„S.Šoigu paragino abi šalies nutraukti veiksmus, provokuojančius padėties eskalaciją“, – nurodoma jame.
Armėnijos gynybos ministerija kiek anksčiau pranešė, kad S. Šoigu per pokalbį su armėnų kolega Surenu Papikianu „išreiškė pasirengimą dėti maksimalias pastangas dėl kovos veiksmų užbaigimo, karo belaisvių sugrąžinimo ir situacijos sureguliavimo“.
„Per pokalbį telefonu Armėnijos gynybos ministras apibūdino padėtį, dėl Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų lapkričio 16-osios provokacijos susiklosčiusią Armėnijos ir Azerbaidžano pasienio linijos rytų ruože. Surenas Papikianas pažymėjo, kad Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų dalinių įsiveržimas į suverenią Armėnijos teritoriją yra šiurkštus 2020-ųjų lapkričio 9-osios trišalio pareiškimo nuostatų pažeidimas ir kelia pavojų visam derybų procesui“, – sakoma ministerijos pranešime.
Armėnija antradienį pranešė, kad per susirėmimus pasienyje su Azerbaidžano pajėgomis žuvo jos karių ir buvo prarasta teritorijų, vėl augant įtampai praėjus metams po šių kaimynių karo dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Tuo metu Azerbaidžano Užsienio reikalų ministerija padidėjusią įtampą prie sienos su Armėnija pavadino Jerevano politikos pasekme, o prezidentas Ilhamas Aliyevas pabrėžė, kad Azerbaidžano pusėje irgi yra sužeistųjų.
Šešių savaičių ginkluotas konfliktas dėl Kalnų Karabacho kontrolės pareikalavo per 6,5 tūkst. gyvybių ir pernai lapkritį baigėsi paliaubomis, kurioms tarpininkavo Rusija.
Anksčiau antradienį abi nesutaikomos priešininkės apkaltino viena kitą pradėjus kovas prie bendros sienos.
Armėnija dėl šių įvykių kreipėsi į Rusiją, prašydama padėti apsaugoti šalies teritorinį vientisumą „remiantis galiojančiu 1997 metų šalių susitarimu“.
„Kadangi Azerbaidžanas įvykdė suverenios Armėnijos teritorijos puolimą, mes kreipiamės į Rusiją, prašydami apsaugoti Armėnijos teritorinį vientisumą remiantis galiojančiu 1997 metų šalių susitarimu ir abipusių įsipareigojimų įgyvendinimu pagal egzistuojantį susitarimą“, – sakė Armėnijos Saugumo Tarybos sekretorius Armenas Grigorianas.
Nuo praėjusių metų karo Armėnija ir Azerbaidžanas kartais praneša apie susišaudymus prie bendros sienos, pakurstydami nuogąstavimus, kad jų teritorinis ginčas gali vėl įsiplieksti.
Armėnija ir Azerbaidžanas skelbia, kad padėtis jų pasienyje lieka įtempta, antradienio vakarą toliau vyko susirėmimai.
Sekmadienį abi valstybės apkaltino viena kitą pradėjus šaudyti prie bendros sienos netoli Kalnų Karabacho.
Šeštadienį Kalnų Karabacho pareigūnai paskelbė, kad vienintelis kelias, jungiantis Armėniją su šiuo separatistiniu anklavu – Lačino koridorius – buvo trumpam uždarytas dėl incidento tarp abiejų šalių.
Kalnų Karabacho etninių armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai. Per tuomet kilusį konfliktą žuvo apie 30 tūkst. žmonių.
