Geriausias metų pasiūlymas! Prenumerata vos nuo 0,49 Eur/mėn.
Išbandyti

Rusų pajėgos – Bachmuto pakraščiuose: kuo svarbus šis žiaurus mūšis?

Pastaruoju metu vienas karščiausių Rusijos invazijos į Ukrainą taškų – nesiliaujantys mūšiai prie Bachmuto miesto. Rusijos pajėgos visais įmanomais būdais bando pralaužti ukrainiečių gynybą, tačiau ši kol kas neužleidžia pozicijų. Kodėl Rusijos pajėgoms taip svarbu užimti Bachmutą?
Ukrainos kariai prie Bachmuto
Ukrainos kariai prie Bachmuto / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Radijo stotis „Svoboda“ primena, kad kovos prie Bachmuto vyksta nuo vasaros vidurio. Lapkričio 28 d. Rusijos paskirtas aneksuotos Donecko srities teritorijos vadovas Denisas Pušilinas pareiškė, kad Rusijos kariuomenė yra arti to, kad šį miestą ginančią Ukrainos karių grupę atkirstų nuo kitų pajėgų ir tiekimo. Savo ruožtu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtina, kad šią kryptį kontroliuoja jų artilerija. Laikraštis „The New York Times“ rašo, kad padėtis mieste beveik katastrofiška.

Postimees/Scanpix Baltics nuotr./Bachmutas
Postimees/Scanpix Baltics nuotr./Bachmutas

Kokia padėtis Bachmuto regione?

BBC Rusijos tarnyba rašo, kad Bachmutas yra vidutinio dydžio miestas Donecko srities šiaurėje ir svarbus transporto mazgas. Per jį eina keliai į Rusijos pajėgų okupuotus Lysyčansko ir Sjevjerodonecko miestus, Ukrainos kontroliuojamus Siverską, Slovjanską, Kramatorską, Konstantynivką, Horlivką ir Rusijos taip pat okupuotą Luhanską. Bachmutas tapo fronto linija 2022 m. gegužę, kai Ukrainos pajėgos pasitraukė iš Popasnos, o Rusijos pajėgos nusitaikė į Slovjanską ir Kramatorską.

Tuo pat metu prasidėjo reguliarus Bachmuto apšaudymas. Dauguma iš 70 000 gyventojų pabėgo, daugiausia mieste liko pagyvenę žmonės. Mieste nėra vandens ir elektros, daug pastatų sugriauta.

Vasaros pradžioje rusų armijai pavyko užimti Sjevjerodonecką ir Lysyčanską, tačiau tolesnis puolimas įstrigo Bachmuto prieigose – gynybinės linijos pasirodė esančios tokios galingos, kad net daugkartinė artilerijos persvara rusų armijai nepadėjo judėti į priekį.

Padėtis fronte pasikeitė – Iziumo grupuotė, kuri pagal Rusijos vadovybės planą turėjo prasiveržti link rusų dalinių, besiveržiančių nuo Popasnos, po sėkmingo Ukrainos kontrpuolimo Charkivo srityje atsitraukė ir laikosi ties Svatovės-Kreminnos linija. Teritorija į rytus ir pietryčius nuo Charkivo išvalyta, o Slovjanskui ir Kramatorskui tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau Rusijos puolimai prieš Bachmutą nesiliauja, o pastarosiomis savaitėmis netgi suintensyvėjo.

Rusijos šaltiniai praneša apie Rusijos kariuomenės sėkmę Bachmuto kryptimi, ypač apie kelių kaimų, esančių į pietus nuo miesto, užėmimą. Kai kurie Rusijos karo korespondentai netgi teigia, kad frontas žlunga ir kad Ukrainos grupuotė netrukus bus apsupta.

JAV karo tyrimų instituto (ISW) analitikai mano, kad Rusija perdeda savo pasiekimus – niekas nepranašauja neišvengiamos Bachmuto apsupties.

Net jei Rusijos pajėgoms pavyko perimti gyvenviečių į pietus nuo Bachmuto kontrolę, šie laimėjimai nekelia grėsmės svarbiausiems keliams – į Siverską ir Kostantynivką, kurie yra pagrindiniai Ukrainos sausumos keliai. O pozicijos, į kurias pretenduoja Rusijos pusė, veda tiesiai į parengtą Ukrainos gynybą Bachmute ir jo vakariniuose bei šiauriniuose satelitiniuose kaimuose, rašo ISW.

Tačiau Ukrainos kariuomenės vadai mato grėsmę. Ukrainos ginkluotosios pajėgos ten gabena pastiprinimą, ir gana didelį.

