Linda Freimanė leido suprasti, kad komitetas priimdamas šį sprendimą ne balsavo, o vadovavosi „konsensuso principu“.
„Atsižvelgdamas į naują saugumo policijos informaciją ir tarybos narių prašymą, miestas norėjo sumažinti riziką“, – sakė municipaliteto atstovas Ugis Vidauskis.
Šiuo metiniu renginiu siekiama remti gėjų teises Latvijoje, kur neigiamas požiūris į homoseksualumą yra įprastas dalykas.
Rygos miesto vykdomasis direktorius Andris Grynbergas žurnalistams sakė, kad komitetas atšaukė gegužės 8 dieną priimtą savo sprendimą, nes gavo naujos informacijos apie galimas provokacijas prieš parado dalyvius.
„Atsižvelgdamas į naują saugumo policijos informaciją ir tarybos narių prašymą, miestas norėjo sumažinti riziką“, – sakė municipaliteto atstovas Ugis Vidauskis.
Pareigūnas pažymėjo, kad visuomenės požiūris į įvairius masinius renginius pasikeitė po sausio 13-osios riaušių Rygos senamiestyje.
Į komisijos posėdį taip pat atėjo buvęs Seimo deputatas Janis Šmitas ir Katalikų Bažnyčios kardinolas Janis Pujatas. J.Šmitas sakė žurnalistams iki komisijos posėdžio pradžios, kad gavo iš A.Grynbergo laišką, kuriame šis nurodė, kad pirminis sprendimas leisti gėjų paradą atitinka Latvijos įstatymus. J.Šmitas pareiškė, jog tai rodo vykdomojo direktoriaus nekompetentingumą, taip pat tai, kad jam reikia atsisakyti pareigų.
J.Šmitas ir J.Pujatas norėjo dalyvauti komisijos posėdyje ir pateikti jame 6 990 gyventojų, raginančių uždrausti seksualinių mažumų renginius, parašų, net jie nebuvo įleisti, nes posėdis buvo uždaras.
J.Šmitas tai pavadino „mėginimu prastumti gėjams palankius sprendimus Rygos dūmoje“ ir diskriminacija. Parašai vis dėlto buvo perduoti Rygos dūmai.
J.Šmitas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad saugumo užtikrinimas per renginį mokesčių mokėtojams atsieis nuo 70 iki 90 tūkst. latų. Jis mano, kad tokios išlaidos amoralios tuo metu, kai pinigų trūksta kitoms svarbioms šakoms.
Kardinolas J.Pujatas dėl negalėjimo pareikšti savo nuomonę komisijos posėdyje sakė: „Tai keista – juk mes atėjome ne kelti vaidų. Matyti nelygus požiūris į demokratiją“.
Ankstesniais metais gėjų paradai Rygoje vyko budint daugybei policininkų ir tvyrant įtampai dėl prieš gėjus protestuojančių demonstrantų, kurie kartkartėmis griebiasi smurto.
„Mozaika“, Latvijos gėjų, lesbiečių ir transseksualų teisių gynimo organizacija, kuri planavo „Baltic Pride“, ketina jau ketvirtadienį apskųsti šį draudimą teisme, bet sako, kad nesankcionuoto mitingo nerengs.
A.Grynbergas atsisakė prognozuoti būsimų teisinių veiksmų baigtį.
Per ketvirtadienio posėdį miesto valdžia pasiūlė rengti paradą Lapkričio 11-osios krantinėje, bet „Mozaika“ šį pasiūlymą atmetė.
„Mes atsisakėme, nurodydami, kad teisinio pagrindo šiems pakeitimams nėra ir kad mes nepasiduodame politiniam spaudimui“, – sakoma L.Freimanės pareiškime.
A.Grynbergas pripažino, kad į seksualinių mažumų renginį Rygoje žiūri neigiamai, nors jo dalyviai – taip pat dalis visuomenės, ir turi teisę pareikšti savo nuomonę. Tačiau jis nemano, kad seksualinių mažumų teisės Latvijoje būtų suvaržytos, ir jų atstovų buvimas Latvijoje nekelia jiems grėsmės.
Tuo tarpu Rygos meras Almeris Ludvikas teigė, jog yra labai rimtas pagrindas sušaukti pakartotinį komisijos posėdį, nes „34 miesto dūmos deputatai mano, kad grėsmė iškilo ir visuomenės, ir piketuotojų saugumui“.
Nepasitenkinimą dėl Rygos dūmos sprendimo leisti surengti gėjų paradą taip pat pareiškė religinė organizacija „Naujoji karta“, pavadinusi jį „gėda šimtams tūkstančių rygiečių“ ir „spjūviu į veidą kiekvienam padoriam žmogui“.
Pirmąjį Rygos gėjų paradą 2005-aisiais lydėjo triukšmingi protestai. Kitais metais valdžia paradą uždraudė, bet neramumų vis tiek buvo, nes gėjų teisių gynėjus iš Latvijos ir užsienio, susirinkusius į konferenciją, užblokavo protestuotojai, kurie juos plūdo ir apmėtė kiaušiniais bei išmatomis.
2007 metų paradas, kuris vyko tik Vermanės parke, praėjo taikiai, nes daugybė policininkų abi stovyklas laikė atskirai.
Pernai paradas taip pat vyko taikiai, nors jo dalyvius, žygiuojančius ta Dauguvos krantine plūdo atitverti protestuotojai.
Lietuviai Rygoje taip pat planavo išskleisti 30 metrų ilgio vaivorykštės spalvų vėliavą, kurią viešai demonstruoti Vilniuje esą yra draudžiama.
