
Jis pažymėjo, kad Arkties vandenynas per kelis amžius keitė savo pavadinimą. Jis buvo vadinamas Hiperborėjos, Skifų vandenynu, Šiaurės jūra ir net Totorių vandenynu.
„Todėl aš nematau kliūčių pervardyti Arkties vandenyną“, – apibendrindamas sakė mokslininkas.
Drauge jis rėmėsi Instituto Ekspertų tarybos nuomone, pažymėdamas, kad į šią tarybą įeina žinomų rusų keliautojų Dmitrijaus ir Charitono Laptevų tiesioginis palikuonis Jurijus Laptevas. „Laptevai – tai iškilūs Arkties tyrėjai rusai, kurių garbei pavadinta jūra“, – priminė jis.
Draugijos „Memorial“ vadovas, istorikas ir teisių gynėjas Arsenijus Roginskis skeptiškai vertina Ekspertų vertinimų instituto direktoriaus N.Pavliuko siūlymą.
„Jeigu tai ne nevykęs pokštas, tai šitai – kvailystė, niekaip nesusijusi su pavadinimo istorija“, – antradienį agentūrai „Interfax“ sakė A.Roginskas.
„Tai viena iš neprotingų, mano galva, nacionalinio patriotizmo apraiškų“, – pridūrė jis.