Kodėl Rusijos kariuomenė taip atkakliai siekia užimti Bachmutą?

Pasak BBC, skirtinguose Rusijos karinės-politinės mašinos aukštuose motyvacija gali būti skirtinga. Politinei vadovybei ir propagandinei žiniasklaidai reikia teigiamo informacinio vaizdo. Rusijos kariams jau seniai nesiseka Ukrainos fronte, nes pralaimėjimų seka kelia nusivylimą ir apatiją tiek fronto linijose, tiek užnugaryje. Bachmuto paėmimas galėtų sustiprinti karo tęsimo šalininkų pozicijas.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai fronto linijoje prie Bachmuto
„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai fronto linijoje prie Bachmuto

Rusijos karinei vadovybei Bachmutas yra strategiškai svarbus. Jo užėmimas keltų grėsmę Kreminnos apylinkes apgulusių Ukrainos dalinių, planuojančių pulti Lysyčanską ir Sjevjerodonecką, aprūpinimui dešiniajame sparne. Be to, užėmus Bachmutą, Rusijos kariams atsivertų manevro erdvė ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos būtų priverstos panaudoti pajėgas naujoms gynybinėms linijoms statyti, o tai nėra lengva užduotis žiemos sąlygomis.

Svarbų vaidmenį vaidina ir Rusijos vadovybės noras išlaikyti iniciatyvą šiame fronto ruože ir neleisti Ukrainos kariuomenei išlaisvinti rezervų puolimui kitomis kryptimis – Zaporižios srities pietuose ir Luhansko srities šiaurėje.

Karininkams ir kareiviams, tiesiogiai dalyvaujantiems kovose prie Bachmuto, perspektyva užimti miestą reiškia tam tikrą tarpinį rezultatą, kuris žada jei ne kovos pabaigą, tai bent jau tam tikrą pertrauką.

Be viso to, rusų noras užimti Bachmutą gali turėti prozišką priežastį – net ir sugriautame mieste geriau praleisti žiemą nei tranšėjose.

Ar Ukrainos pajėgoms būtų skausmingas Bachmuto praradimas?

Radijo stoties „Svoboda“ kalbintas karinis ekspertas Jurijus Fiodorovas mano, kad teoriškai Bachmuto užėmimas Rusijos kariuomenei nebus didelis nuostolis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, nes per pastaruosius šešerius metus abi pusės aplink miestą pastatė „giliai išsidėsčiusius gynybinius įtvirtinimus“, į kuriuos atsirems Rusijos kariuomenė.

Teoriškai Bachmuto užėmimas nebus didelis nuostolis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

J.Fiodorovas situaciją Bachmute lygina su mūšiais dėl Sjevjerodonecko, kurio užėmimas, pasak karo eksperto, nesukėlė reikšmingų pokyčių fronte. „Be to, smarkiai apdaužytos Rusijos pajėgos nesugebėjo atremti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo Charkivo srityje“, – sakė jis.

Karinis ekspertas sako, kad Ukraina prie Bachmuto siekia nualinti Rusijos kariuomenę ir padaryti jai kuo didesnę žalą. Savo ruožtu Rusija, praradusi Chersoną, stengiasi bet kokia kaina perimti visos Donecko srities kontrolę, tačiau J.Fiodorovas mano, kad Rusijos karinių ir propagandos ekspertų pareiškimai apie neišvengiamą Bachmuto užėmimą yra tik norai. Jis pažymi, kad abi pusės tikriausiai patiria didelių nuostolių.

„Rusija patiria per daug aukų, kad iškovotų šią pergalę, kuri, tiesą sakant, nėra to verta. Pasikartosiu: Bachmuto užėmimas neturi jokios strateginės reikšmės, tačiau Melitopolio praradimas, tarkime, ją jau turėtų. Tokiu atveju Rusijos kariuomenė Ukrainos pietuose bus perpjauta į dvi dalis, o kiekvieną iš šių grupių bus galima sunaikinti paeiliui“, – sakė J.Fiodorovas.

Karys iš fronto neslepia – padėtis sudėtinga

Radijo stoties „Svoboda“ pasikalbėjo su 93-iosios Ukrainos pajėgų brigados kariu Oleksandru Proskurinu, kuris pastaruosius kelis mėnesius buvo Bachmute. Pasak Oleksandro, mieste iš dalies nėra elektros, vandens ir šildymo. Bachmute taip pat liko civilių gyventojų.

– Kodėl jie neišvažiuoja?

– Manęs tai nedomina. Mano nuomone, dauguma tų, kurie liko mieste, laukia „Rusiško pasaulio“. Likusių proukrainietiškų pažiūrų žmonių labai mažai.

