„Nuo 1991 metų Rusija taip iki galo ir nepripažino Ukrainos nepriklausoma valstybe“, – sakė ji interviu, kurį davė leidiniui „El Mundo“. Ji teigė, kad įvykiai Ukrainoje turi ir kur kas platesnį kontekstą.
„Aš tai suprantu kaip civilizacijų susidūrimą. Tačiau turiu galvoje ne etninį konfliktą tarp rusų ir ukrainiečių. Aš kalbu apie kovą politiniu pagrindu, kokį valstybės modelį pasirinks Ukraina“, – sako ji. Pasirinkimas aiškus – arba europietiško tipo demokratija, arba „autoritarinė ir oligarchinė visuomenė, visiškai priklausoma nuo Rusijos ir valdoma korumpuotos valdžios“.
Atsakydama į klausimą apie Vladimirą Putiną ji sakė, kad Rusijos prezidentas „išsirinko Europos Sąjungą savo užkietėjusio ideologinio priešo vaidmeniui, tuo pačiu metu jis neįvertina Kinijos konkurencijos“. Anot A.Applebaum, akivaizdu, kad V.Putinas bijo europietiškos demokratijos ir nenori, kad Ukraina eitų Lenkijos pėdomis.
Kai jie kalba apie „valstybinį perversmą“ ir „brolišką pagalbą“, galima nuspėti, kad jie taip kloja kelią įsiveržimui.
Paklausta, ar yra galimybė, kad Rusija įsiverš į Ukrainą, A.Applebaum sakė, jog kol kas sunku spręsti, tačiau ją neramina Rusijos vadovų retorika. „Kai jie kalba apie „valstybinį perversmą“ ir „brolišką pagalbą“, galima nuspėti, kad jie taip kloja kelią įsiveržimui“, – teigė A.Applebaum. Ji sakė, kad Rusija gali griebtis ir kitos taktikos: ekstremistinių grupuočių sukūrimo, ekonominio boikoto, manipuliacijų kainomis ir dujomis, bandymo absorbuoti naująjį elitą.
„Tačiau man sunku patikėti, kad Kryme gyvenantys rusakalbiai, vedami ištikimybės V.Putinui, griebtųsi ginklų ir siektų susigrąžinti Viktorą Janukovyčių. Teoriškai čia neturėtų būti elementų etniniam konfliktui ar pilietiniam karui“, – teigė ji.
Ką šioje situacijoje galėtų nuveikti Europos Sąjunga? „Veikti apgalvotai ir šiame procese būti tiesiog tarpininkais, nedidinti įtampos, – mano A.Applebaum. – Normalu, kad naujoji Ukrainos vyriausybė ieško suartėjimo su Rusija tam, jog išvengtų didelių bėdų. Ukrainiečiai nebenori, kad jų lyderiais būtų charizmatiški „gelbėtojai“, panašūs į Juliją Tymošenko. Manau, daugelis atiduotų pirmenybę technokratiškai Vyriausybei, kuri padarytų galą korupcijai ir priverstų institucijas dirbti“.
Tyrinėtoja teigia, kad ukrainiečiai nenori griežtai nutraukti ryšių su Rusija, nes su šia šalimi sieja glaudūs ekonominiai ryšiai. „Tačiau jie nebeori kentėti antieuropietiškos propagandos, tokios kaip „visos jūsų dukterys taps lesbietėmis, jeigu jūs suartėsite su Europos Sąjunga“, – sako A.Applebaum. Ji pažymėjo, kad nepaisant visų ekonominių Europos Sąjungą užklupusių problemų, ji vis dar atrodo viliojančia perspektyva. Ir ne tik dėl ekonomikos – Europos Sąjunga įsivaizduojama kaip taikos erdvė, kur problemos sprendžiamos derybų būdu.
A.Applebaum – amerikiečių žurnalistė, keleto solidžių knygų autorė. Jos knyga „Gulago istorija“ 2004 m. pelnė prestižinę Pulitzerio premiją, o „Geležinė uždanga: Rytų Europos sugniuždymas 1944–1956 m.“ buvo nominuota 2013 m. PEN/John Kenneth Galbraith premijai. A. Applebaum rašo daug žymių įvairių šalių leidinių, yra dienraščio „The Washington Post“ ir žurnalo „Slate“ skiltininkė ir Londono „Legatum“ instituto Politinių studijų direktorė. Ji yra Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio žmona.
