Avdijivkos miesto apylinkėse, į šiaurę nuo prorusiškų separatistų bastiono Donecko, vyksta smarkus konfliktuojančių pusių susišaudymas minosvaidžiais bei raketų ugnimi.
Sekmadienį suintensyvėjęs smurto protrūkis sukėlė būgštavimų, kad po gana ramaus laikotarpio Rytų Ukrainoje atsinaujins didelio masto koviniai veiksmai. Šis ginkluotas konfliktas Europos Sąjungos pašonėje tęsiasi jau beveik trejus metus.
Avdijivkoje be šildymo ir vandens liko daugiau kaip 20 tūkst. žmonių. Šalyje šiuo metu spaudžia šalčiai, o vietos valdžiai sunkiai sekasi pagelbėti gyventojams.
Paaštrėjusios kovos vėl atkreipė daugiau dėmesio į šį konfliktą, kuris jau pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių.
JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikki Haley ketvirtadienį pasmerkė Rusijos „agresyvius veiksmus“ Ukrainoje.
Atsinaujinusios kovos Rytų Ukrainoje yra potencialus lūžio taškas, JAV palaikymo siekiančiam Kijevui. Tuo tarpu Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas siekia pataisyti santykius su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Maskva ir Kijevas kaltina vienas kitą pradėjus pastarąjį puolimą. Naujienų agentūros AFP reporteriai susitiko su separatistais, dalyvaujančiais mūšyje.
„Pasaulis turėtų aktyviau daryti spaudimą Rusijai, kad ši baigtų apšaudymą“, – pranešime sakė P.Porošenka.
Petro Porošenka: „Pasaulis turėtų aktyviau daryti spaudimą Rusijai, kad ši baigtų apšaudymą.“
Ukrainos kariuomenės štabo generolas taip pat sušaukė Didžiojo septyneto šalių atstovų bei JT Saugumo Tarybos ambasadorių susitikimą Kijeve, kur buvo aptartas naujausias smurto protrūkis.
„Maskva stumia Avdijivką prie humanitarinės katastrofos slenksčio“, – pareiškė P.Porošenka.
Tačiau Rusijos prezidentas V.Putinas tvirtina, kad naujausias kovas „išprovokavo ukrainiečių pusė“.
Šie nesutaikomi skirtumai kelia Kijevui nerimą, kad V.Putinas stengiasi įtvirtinti Rytų Ukrainoje savo valdžią, norėdamas įgauti daugiau įtakos prieš D.Trumpą svarstant kitas pasaulines problemas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tiesiogiai Rusijos dėl susiklosčiusios situacijos nekaltino, tačiau teigė, kad Maskva dabar turi „didelę įtaką“ separatistų pajėgoms per susirėmimus Rytų Ukrainoje.
Maskva neigia Kijevo ir jo sąjungininkų kaltinimus, kad ji 2014-aisiais sukėlė šalyje karą ir atsiuntė savo karių, kad išlaikytų Ukrainoje savo įtaką, tuo tarpu kai ji išreiškė norą eiti į Vakarus.
Minosvaidžiai ir košė
Ketvirtadienio rytas pramoninėje Avdijivkoje prasidėjo raketų ugnies aidu ir vienos į apšaudymą patekusios moters mirtimi. Vėliau apšaudymai tęsėsi, ir žuvo dar du vietos gyventojai.
Separatistai sakė, kad per kovas žuvo dar vienas jų kovotojas, tuo tarpu Ukrainos kariuomenė pranešė apie dviejų karių netektį.
Kariuomenės pareigūnai šimtams žmonių dalijo košę ir arbatą, išvirtą laikinose lauko virtuvėse, o aplink buvo girdėti sprogstantys sviediniai.
Jie taip pat įkūrė septynias stovyklas, kur žmonės gali sušilti, nes naktį lauke temperatūra nukrinta iki minus 20 laipsnių Celsijaus.
„Dabar gaminame grikių ir sorų košę“, – sakė 40 metų kariškis, vardu Tarasas.
„Tikimės vakare gauti mėsos konservų“, – sakė jis AFP.
Kodėl Avdijivka?
Pramoninį Avdijivkos miestą separatistai buvo užėmę vos prasidėjus konfliktui 2014-ųjų balandį, kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius. Visgi po kelių mėnesių vyriausybės pajėgos atsikovojo tą miestą.
Jame įsikūrusi didžiulė kokso gamykla, kurios gaminamos dujos naudojamos šildymui ir elektrai gaminti. Be to, šalia šio miesto yra svarbių kelių, kuriais separatistų kovotojai gabena savo ginklus ir mašinas.
Maskva ir Kijevas trečiadienį sutarė dėl naujų paliaubų, kurios taip pat atvertų kelią evakuacijai iš suniokoto miesto.
Tačiau kokso gamyklos atstovas Dmytro Muraška AFP sakė, kad žmones, kurie bandė pabėgti iš Avdijivkos, smarkiai apšaudė, ir jie buvo priversti grįžti atgal.
Vienas ukrainiečių karys iš Kijevo, prisistatęs „Zoosodo“ slapyvardžiu, sakė esantis įsitikinęs, kad kautynėms vadovauja rusų pajėgos.
„Niekas kitas negalėtų taip gerai visko sukoordinuoti“, – sakė jis AFP.
V.Putinas kaltina ukrainiečius
Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė esantis įsitikinęs, kad dabartinė Ukrainos valdžia nori atsisakyti vykdyti Minsko susitarimus.
Šiuos komentarus Kremliaus vadovas išsakė Rytų Ukrainoje atsinaujinus intensyviems Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų kautynėms, per kelias pastarąsias dienas nusinešusioms jau mažiausiai 25 žmonių gyvybes.
„Manau, kad šiandieninė Ukrainos valdžia visiškai nepasiruošusi įgyvendinti Minsko susitarimų ir ieško preteksto, kad atsisakytų juos vykdyti“, – pareiškė V.Putinas Budapešte, bendroje spaudos konferencijoje su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
Pasak Rusijos lyderio, „prie to taip pat gali prisidėti konflikto vystymasis Ukrainos rytuose“.
V.Putinas išreiškė viltį, kad „sveikai mąstančios jėgos pačioje Ukrainoje, bei suinteresuotieji panašių klausimų sprendimu politinėmis priemonėmis, neleis plėtotis situacijai Ukrainos pietryčiuose blogiausiu keliu. Atvirkščiai – jie sutelks visą savo dėmesį, kad būtų vykdomi Minsko susitarimai“.
