„Mes buvome purvini ir pavargę. Mirė žmonės aplink mus. Nenorėjau jaustis esąs to dalis, bet buvau“, – CNN pasakojo karininkas.
Po šios patirties jis tikino nuėjęs ieškoti savo vado ir čia pat pasitraukė iš pareigų.
CNN portalas, siekdamas užtikrinti karininko saugumą, teigia nenurodantis pareigūno pavardės ir nepateikia asmeninių duomenų, kurie padėtų nustatyti jo tapatybę.
Karo oponentų Rusijoje ir Ukrainoje teigimu, ši istorija gali būti viena iš daugelio, kai kariai profesionalai ir šauktiniai atsisako kariauti Ukrainoje.
Vakarų pareigūnų, įskaitant Pentagoną, duomenimis, Rusijos kariai Ukrainoje yra mažai motyvuoti ir patiria didelių nuostolių.
Jungtinės Karalystės žvalgybos, kibernetinio saugumo institucijų žiniomis, kai kurie jų net atsisakė vykdyti įsakymus.
Rusijos gynybos ministerija neatsakė į CNN prašymą pateikti komentarą šia tema.
Teigia, kad nežinojo misijos tikslo
Su CNN kalbėjęs karininkas pasakojo dalyvavęs masiniame kariuomenės telkime Rusijos Vakaruose, į kurį, baimindamasi dėl Ukrainos, atkreipė dėmesį tarptautinė bendruomenė.
Karininkas tikino apie tai negalvojęs net ir tada, kai vasario 22-ąją jo ir kitų bataliono karių buvo paprašyta atiduoti mobiliuosius telefonus. Tuo metu be jokio paaiškinimo jie visi buvo dislokuoti Krasnodare, Pietų Rusijoje.
Pasak CNN pašnekovo, tą naktį bataliono kariai valandų valandas dažė baltas juostas ant savo karinių transporto priemonių, vėliau jas buvo liepta nuplauti.
„Įsakymas pasikeitė, nupieškite raidę Z kaip Zoro“, – prisiminė jis, kas buvo pasakyta.
„Kitą dieną mus nuvežė į Krymą. Tiesą sakant, maniau, kad į Ukrainą nevažiuosime. Visai nemaniau, kad iki to bus prieita“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo daliniui susirinkus Ukrainos regione Kryme, kurį 2014 metais aneksavo Rusija, šios šalies prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pradėjo tolesnę invaziją į Ukrainą.
Tačiau karininkas tikino, kad jis ir jo bendražygiai apie tai nieko nežinojo – jiems nebuvo perduodamos jokios žinios, o be telefonų jie neturėjo ryšio su išoriniu pasauliu.
Po dviejų dienų batalionas gavo įsakymą vykti tolyn į Ukrainą, teigė karininkas.
Kai kurie vaikinai iš karto atsisakė.
„Kai kurie vaikinai iš karto atsisakė. Jie parašė prašymus atleisti ir išvyko. Nežinau, kas jiems nutiko. Aš likau. Nežinau, kodėl. Kitą dieną išvažiavome“, – sakė jis.
Susidūrė su ukrainiečių pykčiu
Karininkas tvirtino nežinojęs misijos tikslo, o Rusijos prezidento teiginiai, esą Ukraina yra Rusijos dalis ir ją reikia „denacifikuoti“, neprasprūdo į kovą pakviestiems vyrams.
„Mums nebuvo kalama į galvą kažkokia „Ukrainos nacių“ retorika. Daugelis nesuprato, dėl ko visa tai vyksta ir ką mes čia darome“, – tikino karininkas.
Mums nebuvo kalama į galvą kažkokia „Ukrainos nacių“ retorika.
Jis teigė vylęsis diplomatinio sprendimo, sakė jautęsis kaltas dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Tačiau taip pat pridūrė, kad nėra gerai susipažinęs su politika.