– Ar mieste liko nesugriautų pastatų?

– Tai dar ne Stalingradas. Manau, kad Sjevjerodoneckas ir dalis Charkivo atrodė blogiau. Taip, miestas yra sugriautas, bet jis dar nėra sulygintas su žeme.

Oleksandras sakė, kad Bachmuto pietuose rusų kariuomenė šiek tiek pasistūmėjo į priekį, o šiaurės rytų pakraščiuose, įskaitant Soledaro kryptį, ji labai sunkiai juda į priekį. „Užimti du šimtus metrų užtrunka 2-3 dienas ir yra susiję su didžiuliais nuostoliais. Ten, kur dislokuotas mūsų batalionas, viskas kontroliuojama“, – pridūrė jis. Pasak jo, Rusijos kariuomenė negali įžengti į miestą, bet yra jo pakraščiuose.

– Kaip dažnai jus apšaudo?

– Šiaurės rytų kryptimi, kur įsikūrusi mano brigada, apšaudymo intensyvumas, palyginti su rugpjūčiu ir rugsėju, sumažėjo. Man atrodo, kad jie viską perkėlė į pietus nuo Bachmuto.

AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Bachmuto
AP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai prie Bachmuto

– Prieš porą mėnesių sakėte, kad Rusijai trūksta gyvosios jėgos. Tuomet įvyko mobilizacija. Kas dabar kovoja Rusijos kariuomenėje?

– Į nelaisvę beveik kiekvieną dieną patenka tik nuteistieji.

– Kalbant apie taktiką...

– Niekas nepasikeitė: jie bando judėti į priekį išnaudodami žmonių kiekį.

– Kaip įvertintumėte Rusijos kariuomenės nuostolius?

– Jie yra didžiuliai. Per naktį mes artilerija sunaikinome visą būrį, kitą naktį – vėl. Mūsų kryptimi jų kariuomenė per dieną praranda 30 žuvusių ir sužeistų vyrų.

Oleksandras nesutinka su karinio eksperto Jurijaus Fiodorovo teiginiu, kad Bachmuto netektis nebus didelė problema Ukrainos pajėgoms: „Įtvirtinimai aplink miestą naudingi tik tada, jei kas nors yra pasirengęs juose gintis. Galite iškasti milijoną tranšėjų, bet kas jose sėdės?“

– Žurnalistė Viktorija Chamaza teigia, kad per porą dienų iš Bachmuto buvo atvežta apie 500 sužeistų ukrainiečių kovotojų ir jų srautas nemažėja. Kiek šis skaičius atitinka tikrovę?

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai Bachmute

– Negaliu tvirtai kalbėti apie Ukrainos pajėgų nuostolius. Kalbant konkrečiai apie mūsų batalioną, kai priešas yra aktyvus, mūsų nuostoliai per dieną būna apie vieną žuvusįjį ir tris sužeistuosius.

– Denisas Pušilinas teigė, kad Rusijos kariai jau beveik apsupo Bachmutą. Ar tikrai taip yra?

– Jie nėra arti to, tačiau jiems pavyko pasiekti tam tikrų laimėjimų.

– Ar turite pakankamai amunicijos, ginklų, maisto?

– Karo metu visada kažko trūksta, bet nesakyčiau, kad viskas yra kritiška.

– Ar turite laiko pamiegoti?

– Miego problema dažniausiai kyla pėstininkų gretose dėl nepasiruošimo ir nesupratimo, ką reikia daryti. Jei tarnyba yra normali, visada yra laiko miegoti ir tvarkytis. Jei žmonės nenori kasti tranšėjų, nenori kasti bunkerių, o gyvena kažkokiose su šarvuotu tinklu, akivaizdu, kad bus nuostolių ir kovinės dvasios trūkumo. Žmonės paprasčiausiai nenori dirbti fizinio darbo: kasti, įtvirtinti ir maskuoti.

– Kokia jūsų brigados vaikinų psichologinė būklė?

– Sakykime taip... Yra brigadų, kuriose būklė blogesnė.

– Ko dabar trūksta Ukrainos kariuomenei Bachmuto kryptimi?

– Motyvuotų karių. Normalių pėstininkų trūksta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Progimnazijos direktorė D. Mažvylienė: darbas su ypatingais vaikais yra atradimai mums visiems
Reklama
Kodėl namui šildyti renkasi šilumos siurblį oras–vanduo: specialisto atsakymas
Reklama
Skrydžio režimu: atviras „Gurtam“ vadovo interviu su Benediktu Vanagu
Reklama
Kokias tvoras ir kodėl šiemet renkasi namų savininkai?