Lenkijoje kilęs pasiklausymo skandalas, kurio epicentre – užsienio reikalų ministras, pastaruoju metu itin kritiškai Rusijos atžvilgiu pasisakantis Radoslawas Sikorskis, taip pat siejamas su Rusija, nes galbūt būtent rusams yra paranki ši situacija, tad ne vienas ekspertas pastebi už šios istorijos kyšančias Rusijos specialiųjų tarnybų ausis.
Įspėjimai skamba kelerius metus
Rusijos specialiosios tarnybos išties aktyvios šalyse aplink Lenkiją. Žinių apie šnipus gaunama ne tik iš Lietuvos ar Ukrainos, bet ir valstybių, kurios vadinamos draugiškomis Rusijai, – Vokietijos, Vengrijos ar Čekijos, teigia Tvn24.pl.
Beveik visų NATO ir ES šalių specialiosios tarnybos jau kelerius metus įspėja, kad Maskva rengia tikrą šnipinėjimo šturmą. O tai kelia didelį pavojų, ypač turint omeny, kad Vakarai su JAV bei Didžiąja Britanija priešakyje pastaraisiais metais itin susilpnino savo pozicijas šioje srityje Rytų regione. Tik Rytų ir Vidurio Europos šalys niekada nepamiršo, iš kur kyla didžiausia grėsmė, nors jos turi kur kas mažesnius gynybinius pajėgumus.
Šiose iš dalies silpnesnėse NATO valstybėse vykdomos šnipinėjimo operacijos gali turėti ilgalaikių pasekmių – ne mažiau skaudžių, nei kariniai veiksmai. Rusija Kryme ir Donbase įrodė galinti kariauti nepaskelbtą karą.
Aktyvi ir agresyvi žvalgyba
Rusijos žvalgyba dirba pastaraisiais metais aktyviai ir agresyviai, o dėl šitos priežasties didėja rizika būti išaiškintiems. Kiek yra žinoma, per pastaruosius 3,5 metų Maskva JAV ir Vakarų Europoje prarado keliolika agentų. Tai oficiali informacija, kadangi toli gražu ne apie visus įvykius yra pranešama, neretai tokius „diplomatus“ siekiama pašalinti tyliai. Tačiau net ir šie skaičiai rodo, kad Rusijos šnipinėjimo mastai yra didžiuliai.
Jeigu kalbiesi su rusu, puikiai mokančiu anglų kalbą, dėvinčiu kostiumą už 3 tūkst. dolerių, avinčiu „Gucci“ batus ir sakančiu, kad atstovauja Rusijos bendrovei, yra tik keturios galimybės. Jis gali būti tas, kas sakosi esąs. Gali būti Rusijos žvalgybos karininkas, apsimetantis verslininku. Gali atstovauti mafijai. Arba – kas įdomiausia – gali būti visais trimis vienu metu, – sakė buvęs CŽV vadovas Jamesas Woolsey.
Nuo 2009 metų NATO ir ES šalyse atskleista mažiausiai 15 veikusių „nelegalų“. Tai buvo slaptieji rusų agentai, kurie tose šalyse apsimetė tais, kuo nėra, turėjo fiktyvias tapatybes ir sukurtą praeitį.
Net Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“, kurį sunku apkaltinti nemeile Rusijai, dar pernai spalį publikavo didelį straipsnį apie rusų šnipinėjimo problemą. O tai buvo dar gerokai iki įvykių Ukrainoje. „Le Figaro“ pažymėjo, kad valdant Vladimirui Putinui Rusijos žvalgybos mastai išaugo iki nuo šaltojo karo laikų neregėtų aukštumų. Rusai labai aktyvūs buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose, o ypač – tapusiose NATO ir ES narėmis.
„Gruzijoje buvę KGB karininkai pateko į saugumo struktūras. Ukrainoje ir Baltarusijoje Rusijos žvalgybos įtaka didžiulė – vietos KGB yra kontroliuojama Maskvos“, – anonimiškai laikraščiui sakė vienas diplomatas. Taip pat anonimiškai cituotas vienas Briuselio diplomatas, teigiantis, kad pastaruoju metu iš Briuselio buvo išprašyti keli Rytų Europos – Vengrijos ir Bulgarijos – valdininkai, dirbę Rusijai.
Verslininkas, šnipas, mafijozas?
Rusų šnipinėjimas buvo intensyvus net ir tuomet, kai V.Putino ir Vakarų santykiai buvo geri. Tai liudija „Wikileaks“ atskleisti dokumentai, kad 2009 metų lapkritį, prieš JAV FTB direktoriaus vizitą Maskvoje, JAV ambasadorius Rusijoje Johnas Beyrle'is pranešė, jog Rusijos specialiųjų tarnybų vadovybė yra įtakingiausia Rusijos ir JAV santykių pagerinimo priešininkė. Kaip pastebi J.Beyrle'is, šių tarnybų vadovai mąsto panašiai kaip šaltojo karo laikais ir įžvelgia, kad JAV gali kenkti Rusijai. Kadangi Rusijos specialiosios tarnybos tęsia buvusių sovietinių tokios pat specifikos tarnybų darbą, tai nestebina.