Pirmas dalykas, kurį karininkas sakė prisimenantis po to, kai jo dalinys ilga transporto priemonių kolona pervažiavo sieną, buvo visur išmėtytos dėžės su rusiškais sausais daviniais ir krūvos sunaikintos įrangos.
„Sėdėjau kamaze (sunkvežimyje – CNN) tvirtai prie savęs laikydamas ginklą. Su savimi turėjau pistoletą ir dvi granatas“, – teigė karininkas.
Pajėgos, anot jo, važiavo į šiaurės vakarus, Chersono kryptimi.
Jiems artėjant prie kaimo, iššoko vyras su batu ir ėmė daužyti konvojaus techniką bei šaukti: „Jums bus riesta!“
„Jis beveik įlipo į kabiną, kurioje mes buvome. Tai man padarė stiprų įspūdį, – pridūrė karininkas. – Apskritai, kai pamatėme vietinius gyventojus, įsitempėme. Kai kurie iš jų po drabužiais slėpė ginklus, o priėję arčiau šaudė.“
Dėl saugumo, bet ir dėl gėdos, kad yra Ukrainos žemėje, jis sakė slėpęs savo veidą nuo ukrainiečių.
Jis pažymėjo, kad ir rusai buvo smarkiai puolami – antrą ar trečią dieną, kai jie buvo Ukrainoje, į juos buvo nukreipti minosvaidžiai.
Už tarnybą Ukrainoje – premijos
„Maždaug po vienos savaitės buvau sukrėstas. Apie nieką negalvojau, – toliau pasakojo karininkas. – Tiesiog ėjau miegoti galvodamas: šiandien kovo 1 diena, rytoj atsibusiu, bus kovo 2 diena, svarbiausia išgyventi dar vieną dieną. Kelis kartus sviediniai krito labai arti. Stebuklas, kad nė vienas iš mūsų nežuvo.“
Karininkas CNN patvirtino, jog nebuvo vienintelis karys, kuriam rūpėjo ar buvo neaišku, kodėl jie buvo pasiųsti įsiveržti į Ukrainą.
Tačiau jis taip pat sakė prisimenantis, jog kai kurie nudžiugo, kai sužinojo, kad netrukus visiems bus mokamos premijos.
Kai kas sureagavo: o, dar 15 dienų čia ir galėsiu grąžinti paskolą.
„Kai kas sureagavo: o, dar 15 dienų čia ir galėsiu grąžinti paskolą“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pasakojo, kad po kelių savaičių buvo dislokuotas toliau nuo karinių veiksmų vietos ir lydėjo įrangą, kurią reikėjo remontuoti.
Ten, anot kario, jis taip pat geriau suprato, kas vyksta, ir turėjo daugiau laiko bei energijos apmąstymams.
„Turėjome radijo imtuvą ir galėjome klausytis naujienų, – CNN sakė jis. – Taip sužinojau, kad Rusijoje uždaromos parduotuvės ir žlunga ekonomika. Dėl to jaučiuosi kaltas. Bet dar kaltesnis jaučiausi, nes atvykome į Ukrainą.“
Karininkas tikino, kad jo ryžtas sutvirtėjo tiek, kad jis galėjo padaryti tik vieną dalyką.
„Galiausiai sukaupiau jėgas ir nuėjau pas vadą parašyti atsistatydinimo pareiškimo“, – CNN sakė jis.
Galiausiai sukaupiau jėgas ir nuėjau pas vadą parašyti atsistatydinimo pareiškimo.
Iš pradžių vadas esą atmetė tokį kreipimąsi ir pasakė, kad atsisakyti tarnauti neįmanoma.
„Jis man pasakė, kad gali būti iškelta baudžiamoji byla. Kad tai yra išdavystė. Bet aš laikiausi savo pozicijos. Tada jis davė man popieriaus lapą ir rašiklį“, – pasakojo karininkas ir pridūrė, kad atsistatydinimo pareiškimą tada ir parašė.
