Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2021 metais, sakydamas kalbą Pergalės dienos proga, pareiškė, kad kad sovietų liaudis „viena ėjo sunkiu, didvyrišku ir pasiaukojančiu keliu į pergalę“, tarsi pamiršdamas apie sąjungininkus Antrajame pasauliniame kare.
Viskas, kas nauja, tai gerai pamiršta sena, todėl jau po poros metų šį mitą ėmė kartoti Ukrainos puolimą bandantys pateisinti propagandininkai.
Skirtingi rusų šaltiniai šiuo metu pateikia skirtingas šio naratyvo versijas.
Vieni tvirtina, kad „visa Europa“ kovojo prieš Rusiją, kiti tikina, kad ta pati Europa neva kovojo prieš SSRS.
Nei vienas šių teiginių neatitinka tikrovės.
Istoriniai neatitikimai
Rusijos politikos ekspertas D.Savinas akcentuoja, kad jokia Rusija Antrajame pasauliniame kare nedalyvavo.
„Jei atsiverstume to laikotarpio žemėlapį ir bent kiek išmanytume istoriją, nesunku suprasti, kad tuo metu jokios Rusijos nebuvo, o egzistavo Sovietų Sąjunga, įkurta 1922 metais, kuri visiškai savęs nesiejo su istorine Rusijos praeitimi“, – paaiškina istorikas.
D.Savinas siūlo neužmiršti, kad nepaisant bandymų perrašyti istoriją, nevertėtų užmiršti, kad tame kare, skirtingais skaičiavimais, prieš sovietus kovėsi apie 1,5mln. SSRS piliečių.
„Pati sąvoka, kad Rusija kovojo arba prieš Rusiją kovojo, jau savaime yra ganėtinai dviprasmiška, nes visų pirma, SSRS nebuvo Rusijos tęsinys, ką ne kartą pabrėžė sovietų ideologai. Visų antra, dalis žmonių, o jų buvo nemažai, kurie laikė save rusais, kovojo kitoje fronto pusėje“, – pabrėžia istorijos specialistas.
„Taip pat neturėtume pamiršti ir okupuotų tautų. Lietuvą tai palietė kiek kitaip, nes lietuviai aktyviai priešinosi ir sabotavo okupacinės valdžios nurodymus, tačiau visose Baltijos šalyse okupacinis režimas vykdė mobilizaciją. Todėl kalbėti, kad prieš SSRS kariavo Baltijos šalys negalima, nes šalys buvo tuo metu okupuotos“, – akcentuoja istorikas.
D.Savinas primena ir kitą istorijos faktą, kurį pastarojo meto Kremliaus propagandininkai linkę pamiršti.
„1939 metais SSRS sudarė nepuolimo paktą su Hitlerio Reichu ir iki pat 1941 metų birželio 22 dienos aktyviai bendradarbiavo.
Sovietai siuntė Hitlerio Vokietijai nemenką pagalbą, dalijosi svarbiais resursais.
Galima sakyti, kad SSRS buvo gal ne karinė, tačiau ekonominė ir politinė Reicho sąjungininkė tuo laikotarpiu“, – sako D.Savinas.
-
Gaivina legendą, esą SSRS išgelbėjo Lietuvą: istorikas sklaido mitus apie sovietmetį
-
SSRS subyrėjimo metinės: nostalgiją imperijai jaučia ne tik V.Putinas, bet ir penktadalis Lietuvos gyventojų
-
Prieš 100 metų sukurta SSRS: šalis, pirmoji kosmose ir milijonus numarinusi badu
-
Sovietinė nostalgija pagimdė revanšizmą ir atvedė į karą
-
V.Putinas: Rusijai „grasina vokiečių tankai“
Bandymai „pramušti dugną“
VDU profesoriaus G.Mažeikiio teigimu, istorija, kad prieš Rusiją kovojo visa Europa, tėra propagandinis veiksmas, kuris negalėtų būti aprašomas net dabartiniuose šios šalies istorijos vadovėliuose – teiginys pernelyg absurdiškas.
„Tai yra skirta pateisinti dabartinę Rusijos agresiją.
Kadangi Ukraina yra arba menkinama, arba vaizduojama kaip NATO ir ES užkariauta „broliška“ šalis, rusai nori papasakoti, kad yra vaduotojai.
Tačiau tik propagandoje perrašomas istorijos vadovėlis, teigiant, kad visa Europa kovojo prieš Rusiją. Net užmirštant Sovietų Sąjungą.
Vyksta dvigubas falsifikavimas – parodyti, kad priešais buvo ne tik Vokietija, bet ir visa Europa.
Taip pat svarbu Sovietų Sąjungą pakeisti vien tik Rusija – tai daroma tam, kad neparodytų, jog prieš Vokietijos nacizmą dar kariavo baltarusiai ir ukrainiečiai. Jie ir buvo pagrindinėmis šio karo aukomis“, – aiškina analitikas.
G.Mažeikis primena, kad paaiškinimai, ką rusai veikia Ukrainoje, su laiku keitėsi – iš pradžių jie neva atėjo denacifikuoti ir demilitarizuoti šalies, po to pasakojimai keitėsi įvairiai, kol galiausiai atsirado minimas naratyvas – neva tai Antrojo pasaulinio karo tęsinys, kuomet esą visa Europa kariavo prieš Rusiją.
„Reikia atskirti kelis propagandos lygius. Pirmasis, arba aukščiausias, yra tai, ką skleidžia pats Kremlius. Tą balsą mes galime geriausiai girdėti arba tiesiogiai iš V.Putino, arba iš jo viešųjų ryšių atstovo Dmitrijaus Peskovo. Visi kiti yra antraeiliai.
