„Baltijos šalių valdžios institucijos ieško bet kokios dingsties, kad neleistų gyventi žmonėms, kurie kalba rusiškai.
Už ašaras prie sovietų karių kapavietės, už nuotrauką Rusijos vėliavos fone gali būti išsiųstas iš šalies, ir nesvarbu, kad ji padaryta prieš daugelį metų.
Už tariamą grėsmę nacionaliniam saugumui išsiunčiami 75 metų arba daugiau nei 80 metų sulaukę asmenys.
Jiems suteikiama labai mažai laiko susikrauti daiktus, o jų šeimos išardomos. Taip jau kartą buvo nutikę – naciai nelabai ceremoningai elgėsi su žmonėmis ir jų teisėmis“, – tvirtinama pagrindiniu Kremliaus ruporu neoficialiai laikomo „Pervyj baltijskij“ kanalo žinių laidoje.
Joje pasakojamos dvi graudžios istorijos, kaip iš Lietuvos nuspręsta išsiųsti V.Vatutiną, o latviai parodė duris aktyviai Rusijos interesus šalyje gynusiam 82 metų Borisui Katkovui.
Nors Rusijos portaluose ir televizijos naujienų siužetuose sąmoningai klaidinama, neva B.Katkovas buvo išsiųstas dėl diskriminaciniu vadinamo įstatymo, nurodančio, kad Latvijoje gyvenantys asmenys turi bent minimaliai mokėti valstybinę kalbą, šis veikėjas buvo iš šalies išprašytas dėl kitų priežasčių.
Latvijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Maris Zariņšas delfi.lv portalui paaiškino, kad „minėtas asmuo – Rusijos pilietis B.Katkovas – buvo įtrauktas į juodąjį sąrašą Valstybės saugumo tarnybos iniciatyva dėl ilgalaikio ir sistemingo bendradarbiavimo su Rusija ir šios šalies interesų propagavimo“.
Koją pakišo Krymas
Lietuvoje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams buvo įvestas specialus klausimynas.
Jie privalo pateikti ne tik informaciją apie save, bet ir apie savo požiūrį į Rusijos karą Ukrainoje. Vienas iš kontrolinių klausimų – kam priklauso Krymas.
Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams nuo 18 metų amžiaus, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.
Visą gyvenimą Panevėžyje pragyvenusiai V.Vatutinai šis klausimas tapo lemiamu – ji teigė nežinanti kieno Krymas, o paprašyta įvertinti Rusijos okupacinius veiksmus Ukrainoje, senjorė irgi neatsakė tiesiai – pareiškė esanti „už taiką“.
Teismai tęsiasi
Ilgametė Panevėžio rusų kultūros centro pirmininkė V.Vatutina naujienų portalui „JP“ yra teigusi, kad Panevėžyje rusai bijo nešti gėles ant mirusių sovietų karių kapų, nors žurnalistė atkreipė jos dėmesį, kad tokių draudimų niekada nebūta.
Tiesos neatitinka ir teiginiai, kad iš Baltijos šalių išsiunčiamiems pensininkams duodama per mažai laiko pasirengti.
Kaip skelbia Panevėžio naujienų portalas sekundė.lt, kad gresia krautis lagaminus ir kraustytis iš Lietuvos, V.Vatutina išgirdo antroje praėjusių metų pusėje.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai vasario pradžioje patvirtino Migracijos ir Valstybės saugumo departamentų išvadą, kad ji kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Trijų teisėjų kolegija konstatavo, jog V.Vatutina yra lojali Rusijos federacijos režimui ir šios šalies jėgos struktūrų gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys.
Tačiau paskelbtas nuosprendis – negalutinis. Senjorė jį apskundė aukštesnės instancijos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Progų gauti pilietybę buvo
Asmenys, gyvenę Lietuvoje iki Nepriklausomybės atkūrimo, turėjo teisę tapti Lietuvos piliečiais, nepriklausomai nuo tautybės: „Asmenys, kurie iki 1989 11 03 nuolat gyveno Lietuvoje ir turėjo nuolatinį darbą ar legalų pragyvenimo šaltinį, per 2 m. (iki 1991 11 04) galėjo laisvai apsispręsti dėl Lietuvos pilietybės priėmimo.“
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas numato, kad šie asmenys laikomi Lietuvos piliečiais.
Šiomis lengvatinėmis sąlygomis pasinaudojo dauguma žmonių, po 1940 m. birželio 15 d. apsigyvenusių Lietuvoje.
Šiuo metu įstatymas numato, kad pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, kuris gyvena Lietuvoje pastaruosius 10 metų, išlaikė lietuvių kalbos egzaminą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius dešimt metų, turi nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį ir išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą.
Tačiau V.Vatutina nepasinaudojo nei viena šių progų ir pasirinko Lietuvoje gyventi su Rusijos pilietybe.
Tapo propagandos įrankiu
Prieš Rusijos kanalo žurnalistų kameras ašarojusi senolė tvirtino esanti ligota ir svetimoje šalyje neturinti giminių.
Dar ji pridūrė, kad nelanko savo Lietuvoje gyvenančio sūnaus, kad jo „nesukompromituotų“, apgailestavo, kad kietaširdė mūsų šalies valdžia atima iš jos net galimybę lankyti savo motinos kapą.
Toje pačioje laidoje pažerta ir daugiau melagienų, – propagandininkai tvirtino, esą Vilniuje nuspręsta pervadinti Rusų gatvę, tačiau taip nėra.
Rusų gatvę pervadinti žuvusio Ukrainos gynėjo Tado Tumo vardu siūlė visuomenininkai, tačiau ši idėja taip ir liko neįgyvendinta.
Taip pat melas ir tai, kad Vilniuje demontuotas paminklas rusų rašytojui Aleksandrui Puškinui.
Apie rusofobiją Lietuvoje žurnalistams kalbėjo politologu prisistatantis propagandininkas Armenas Gasparianas.
Laidos pabaigoje žiūrovams parodyta ir kita istorija – apie iš Latvijos išsiųstą B.Katkovą, kurį rusai pasitiko kaip didvyrį, skyrė jam tarnybinį būstą Kaliningrade ir pasiūlė darbą.
Siužete buvo žadama, kad likimo valiai nebus palikta ir V.Vatutina.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Tiek V.Vatutina, tiek B.Katkovas turėjo daugybę progų gauti pilietybę. Rusų propagandininkai pateikia iškraipytą istorijos versiją.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