V.Melnikova: kariai traukiasi dėl moralinių įsitikinimų
Pranešimų apie atsisakančius kovoti karius buvo ir griežtai kontroliuojamoje Rusijos žiniasklaidoje.
Rusijos karių motinų komitetų sąjungos atsakingoji sekretorė Valentina Melnikova pasakojo, jog buvo girdėti daug skundų ir nuogąstavimų, kai pirmieji daliniai rotaciniu būdu iš Ukrainos išvyko pailsėti.
„Kariai ir karininkai rašė atsistatydinimo pareiškimus, kad negali sėkmingai grįžti, – CNN sakė ji. – Pagrindinės priežastys – pirmiausia moralinė ir psichologinė būklė. Ir antra priežastis – moraliniai įsitikinimai. Jie rašė raportus tada ir rašo raportus dabar“.
V.Melnikova, kurios organizacija buvo įkurta 1989 metais, teigė, kad visi kariai turi teisę rašyti raportus, nors pripažino, kad kai kurie vadai juos atmeta ar bando įbauginti karius.
Rusijos karių motinų komitetų sąjunga, pasak jos, dažnai pataria kariams, kaip rašyti raportus, ir teikia teisines konsultacijas.
Ukrainos žvalgybos duomenimis, keliuose Rusijos daliniuose, konkrečiai Pietinės karinės apygardos 8-osios armijos 150-ojoje motorizuotojoje šaulių divizijoje, net 60–70 proc. karių atsisako tarnauti.
CNN nurodė negalintis patikrinti šio skaičiaus.
Rusijoje, pasak V.Melnikovos, yra „daug“ atvejų, kai kariai atsisako kariauti Ukrainoje. Daugiau detalių apie tai, motyvuodama teisiniais ir saugumo sumetimais, ji suteikti atsisakė.
Už pasitraukimą gresia laisvės atėmimas
Žmogaus teisių gynėjas ir organizacijos, padedančios Rusijos karo prievolininkams, direktorius Aleksejus Tabalovas CNN sakė, kad jis asmeniškai konsultavo iš kariuomenės pasitraukusius karius.
„Vaikinai, kurie atsisakė kariauti ir kreipėsi į mus, buvo du, tačiau iš brigados, kurią jie paliko, kariauti atsisakė dar 30 žmonių“, – CNN sakė A.Tabalovas.
Pateikdami atsistatydinimo pareiškimus kariai, pasak jo, nurodė, jog pasirašydami sutartį nesutiko dalyvauti specialiojoje operacijoje prieš Ukrainą (taip Rusija įvardija karą Ukrainoje – 15min).
Išvykimas iš Rusijos kariuomenės yra kriminalinis nusikaltimas, už kurį gresia laisvės atėmimo bausmė, rašo CNN. Tačiau pagal kontraktą tarnaujantys kariai turi teisę atsistatydinti, paaiškindami išvykimo motyvus.
„Negaliu teigti, kad tai masinis reiškinys, tačiau šis reiškinys yra gana stiprus. Jei įvertintume visus atvejus, gautus iš kitų organizacijų, ir netiesioginę informaciją, [atsistatydinusių karių] skaičius viršytų 1000“, – CNN nurodė A.Tabalovas.
Jis sakė, kad Rusijoje vis dar vyksta verbavimas, o nauji kariai dažnai yra iš skurdesnių regionų, kuriuose mažiau perspektyvų.
Neskelbia naujausių duomenų apie nuostolius
Nuo vasario 24-osios – karo pradžios Ukrainoje – žuvo tūkstančiai Rusijos karių.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vertinimu, daugiau kaip 22 tūkst. Rusijos karių yra iškritę iš rikiuotės.
Paskutinį kartą apie nuostolius Rusijos gynybos ministerija skelbė kovo 25-ąją ir pranešė apie 1351 kario žūtį.
Ministerija neatsakė į CNN prašymą pateikti atnaujintą informaciją.
Su CNN kalbėjęs Rusijos karininkas šiuo metu yra su šeima.