Tarkim, Vakarų politikams ir valdininkams peršamos jaunos moterys iš Rusijos ir Rytų Europos, kurios prisistato kaip studentės stažuotojos iš įvairių ES institucijų. Tikrai būtų įdomu pastudijuoti, iš kur kilusios Briuselio biurų sekretorės.
„Jeigu kalbiesi su rusu, puikiai mokančiu anglų kalbą, dėvinčiu kostiumą už 3 tūkst. dolerių, avinčiu „Gucci“ batus ir sakančiu, kad atstovauja Rusijos bendrovei, yra tik keturios galimybės. Jis gali būti tas, kas sakosi esąs. Gali būti Rusijos žvalgybos karininkas, apsimetantis verslininku. Gali atstovauti mafijai. Arba – kas įdomiausia – gali būti visais trimis vienu metu“, – britų žiniasklaidai yra sakęs buvęs CŽV vadovas Jamesas Woolsey.
Rusijos metodai – įvairiausi. Tarkim, Vakarų politikams ir valdininkams peršamos jaunos moterys iš Rusijos ir Rytų Europos, kurios prisistato kaip studentės stažuotojos iš įvairių ES institucijų. Tikrai būtų įdomu pastudijuoti, iš kur kilusios Briuselio biurų sekretorės.
Vienas toks pavyzdys buvo istorija su Katia Zatuliveter. Jauna rusė sukinėjosi Briuselyje, megzdama romanus, o vėliau tapo britų atstovo Mike'o Hanckocko sekretore (ir meiluže). Didžiosios Britanijos valdžia ją apkaltino šnipinėjimu, tačiau teismus dėl deportacijos pralaimėjo pritrūkus įrodymų.
Dirba per ambasadas
Pavyzdžių, kaip Rusija veikia kitose šalyse, daugybė. Tarkim, Estijos Saugumo policija (Kaitsepolitsei) 2013 metų ataskaitoje daugiausia dėmesio skiria būtent grėsmėms iš Rytų, o Rusijos ambasadą Taline vadina institucija, kuri rusakalbius gyventojus kontroliuoja naudodamasi senaisiais KGB metodais. Taip pat nemenkinama visuomeninių organizacijų, siejančių Estijos rusus su Maskva, įtaka. Estų įtarumu stebėtis nereikėtų – juk 2007 metų pavasarį ne be Rusijos tarnybų įsikišimo čia kilo neramumai, o pati Estija tapo didžiulės kibernetinės atakos auka.
Tarnybos skubiai ieško specialistų, mokančių rusų kalbą, daugėja dirbančiųjų „Rytų sektoriuje“. Tačiau tenka atidirbti už visus 20 metų, kai ši kryptis buvo primiršta, ir išsikovoti po šaltojo karo pabaigos prarastas pozicijas.
Tvn24.pl cituoja ir Lietuvos VSD įspėjimus, paskelbtus šių metų kovą ataskaitoje, kad būtent Rusijos žvalgyba yra agresyviausia. Primenama ir istorija apie prezidentės patarėją Daivą Ulbinaitę, kuri yra kaltinama nutekinusi slaptą informaciją žiniasklaidai. O kur dar Rusijos ambasados veikla. Šioje diplomatinėje atstovybėje Vilniuje dirba tiek diplomatų, kiek Taline ir Rygoje kartu sudėjus.
Panašius įspėjimus skelbia ir Latvijos specialiosios tarnybos, teigiančios, kad Maskva pastaruoju metu itin suaktyvino savo veiklą, taip pat ir „per informacines kampanijas“.
Kaip teigiama Tvn24.pl straipsnyje, pasibaigus šaltajam karui Vakarų šalys nebeskyrė tokio didelio dėmesio Rusijai. Ypač po Rugsėjo 11-osios įvykių, kai prioritetu tapo kova su islamiškuoju terorizmu. Tuomet kur kas naudingesni ėmė atrodyti tie, kurie moka urdų kalbą, nei rusų. Kaip ir Pakistano genčių tradicijų išmanymas tapo vertingesnis už žinias apie rusiškus tankus.
Specialiosios tarnybos įspėjo apie rusų aktyvumą dar prieš kelerius metus, tačiau pritrūko politinės valios imtis kokių nors veiksmų. Dabar ji atsirado, tarnybos skubiai ieško specialistų, mokančių rusų kalbą, daugėja dirbančiųjų „Rytų sektoriuje“. Tačiau tenka atidirbti už visus 20 metų, kai ši kryptis buvo primiršta, ir išsikovoti po šaltojo karo pabaigos prarastas pozicijas.
