„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rusų propagandininkai kelia į aukštumas buvusį kandidatą į Lietuvos prezidentus: galėtume susitarti

Socialiniuose tinkluose plinta vieno iš kandidatų į Lietuvos prezidentus – Eduardo Vaitkaus kalbos vaizdo įrašas, kuriame jis lygina situaciją Kryme ir Kosove ir teigia, kad Krymas „taip pat turėtų būti pripažintas“. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas platinamas subtitruotas rusų kalba. Vis dėlto Krymo aneksijos ir Kosovo nepriklausomybės paskelbimo lyginti negalima.
Eduardas Vaitkus
Eduardas Vaitkus / Lukas Balandis / BNS nuotr.

E.Vaitkaus kalbos vaizdo įrašo fragmentas sulaukė nemažai populiarumo tarp Kremliaus šalininkų.

Rusiškai subtitruota ištrauka vien socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalyta daugybę kartų ir iš skirtingų paskyrų.

„Žinau, kad referendumas buvo teisingas ir patvirtino neabejotiną Krymo žmonių valią.

Lietuva pripažino, kad Kosovas turėjo teisę atsiskirti nuo Serbijos, nors ir buvo Serbijos sudėtinė dalis. Referendumo nebuvo, bet jo ir nereikėjo – Kosovo parlamentas balsavo ir nusprendė, kad jie bus nepriklausomi. Ir mes pakėlėme ranką.

Ar prisimenate, ką tuo metu sakė Rusijos prezidentas? Jis pasakė: „Ką jūs darote?“ Bet mes pakėlėme ranką ir sakėme „Tiek to“. Ir po to tada įvyko Krymas. Apklausos rodo, kad gyventojai norėjo prisijungti prie Rusijos“, – kalbėjo E.Vaitkus.

Rusakalbiai komentatoriai tokią jo poziciją sveikina ir tvirtina, kad E.Vaitkus yra žmogus, „su kuriuo būtų galima susitarti“, bei apgailestauja, kad jam „greičiausiai nebus leista tapti prezidentu“.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Eduardas Vaitkus
Lukas Balandis / BNS nuotr./Eduardas Vaitkus

Krymo ir Kosovo precedentų panašumai

Kosovo nepriklausomybės paskelbimo ir Krymo nepriklausomybės paskelbimo aplinkybės panašios tuo, kad abiem atvejais tai buvo padaryta pažeidžiant galiojančias konstitucijas šalių, kurių pripažintai teritorijai priklausė šie regionai.

2006 m. Serbijos konstitucijos preambulėje buvo nuoroda į Kosovą kaip į Serbijos Respublikos sudedamąją dalį, dėl to šios provincijos atsiskyrimas de jure buvo neįmanomas.

Ukrainos Konstitucijoje tebėra 73 straipsnis, kuriame buvo nustatyta: „Tik visos Ukrainos referendumas gali nuspręsti dėl Ukrainos teritorijos pakeitimo“. Todėl bet koks viename ar keliuose Ukrainos regionuose surengtas referendumas dėl nepriklausomų valstybių sukūrimo juose, vienareikšmiškai pažeidžia galiojančią Ukrainos Konstituciją.

123rf.com /Kosovas
123rf.com /Kosovas

Kas buvo Kosove ir ko nebuvo Kryme

Tačiau, be šių akivaizdžių panašumų, yra ir nemažai reikšmingų skirtumų.

Pirmasis ir svarbiausias: prieš vienašališkai paskelbiant nepriklausomybę Kosovo teritorijoje vyko ilgalaikis tarpetninis konfliktas, etniniai valymai ir žudynės, į kurias skirtingu mastu buvo įsitraukę ir Jugoslavijos atstovai, ir Kosovo albanai.

2014 m. Kryme nebuvo jokių tarpetninių ar tarpkonfesinių konfliktų, panašių į tai, kokie vyko Kosove.

Antra, tai, kaip 1999-2008 m. buvo valdomas Kosovas, nulėmė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244.

Asm.archyvo nuotr./Kosovas
Asm.archyvo nuotr./Kosovas

Joje buvo nurodyta išvesti visas Jugoslavijos karines ir policijos pajėgas, o provincijos administravimas perduotas Jungtinių Tautų laikinajai administracijos misijai Kosove (UNMIK).

Šį susitarimą pripažino ir Jugoslavijos valdžios institucijos.
Taigi nuo tada, kai Jugoslavijos (Serbijos) vyriausybė prarado valdžią Kosove, iki nepriklausomybės paskelbimo teritoriją valdė administracija, kurią oficialiai pripažino ir Jugoslavijos (Serbijos) valdžios institucijos, ir JT Saugumo Taryba.

Toje pačioje rezoliucijoje Nr. 1244 buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, po kurio turėjo būti nustatytas galutinis Kosovo statusas.

JT Saugumo Taryba nenustatė tokios tvarkos Krymo atžvilgiu, ir panašūs politiniai procesai ten nebuvo vykdomi.

Galiausiai, Kosovo nepriklausomybės paskelbimo metu Jugoslavijos Federacinė Respublika (JFR), kurios teritorinis vientisumas buvo patvirtintas Rezoliucija 1244, nustojo egzistuoti – ji buvo pertvarkyta į Serbijos ir Juodkalnijos valstybinę bendriją, kuri iširo nuo jos atsiskyrus Juodkalnijai.

Panašių procesų nebuvo niekur Ukrainoje, taip pat ir Kryme. Akivaizdu, kad situacijos Kosove ir Kryme turi nemažai esminių skirtumų.

Krymo „referendumas“ ir jo teisinis statusas

Įdomu, kad E.Vaitkus pabrėžia, jog Kryme buvo surengtas referendumas, o Kosove parlamentas „tiesiog balsavo“.

Anksčiau tą patį argumentą ne kartą naudojo Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tačiau jis yra niekinis.

2014 m. Kryme surengtas „referendumas“ neatitiko pagrindinių tarptautinės teisės principų ir standartų.

Venecijos komisijos patvirtintame „Rekomenduojamų normų dėl referendumų kodekse“, į kurį orientuojasi Europos Taryba (kurios nare iki 2014 m. buvo ir Rusija), teigiama:

„Sprendimas organizuoti referendumą turi būti priimtas laikantis galiojančios teisinės tvarkos apskritai ir ypač galiojančių procedūrinių taisyklių.

Visų pirma, referendumas negali būti organizuojamas tais atvejais, kurie nenumatyti Konstitucijoje arba viename iš atitinkamų jos įstatymų; pavyzdžiui, jei visuotiniam balsavimui teikiamas klausimas priklauso išimtinei parlamento kompetencijai“.

Kaip minėta, Krymo nepriklausomybės referendumas tiesiogiai prieštaravo Ukrainos Konstitucijai. Todėl pagal Venecijos komisijos (ir atitinkamai Europos Tarybos) patvirtintas normas, jis buvo neteisėtas.

Be to, jo organizavimas buvo abejotinas ir kitais aspektais. Pavyzdžiui, referendumuose turi būti užtikrintos vienodos sąlygos svarstomo klausimo šalininkams ir priešininkams, o „valdžios institucijos (nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis) neturi daryti įtakos balsavimo rezultatams pernelyg didele ir vienpusiška kampanija“.

Be to, pasirengimas turėtų būti gana ilgas; teisės aktai, susiję su referendumu, neturėtų būti keičiami vienerius metus iki jo.

TASS nuotr./Rusijos vėliavos Kryme
TASS nuotr./Rusijos vėliavos Kryme

15min verdiktas: trūksta konteksto. Neatsižvelgiama į svarbius aprašomų situacijų skirtumus.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų