„Šiandien – sausio 13-oji, atminimo diena tų, kuriuos 1991 metais nužudė mūsiškiai. Mūsiškiai – partijos ir vyriausybės vadovai, kariuomenė bei specialiosios tarnybos. Tą dieną jie nusiėmė kaukes ir parodė tikruosius šlykščius veidus“, – radijo stoties „Echo Moskvy“ svetainėje sekmadienį paviešintame tekste rašo J.Kiseliovas.
Pasak žurnalisto, viena vertus, „mūsiškiai“ leido suprasti, kad dėl per siūles braškančios sovietinės imperijos išsaugojimo jie padarys viską.
„Jei reikės pralieti kraują – praliesime. Jei reikės žudyti – žudysime. Jei reikės traiškyti tankais – traiškysime tankais. Jei pilietinių objektų šturmui reikės pasiųsti KBG specnazus – pasiųsime“, – rašo jis.
Pasak žurnalisto, „ir pasiuntė „Alfa“ (būrį – red.) šturmuoti Vilniaus televizijos bokštą, ir tankais traiškė, ir praliejo kraują, ir žudė. Ir nužudė 15 žmonių, dar beveik 900 – sužeidė“.
J.Kiseliovas rašo, kad, kita vertus, visi iš karto ėmė slapstytis. „Iškart pradėjo išsisukinėti ir meluoti. Visi – iki Gorbačiovo. Tai – ne mes. Mūsų ten nebuvo. Aš nieko nežinojau. Nedaviau įsakymo. Mes nė vienos kulkos nepaleidome“, – tuometinę Rusijos valdančiųjų reakciją į Sausio 13-osios įvykius apibūdina žurnalistas.
„Jie patys savus žudė. Smogikai. Provokatoriai. Fašistai. Snaiperiai ant stogų. Amerikiečių patarėjai, slapta atvykę jiems į pagalbą iš kaimyninės Lenkijos“, – tęsia J.Kiseliovas.
Pasak žurnalisto, šiandien viskas kartojasi: nuo tuometinės Lietuvos iki dabartinės Ukrainos.
J.Kiseliovas: „Tada, prieš 28 metus, man naiviai atrodė, kad tie žmonės, kurie žudo ir meluoja, meluoja ir žudo, Rusijoje sudaro absoliučią mažumą.“
„Tada, prieš 28 metus, man naiviai atrodė, kad tie žmonės, kurie žudo ir meluoja, meluoja ir žudo, Rusijoje sudaro absoliučią mažumą.
Kai demokratinių reformų rėmėjai kitą rytą, sausio 14-ąją, pakvietė maskviečius išeiti į gatves, Maskvos centre įvyko grandiozinis protesto mitingas. Ten galėjo būti šimtas tūkstančių žmonių, o gal ir pusė milijono: mitingas tęsėsi daug valandų, žmonės ateidavo ir išeidavo – jų nesuskaičiuosi“, – rašo J.Kiseliovas.
Žurnalistas tikina, kad jam tada atrodė, jog tokių kaip jis – dauguma: „Man atrodė, kad mes nugalėjome. Borisas Jelcinas – mūsų pusėje. Lietuvos nepriklausomybės gynėjų pusėje. Mano sielą užpildė pasididžiavimo jausmas.“
Pasak J.Kiseliovo, labai greitai paaiškėjo, kad tokių kaip jis – mažuma.
„Dauguma jaučia nostalgiją Sovietų Sąjungai. Arba dėl senatvinio marazmo pamiršo, ką reiškė joje gyventi, arba dėl jauno amžiaus nieko nepamena, arba SSRS negyveno nė vienos dienos.
Ir visi jie – tiek pirmieji, tiek antrieji, tiek tretieji, – kas kelis metus savo vadovu išsirenka žmogų, kuris, kaip pats kažkada sakė, didžiausia tragedija laiko Sovietų Sąjungos žlugimą“, – rašo žurnalistas.
J.Kiseliovas šį asmenį – Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną – vadina dideliu melagiu ir tauškaliumi. Esą apie didžiausią geopolitinę katastrofą jis tikriausiai irgi meluoja, juokiasi iš rusų.
„Tačiau be tokių juokų yra pasiruošęs viskam, kad išliktų valdžioje. Valdžioje, kurią jam, deja, perdavė tas pats Borisas Jelcinas.
Šiandien mano sieloje – kartėlis ir gėda. Tačiau mane džiugina tai, kad po 28 metų nepriklausomoje Lietuvoje žmonės gyvena taip, kaip mums nesisapnavo: švariau, turtingiau, ramiau, oriau – tiesiog geriau“, – rašo J.Kiseliovas.
