Per Liturgiją du vyriausi metropolitai, nuolatiniai Šventojo Sinodo nariai, paėmė patriarchą už parankių ir tris kartus pasodino jį patriarcho vietą altoriaus centre.
Tris kartus pasodinant jį į sostą archijerėjai sušuko žodį „Aksios!“ (graikų k. – vertas)“, kurį kelis kartus sugiedojo katedroje dvasininkai ir tikintieji.
Po to vyriausieji diakonai nurengė nuo paskelbtojo patriarcho archijerėjaus liturginius drabužius ir aprengė jį patriarcho apdarais – saku (didele puošnia dvasininko sutana, panašia į marškinius) ir uždėjo ant kaklo omoforą ar palijų (plačią juostą, simbolizuojančią žmonijos išganymą). Būtent su šiais drabužiais vyko patriarchų Aleksijaus I, Pimeno ir Aleksijaus II intronizacija.
Baigiantis Liturgijai Kirilas buvo aprengtas jam pasiūta patriarcho žalia mantija, jam ant galvos uždėtas balta patriarcho mitra. Naujajam Maskvos patriarchui taip pat buvo įteiktas ganytojiškos tarnystės simbolis – XIV amžiaus Maskvos metropolito Petro medinė lazda.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./ |
Šios relikvijos saugomos Kremliaus Ginklų rūmuose, iki tol ji buvo palikusi tik du kartus nūdienos istorijoje – per patriarcho Aleksijaus II intronizaciją ir švenčiant jo jubiliejų.
Nuo šiol vasario 1-oji visose rusų ortodoksų šventovėse bus minima kaip Maskvos ir visos Rusijos patriarcho intronizacijos diena.
Po pamaldų naujasis patriarchas pasakė susirinkusiesiems savo, kaip Jo Šventenybės, kalbą, kurioje paragino dvasininkus atsigręžti į jaunimą.
„Mes negalime ramiai gyventi, laukdami, kada jaunimas atsigręš į Kristų, – sakė Kirilas. – Mes itin rūpinsimės jaunimu, kuriam šiandien itin reikia dvasinio vadovavimo. Moralinio reliatyvizmo epochoje, kai smurto ir moralinio nuopuolio propaganda pasigrobia jaunų žmonių sielas.“
Jis paragino dvasininkus eiti rūpinti jaunimu, kad ir kaip tai būtų sunku jiems, „vidutinės ir vyriausios kartos žmonėms, padėti jiems atrasti tikėjimą į Dievą ir gyvenimo prasmę, o drauge – ir suvokimą, kas yra tikroji žmogiškoji laimė!“.
Be kita ko, jis pažymėjo, kad savo uždaviniu laiko užkirsti kelią Bažnyčios susiskaldymams.
„Patriarcho uždavinys – neleisti skirtingoms nuomonėms, kurių, pasak apaštalo, turi būti, peraugti į susiskaldymus ir melagingus mokymus. Patriarchas turi rūpintis, kad kiekviena nepakartojama asmenybė susirastų savo vietą Bažnyčios organizme, ir kad tuo pačiu metu skirtingas mąstymas nepažeistų meilės ir nesusilpnintų bendrų pastangų sukurti Dievo namus“, – pabrėžė jis.
Ekspertai sako, jog vienas sudėtingiausių naujojo patriarcho uždavinių bus sureguliuoti nesutarimus su kraštutiniais konservatoriais, kurių pagrindiniu atstovu laikomas ekskomunikuotas Čiukotkos ir Anadyrio vyskupas Diomidas.
„Ši tarnystė įgyja itin svarbią reikšmę, kai istorinės Rusijos teritorijoje atsirado nepriklausomų valstybių, – sakė naujasis Maskvos patriarchas. – Gerbdamas jų suverenitetą ir rūpindamasis kiekvienos iš šių valstybių gerove patriarchas turi siekti išsaugoti ir stiprinti dvasinius ryšius tarp jose gyvenančių tautų, kad būtų išsaugota ta vertybių sistema, kuri yra pasauliui vieninga Šventosios Rusijos ortodoksų civilizacija.“
62-ejų metų Kirilas (pasaulietiniame gyvenime Vladimiras Gundiajevas) buvo išrinktas į sostą sausio 27-ąją pagal pirmą Vietinio Susirinkimo dieną vykusios balsavimo rezultatus. Už jo kandidatūrą balsavo daugiau kaip 70 proc. Susirinkimo delegatų.
Pirmoje intronizacijoje nuo sovietinių laikų, kai ateistinė valdžia brutaliai varžė Bažnyčią, dalyvavo Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir premjeras Vladimiras Putinas. Tai rodo, kaip smarkiai po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais pasikeitė Bažnyčios santykiai su valstybe.
„Tai nepaprastai svarbus mūsų šalies, visų rusų ortodoksiškųjų tautų gyvenimo įvykis“, – pirmą kartą Rusijos istorijoje sveikindamas patriarchą sakė D.Medvedevas.
„Įvykis, kuriuo prasideda naujas rusų ortodoksų tikėjimo plėtros mūsų šalyje etapas ir kuris sudaro, kaip mes tikimės, naujas sąlygas visaverčiam, vieningam Rusų Ortodoksų Bažnyčios ir valstybės dialogui“, – pridūrė jis.
V.Putinas kalbos nesakė, bet kartu su kitais dignitoriais, kurie išsirikiavo į eilę, kad pasveikintų naująjį patriarchą, pabučiavo jo kryžių.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./ |
Ceremonijoje taip pat dalyvavo Romanovų dinastijos vadovė kunigaikštienė Marija Vladimirovna, Moldovos prezidentas Vladimiras Voroninas.
Katalikų Bažnyčios delegacijai vadovavo Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Walteris Kasperis.
Nuo pat ankstyvo ryto sekmadienį gatvėse aplink Kristaus Išganytojo katedrą ėmė rinktis tikintieji, norintys patekti į iškilmingą išrinktojo Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Kirilo intronizacijos ceremoniją.
Pačioje katedroje iki pamaldų pradžios susirinko maždaug 5 tūkst. žmonių, tarp jų maždaug 700 Vietinio Susirinkimo delegatai – arkivyskupai, vyskupai, dvasininkai, vienuoliai, Visų Maskvos patriarchato vyskupijų tikinčiųjų atstovai, vienuolynų vadovai, dvasinių seminarijų atstovai.
Žmonės buvo puošniai apsirengę, dauguma moterų su baltomis skarelėmis, daugelis laikė rankose gėlių puokštes. Pati šventovė taip pat buvo išpuošta baltomis gėlėmis.
Ekspertai Kirilą laiko tvirtu tradicionalistu, manančiu, kad Bažnyčia turėtų vaidinti didelį vaidmenį visuomenėje ir kuris savo atvirai reiškiama nuomone galėtų kelti problemų Rusijos politiniams lyderiams.
Anksčiau Kirilas vadovavo Bažnyčios išorės ryšių skyriui, tad galėdavo susitikinėti su Vakarų Bažnyčių dvasininkais, tarp jų – popiežiumi Benediktu XVI, tad kai kurie ekspertai mano, kad jis galėtų pagerinti įtemptus santykius su Vatikanu.
Kirilas gimė 1946 metų lapkričio 20-ąją, religingoje šeimoje. Jo senelis, kuris buvo dvasininkas, Stalinui ėmus kovoti su religija, daug savo gyvenimo metų praleido kalėjime Solovkų salyne tolimoje šiaurėje..
