Šią žinią patvirtino ir Valstybinės priešgaisrinės tarnybos atstovė Viktorija Šembelė. Jos teigimu, iškvietimo ugniagesiai sulaukė 22.21 val. Skambinęs asmuo pranešė, kad dega vadinamosios prezidento pilies stogas.
Į Rygos centrą susirinko minia smalsuolių, gatvėse stojo automobiliai, žmonės būriais traukė žiūrėti atvira liepsna degančio istorinio pastato.
Gaisras apėmė apie 50-100 kv.m. Penktadienį pareigūnai pateikė patikslintus duomenis: nuo gaisro labiausiai nukentėjo stogas ir palėpės patalpos, iš viso išdegė 3,2 tūkst. kv. m. patalpų. Dalis salių nukentėjo nuo vandens.
Šiuo metu rezidencijoje prezidentas nedirba, nes pastatas remontuojamas. Todėl žmonių aukų, pirminiais duomenimis, išvengta. Tačiau nukentėjo vienas ugniagesys, apsinuodijęs smalkėmis. Gaisrą gesina vienuolika ugniagesių komandų, kai kurie atvyko iš Jūrmalos. Į nelaimės vietą atskrido karinių pajėgų sraigtasparnis, Dauguvos upe atplaukė specialus laivas. Tačiau naktį dėl tamsos aviacija gaisro gesinimui naudojama nebuvo.
Papildyta 2.10 val. Ugniagesių darbo brokas
V.Šembelė taip pat patvirtino, kad gaisro gesinimas užsitęsė per naktį ne tik dėl didelio pilies stogo ploto, degusio atvira liepsna. Dėl to kalti ir ne itin gerai tokiai nelaimei pasirengę ugniagesiai. Vanduo autocisternose baigėsi labai greitai. Tuomet bandyta vandenį pumpuoti tiesiog iš Dauguvos upės. Bet paaiškėjo, kad sena siurblinė nepajėgi tiekti reikiamo vandens kiekio. Galiausiai ji sulūžo.
Po to ugniagesiai bandė pasinaudoti hidrantais. Tačiau ir čia jiems nepasisekė – nepakako vamzdyne esančio vandens slėgio.
Pareigūnai pripažino, kad nesugebėjo tiek priartėti prie gaisro epicentro, kad gesinimas būtų efektyvus. Jie liepsną čiurkšlėmis čaižė tik iš tolo. Bėda ta, kad Rygos ugniagesiai šiuo metu turi tik vieną veikiantį automobilį su keltuvu, tinkamu tokiam dideliam gaisrui gesinti. Antrasis keltuvas remontuojamas.
Gelbėjo kultūros vertybes
Rygos pilyje šiuo metu likusios trys muziejinės kolekcijos. Kitos dėl pastato remonto buvo išvežtos į saugyklas. Į nelaimės vietą atvykusi Kultūros ministrė Žanete Jaunzeme-Grende davė nurodymą visas muziejines vertybes uždengti polietileno plėvele, kad apsaugotų nuo vandens poveikio.
Istorinė Rygos pilis
Rygos pilies istorija prasidėjo XIV a. penktajame dešimtmetyje pastačius pirmąją Livonijos ordino pilį – magistro rezidenciją. Dabar Dauguvos pakrantėje stovinčioje viduramžių pilyje yra Latvijos Respublikos prezidento rezidencija ir Latvijos nacionalinis istorijos muziejus – trečiasis pagal senumą muziejus Latvijoje, rašo latviatravel.lt.
Šiuo metu, pradėjus plataus masto senovinio pastato rekonstrukciją, aukščiausio valstybės pareigūno laikinąja rezidencija tapo Melngalvių (Juodagalvių) rūmai Rotušės aikštėje, bet muziejus ir toliau priima lankytojus.
Rygos piliai per savo ilgus gyvavimo metus teko patirti ir pakilimų, ir nuosmukių laikotarpius. Praėjus vos 40 metų po pilies pastatymo ji buvo sugriauta ir 1515 m. vėl pastatyta iš naujo. Pilyje buvo lenkų ir švedų vietininkų rezidencijos, rusų generalgubernatoriaus buveinė. Kai 1918 m. lapkričio 18 d. Latvija buvo paskelbta nepriklausoma valstybe, nuspręsta pilyje įrengti Latvijos Respublikos prezidento rezidenciją. Tarybiniais laikais pilyje buvo Pionierių rūmai ir keli muziejai, tačiau nuo pat įkūrimo 1922 m. senųjų viduramžių pilies mūrų nė karto nebuvo apleidęs Latvijos nacionalinis istorijos muziejus.