Antroji, vadinamoji, propagandos linija, gali sau leisti falsifikuoti labiau. Tai, pavyzdžiui, yra Margarita Simonian ir tas pats Vladimiras Solovjovas – pagrindinių Rusijos televizijų atstovai.
Galiausiai pasirodo radijo ir „Telegram“ kanalai, o jau dugne visa kita plepalynė.
Šių, atskirų, naratyvų, negalima painioti, nes tame plepalynės lygmenyje gali atsirasti įvairūs, jau žinomi pasakojimai apie karus su COVID užkrėstais balandžiais ir kitos nesąmonės.
Žemiausiame propagandos lygmenyje gali būti pranešama bet kas, kad ir marsiečių puolimas“, – paaiškina G.Mažeikis.
Profesorius akcentuoja, kad šie propagandos lygmenys nėra atskiri – tai tarsi susisiekiantys indai.
Rusijoje vyksta nuolatinis propagandos monitoringas, o šio monitoringo grupei vadovauja dabartinė V.Putino meilužė Alina Kabajeva.
„Nemanau, kad jie tai daro kokybiškai, nes Rusijoje išvis nelabai koks monitoringas gali būti šiuo metu būti atliekamas kokybiškai.
Tačiau jie turėtų tirti kokios reakcijos yra žmonių į žemiausią propagandos lygį, ką iš to galėtų paimti viršūnės, ir priešingai – kaip viršūnių balsas yra transliuojamas į apačią“, – Rusijoje veikiančią sistemą aiškina specialistas.
Paklaustas, ar propaganda vis dar tokia pat veiksminga, kuomet, prasidėjus mobilizacijai, daugybė rusų atsidūrė fronte, o nemažai jų žuvo, G.Mažeikis siūlo neidealizuoti šauktinių.
Naratyvas, neva rusai kovoja prieš visą Europą vis dar įgalus įpiršti piliečiams karo prieš Ukrainą idėją.
„Kartais „kovojama“ ne tik prieš visą Europą, bet ir prieš Ameriką. Dabar tam atrastas papildomas argumentas, kai teigiama, kad štai, Vokietijos tankai vėl Rusijos žemėje. Nors ten jokia ne Rusijos žemė.
Tai papildoma galimybė įtikinti dar papildomai 10 ar 15 tūkstančių rusų nueiti numirti ten, Ukrainoje.
Tas įtikinėjimas veikia, todėl be mobilizuotų karių vis dar atsiranda dešimtys tūkstančių savanorių.
Šis kvailinimo ir propagandos mechanizmas veikia. O Rusijos opozicijos blaivinimo pranešimai per „Youtube“ ir kitus kanalus neveikia.
Istoriko D.Savino teigimu, vienas svarbiausių akcentų aiškinant, dėl ko Rusijos propaganda tokia paveiki, yra tai, kad šaliai pradėjus vadovauti V.Putinui, šiuometiniai šaukimo amžiaus jaunuoliai dar buvo vaikai ar net kūdikiai.
„Supraskite, jei kasdien, nuo vaikystės į smegenis pilamas šitas mėšlas tai net turint internetą ir alternatyvius šaltinius labai sunku pakeisti savo pasaulėžiūrą“, – aiškina Rusijos politologas.
G.Mažeikio teigimu, propaganda nulėmė tai, kad dabar į karą einantys rusai skundžiasi dėl buities, bet ne dėl sprendimo pradėti karą.
„Šiuo metu negalime teigti, kad yra teigiamų pokyčių. Pavyzdžiui, rusai, fronto linijose įrašinėjantys savo skundus, kad jiems neduoda valgyti, tinkamų ginklų ir jie visi iš eilės žudomi, niekada nesako, kad dėl to kalta kariuomenės vadovybė ar juos į karą pasiuntęs V.Putinas.
Jie skundžiasi žemiausiu lygiu – štai, koks majoras ar karininkas kažko nepadarė, kad jiems būtų gerai.
Viršūnės yra teisios, o, anot jų, apačioje vien durniai. Ir dėl to jie prašo spręsti kažkokias batų trūkumo ar maitinimo problemas, bet globaliai negalvoja, kad juos į tą karą pasiuntė.
Tie kariai, net ir grupėmis kalbėdami, vis dar nesupranta, kas čia vyksta“, – propagandos veikimo esmę paaiškina G.Mažeikis.
Vokiečių tankų grėsmė
Šių metų vasarį, Rusijos prezidentas V.Putinas pareiškė, esą Rusijai, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, grasina vokiečių tankai.
„Tai neįtikėtina, bet faktas. Mums vėl grasina vokiečių tankai „Leopard“, – sakė V.Putinas ir pridūrė, kad Rusija turi „atsaką“.
„Rusija atsakydama į grasinimus vien tik šarvuočiais neapsiribos, tai turi suprasti visi“, – kalbėjo Kremliaus šeimininkas.
Sprendimas nusiųsti vakarietiškų kovos tankų buvo priimtas po mėnesius trukusių Kyjivo lobistinių pastangų ir savaites vykusių Vakarų sąjungininkių intensyvių diskusijų.
Svarbus lūžis įvyko sausio mėnesį, kai sąjungininkių, įskaitant Lenkiją, spaudžiamas Berlynas pritarė vokiškų tankų „Leopard“ siuntimui ukrainiečiams.
Nuo tada, kai beveik prieš metus V.Putinas pasiuntė savo karius į Ukrainą „denacifikuoti“ provakarietišką šalį, jis dažnai lygina šį karą su Sovietų Sąjungos karu prieš nacistinę Vokietiją.
Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose šiuos argumentus vadina priedanga neišprovokuotai agresijai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
