„Ciuriche jau ne pirmus metus gyvenanti rusų kompanija užpuolė pabėgėlius iš Ukrainos su kaltinimais rusų kalbos engimu.
Rusakalbis vyras, prisistatęs kaip baltarusis, pirmiausia prispaudė prie sienos 20-metę studentę iš Ukrainos. Vėliau ją puolė kumščiais, kai išgirdo, kad ji iš Ukrainos. Mums pavyko užfiksuoti rusų puolimo fragmentą“, – pasakojo mergina.
Vienas iš užpuolikų apkaltino ukrainiečius įžeidus rusų kalbą, o pamatęs, kad viena mergina pradėjo filmuoti, bandė jai išmušti telefoną iš rankų.
Vaizdo įrašė taip pat girdima, kad vienas iš užpuolikų liepė ukrainiečiams „važiuoti namo ir mirti ten“.
Išpuolio istoriją viena iš studenčių Sofia Sukač išsamiai papasakojo leidiniui „Ukrainska Pravda“.
Pasak jos, rugpjūčio 13 dieną Ciuricho centre buvo užpulti ukrainiečiai studentai Jana Sončkivska, Sofia Sukač ir Denysas Šarlajus.
„Šią dieną Ciuriche vyko „Street Parade“ – techno muzikos festivalis. Į festivalį nevažiavome, bet po jo važiavome į miestą.
Eidami į stotį išgirdome balsą, kuris skambėjo kaip kažkas pažįstamo. Denisas paklausė: „Ar tai baltarusis ar rusas?“ Tarpusavyje kalbėjome, kad kalba panaši į baltarusių. Štai tie vyrai priėjo ir pasakė: „Ne, tai rusų kalba“, – sakė Sofija Sukač.
Einant per miestą tarp kompanijų prasidėjo pokalbis. Vienas iš vyrų sakė esąs iš Maskvos, o kitas prisistatė baltarusiu.
Rusas pradėjo pokalbį su Denysu ir Jana, o baltarusis – su Sofia.
„Negaliu tvirtinti, kad jis buvo baltarusis, nes rusai Europoje apsimeta ukrainiečiais ar baltarusiais. Bet taip jis prisistatė.
Kalbėjau su juo angliškai ir neperėjau į rusų kalbą. Jis pradėjo mane kaltinti, kad smerkiu jo ir jo draugo kalbą“, – pasakojo Sofia.
Sofia atsakė, kad draugai tiesiog girdėjo pažįstamą kalbą, bet į juos nesikreipė.
Jana: jis savo gimtąja rusų kalba pradėjo sakyti, kad ne žmonės kalti – viskas priklauso nuo politikų.
„Tu engei mano kalbą! Aš čia nuo 1995 m. Kodėl tu čia? Kodėl atėjai čia engti mano kalbos?“ – užpuoliko žodžius citavo Jana, teigdama, kad užpuolikai taip pat vartojo keiksmažodžius.
Tuo metu Denysas ir Jana kalbėjosi su rusu, kuris jiems pasakė, kad „paprasti žmonės“ nėra kalti dėl karo.
„Jis savo gimtąja rusų kalba pradėjo sakyti, kad ne žmonės kalti – viskas priklauso nuo politikų.
Mes, ukrainiečiai, nė žodžio nepasakėme nei apie politiką, nei apie rusų kalbą, nei apie Rusiją, nei apie jų kariuomenę, nei apie žmones“, – prisiminė Jana.
Baltarusiu prisistatęs vyras teiravosi Sofios amžiaus ir bandė išsiaiškinti, kodėl ji atvyko į Šveicariją.
„Pasakiau, kad dėl to, jog į mano šalį skraido raketos iš jo draugo šalies ir iš jo šalies. Tai jį tikriausiai supykdė. Dar pridūriau, kad čia mokausi. Jis paklausė, ką aš studijuoju“, – pasakojo ukrainietė.
Pasakiusi, kad studijuoja žurnalistiką, mergina sulaukė dar daugiau pykčio ir buvo prispausta prie sienos.
Abiejų merginų teigimu, tą akimirką vyras sušuko: „Tu čia atėjai įžeidinėti mano kalbos! Tu, kale, žemini rusus, aš čia nuo 1995 m., o tu, 20-metė, neturi teisės žeminti mane. Aš čia gyvenu“.
„Žmogus, kuris prisistatė rusu, pasirodė adekvatesnis. Jis Janai pasakė, kad nieko negali padaryti dėl šio karo, kad jau daug metų gyvena Šveicarijoje. O kitas mane tiesiog spaudė. Negalėjau pajudėti, išsigandau, pradėjau rėkti ir prašyti, kad mane paleistų“, – pasakojo Sofia.
Išgirdę riksmą Denysas ir Jana bandė apginti Sofią. Tada, pasak studentų, užpuolikas priėjo prie Denyso.
„Mes jį atstūmėme ir į mūsų draugą kreipėsi rusakalbis baltarusis, klausdamas, ar jis iš Ukrainos.
Jis atsakė: „Taip“. Tada maskvietis pirmą kartą smogė jam į veidą“, – prisiminė Jana.
Tada ji pradėjo filmuoti konfliktą.
Įraše girdėti, kaip užpuolikas sako: „Važiuok namo ir mirk ten“, o merginos atsako, kad jų namai bombarduojami rusų.
Po to į kompaniją kreipėsi rusakalbės merginos ir ėmė prašyti, kad neviešintų įrašo internete, o Jana pagrasino iškviesti policiją.
Galiausiai policiją norėjo iškviesti ir praeivis, tačiau rusakalbiai vyrai greitai dingo minioje. Studentai apie incidentą papasakojo socialiniuose tinkluose.
Jie prašė, kad Europos lyderiai atkreiptų dėmesį į šią problemą.
„Dėl Rusijos Federacijos sukelto karo Ukrainoje palikau namus, šeimą ir darbą. Mūsų universitetai yra bombarduojami, toliau studijuojame Šveicarijoje. Radome prieglobstį ir esame be galo dėkingi Europai už neįtikėtiną galimybę gyventi.
Užtat jie bėgo ieškoti geresnio gyvenimo ir vis dar laikosi minties, kad mes žeminame jų kalbą. Jie pamato fiziškai silpnesnę auką ir puola, tačiau bijo parodyti savo veidą visam pasauliui. Todėl prašau kuo didesnio viešumo“, – rašė Jana.
Ukrainos studentai taip pat nusprendė pateikti skundą policijai.
