1988 metais Rytų Vokietijoje mokyklą baigusi Sahra Wagenknecht – viena kraštutinių kairiųjų partijai „Die Linke“ priklausanti politikė, aktyviai išnaudojanti populizmo bangą.
S.Wagenknecht prieštaringai vertinama netgi savo pačios partijoje.
„Die Linke“ nori išvesti Vokietiją iš NATO ir iš, pasak jų, pragaištingos euro zonos.
S.Wagenknecht kraštutinės kairiosios idėjos pasireiškė dar jaunystėje.
Vienišos mamos Rytų Vokietijoje auginta mergina dviejų Vokietijų susijungimą vertino kaip savotišką aneksiją.
Jaunųjų komunistų platformai priklausiusi S.Wagenknecht netgi buvo gavusi pravardę „Stalino dukra“.
-
Joachimas Gauckas abejoja, ar ultrakairioji partija „Die Linke“ gali vadovauti Tiuringijai
-
Angelai Merkel iššūkį meta kraštutinių kairiųjų lyderė Sahra Wagenknecht
-
Romoje mirė populistai? Tegyvuoja rausvai pasidažę populistai!
-
Krizė dėl koronaviruso – išbandymas ES ir jos vertybėms: ar karalius nuogas?
Nevaldė emocijų
Socialiniuose tinkluose plinta S.Wagenknecht kalbos įrašas, kuriame politikė ragino Bundestagą priimti „vienintelį teisingą sprendimą“ ir atšaukti sankcijas Rusijai.
„Patinka mums tai ar ne, tačiau jei norime išlikti industrine valstybe, mums reikia Rusijos žaliavų, o jau netrukus prireiks ir Rusijos energijos.
Todėl baikite fatališkas ekonomines sankcijas – mes nesame nepriklausomi. Mūsų vyriausybė – pati kvailiausia Europoje“, – emocingai iš Bundestago tribūnos kalbėjo politikė.
Ši kalba sulaukė gausybės palaikymo iš Rusijos propagandos ruporu laikomų valstybinių televizijos kanalų ir naujienų portalų.
S.Wagenknecht jau senokai mėgstama rusų propagandos dėl savo aršios retorikos – rusai ją vadina „vienintele protinga“ Vokietijos politike, taip pat negaili kitų pagyrų.
Ne pirmas pareiškimas
Šį rugsėjį S.Wagenknecht, duodama interviu vienam didžiausių Vokietijos naujienų portalui t-online.de, pareiškė, kad karą Ukrainoje galima sustabdyti, kai abi pusės yra pasirengusios kompromisui.
Krymas, pasak politikės, yra vienas tokių kompromisų.
„Nepamirškime, kad Rusija yra branduolinė valstybė. Jei primygtinai reikalausite, kad rusai būtų išvaryti iš Krymo, tada šis baisus karas tęsis amžinai.
Rusai jau dešimtmečius turi Juodosios jūros laivyną Kryme ir jo neatsisakys.
Ar norite paaukoti dešimtis tūkstančių, o gal šimtus tūkstančių žmonių gyvybių dėl visiškai nerealaus tikslo?“ – retoriškai teiravosi politikė.
Teiginius, kad Krymas galiausiai turėtų atitekti Rusijai, suskubo platinti šios šalies propagandinė žiniasklaida.
Oficiali nuomonė skiriasi
Visa tai tėra asmeninė politikės nuomonė, kuri prieštarauja Berlyno pozicijai, kad Krymas – neatsiejama Ukrainos dalis.
Vokietija palaiko Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/68/262 dėl Ukrainos teritorinio vientisumo.
S.Wagenknecht nuomonė taip pat prieštarauja Europos Sąjungos (ES) pozicijai, kuri Rusijai taiko sankcijas dėl neteisėtos Krymo aneksijos.
Karas Ukrainoje paskatino ES valstybes stengtis greitai sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių, įskaitant gamtines dujas, importo.
Kaip teigė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas, šalis kol kas nėra pasirengusi visiškai atsisakyti rusiškos naftos importo, tačiau bus pajėgi atsisakyti jo metų pabaigoje.
„Visiškai aišku, kad šiuo žingsniu pakenksime ir sau. Neįmanoma, kad tokios sankcijos neturėtų pasekmių mūsų pačių ekonomikai ir kainoms mūsų šalyse.
Mes, europiečiai, esame pasirengę pakelti šią ekonominę naštą, kad padėtume Ukrainai.
Tačiau nereikėtų įsivaizduoti, kad tai mums nekainuos“, – įtakingam leidiniui „Financial Times“ šių metų gegužę kalbėjo Vokietijos ekonomikos ministras.
Taigi, kalbų apie tai, kad Vokietija pražūtų be rusiškos žaliavos ir naftos, nėra, tačiau šalies politikai pabrėžia, kad, norint palaikyti Ukrainą ir sustabdyti kruviną Rusijos išpuolį, visos ES šalys turi būti pasirengusios tam, kad sankcijos kirs per vartotojų kišenes.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
