Renginį Finikso mieste D.Trumpas pradėjo prašydamas vienybės: „Tai, kas įvyko Šarlotsvilyje (ten neonacis automobiliu įsirėžė į minią ir pražudė moterį, – red.), smogė Amerikos esmei, ir šįvakar visa ši arena vieningai smerkia neapykantą ir smurtą skleidžiančius banditus.“
Tačiau JAV prezidentas netrukus grįžo prie įprastesnių gaidų ir pažėrė priekaištų žiniasklaidai. Esą jis iškart po įvykių Šarlotsvilyje prašė „vienybės ir meilės“, bet žurnalistai iškraipė jo žodžius.
D.Trumpas tada susilaukė daugybės priekaištų tiek iš demokratų, tiek iš respublikonų, kai pareiškė, kad dėl smurto Šarlotsvilyje kaltos „abi pusės“. Finikse apie „abi puses“ JAV lyderis jau nebekalbėjo.
„Žinote, kur yra mano širdis. Noriu jums parodyti, kokie, po velnių, nesąžiningi yra tie žmonės“, – į klausytojus kreipėsi D.Trumpas.
D.Trumpas: „Žinote, kur yra mano širdis. Noriu jums parodyti, kokie, po velnių, nesąžiningi yra tie žmonės.“
Smurto, beje, netrūko ir Finikse. Nors protestai prie arenos, kurioje pasirodė D.Trumpas, buvo daugiausia taikūs, policija vienu metu turėjo panaudoti ašarines dujas, kai kažkas į pareigūnus ėmė laidyti akmenis ir butelius.
D.Trumpas savo kalboje taip pat pagrasino „uždaryti“ federalinę vyriausybę, jei Kongresas, įsivėlęs į ginčus dėl išlaidų, nesusitars dėl finansavimo tvorai ties JAV ir Meksikos pasieniu. Tokios tvoros pastatymas buvo vienas skambiausių D.Trumpo rinkimų kampanijos pažadų.
„Turiu žinią trukdantiems demokratams: mes pastatysime tą sieną, net jei turėsime uždaryti vyriausybę.“
Beje, D.Trumpas į Arizoną vyko puikiai prisimindamas, kad būtent pietinėse JAV valstijose jis pirmąkart užsiminė apie būsimą tvorą JAV ir Meksikos pasienyje – 2015 metais taip prasidėjo milijardieriaus rinkimų kampanija.
D.Trumpas turi nemažai gerbėjų JAV sienos apsaugos tarnyboje. Jis antradienį nepamiršo apsilankyti Jumos mieste, kuriame yra Amerikos pasieniečių patrulių bazė.
Kalbėjo apie Šiaurės Korėją
D.Trumpas taip pat pareiškė, kad jo agresyvus tonas Šiaurės Korėjos atžvilgiu pradėjo duoti vaisių, nes Pchenjano režimo lyderis Kim Jong Unas ėmė „gerbti“ Jungtines Valstijas.
„Kai kurie žmonės sakė, kad tai buvo per stipru. Bet tai nėra per daug stipru“, – sakė jis tūkstančiams savo šalininkų, susirinkusių į prezidento mitingą Finikse Arizonoje.
„Bet gerbiu tą faktą, kad Kim Jong Unas, mano manymu, pradeda mus gerbti. Labai gerbiu tą faktą“, – pridūrė jis.
D.Trumpas: „Gerbiu tą faktą, kad Kim Jong Unas, mano manymu, pradeda mus gerbti.“
„Ir galbūt – nors greičiausiai ne – bet gal gali iškilti kažkas teigiama. Jie jums to nepasakys. Bet galbūt gali iškilti kažkas teigiama“, – sakė prezidentas.
Jo komentarai buvo panašūs į anksčiau tądien kalbėjusio valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono pasisakymą. JAV diplomatijos vadovas pripažino, kad Jungtinėms Tautoms neseniai paskelbus naujų sankcijų Pchenjanas „susilaiko“ nuo naujų branduolinių ar raketų bandymų.
„Man malonu matyti, kad Pchenjano režimas tikrai pademonstravo tam tikrą susilaikymo lygį, kurio nematėme praeityje“, – sakė jis per spaudos konferenciją.
R.Tillersonas pridūrė, kad derybos su Šiaurės Korėja gali būti įmanomos jau „artimoje ateityje“.
Įtampa tarp Šiaurės Korėjos ir JAV išaugo praėjusį mėnesį, kai Pchenjanas išbandė dvi tarpžemynines balistines raketas (ICBM), ekspertų teigimu, galinčias pasiekti ir JAV teritoriją – Aliaską, Los Andželą ar Čikagą.
Analitikų nuomone, tik laiko klausimas, kada Šiaurės Korėjai pavyks pasiekti savo tikslą ir taip ištobulinti branduolines raketas, kad jos galėtų pasiekti bet kurią JAV vietą.
JAV prezidentas D.Trumpas anksčiau šį mėnesį pareiškė, kad Pchenjano atakos atveju Vašingtonas atsakytų režimui „ugnimi bei įniršiu“.
Šiaurės Korėja savo ruožtu atsakė, kad rengia planus paleisti raketų link Guamo, JAV teritorijos Ramiajame vandenyne, kur įsikūrusios strategiškai svarbios amerikiečių karinės bazės.
Visgi praėjusią savaitę Kim Jong Unas atidėjo šiuos planus, bet perspėjo, kad gali juos įgyvendinti – priklausomai nuo kito Vašingtono žingsnio.
