Kalbėdama Europos Parlamente, S.Cichanouskaja pareiškė, jog „882 mano bendrapiliečiai pripažinti kaliniais dėl to, kad naudojosi pagrindinėmis politinėmis teisėmis, likusioje Europos dalyje laikomomis savaime suprantamu dalyku“.
Ji paragino 27 šalių Bendriją nepripažinti baltarusių prezidento Aliaksandro Lukašenkos ir jo režimo, taip pat dar labiau spausti Minską.
„Darosi vėlu. Nuo 2020 metų rugpjūčio [kai Baltarusijoje įvyko ginčijami prezidento rinkimai] skambėjo solidarumo apraiškos. Tačiau ar Europa imsis ryžtingų veiksmų dabar, ar teks laukti dar metus? Tačiau nei Baltarusija, nei Europa neturime dar vienų metų. Galime padaryti daugiau – ne tik laukti ir reaguoti“, – kalbėjo opozicijos lyderė.
„Tik po „Ryan Air“ lėktuvo užgrobimo ir tinklaraštininko Ramano Pratasevičiaus pagrobimo Europa ėmėsi rimtų priemonių prieš [baltarusių] režimą... Esu dėkinga už koordinuotą atsaką, bet ar jis būtų buvęs, jei „Ryan Air“ lėktuve nebūtų buvę ES piliečių?“ – pridūrė ji.
Savo S.Cichanouskaja pasakė Europos Sąjungai tariantis dėl sankcijų – visų pirma kelionių draudimo ir turto įšaldymo – išplėtimo Baltarusijos lyderiui, jo bendražygiams, vyriausybės nariams, saugumo pajėgoms, teismų pareigūnams ir ir kitiems valdininkams.
„ES šalys aptaria penktąjį sankcijų paketą. Tikimės, kad jos greitai baigs darbą ir kad po kelių savaičių, o gal net greičiau, turėsime sankcijų sąrašą“, – pirmadienį pranešė kaimynystės ir plėtros eurokomisaras Oliveris Varhelyi
Naujos sankcijos
Šįkart priemonės bus taikomos ir oro vežėjams bei kelionių agentūroms, kurias ES kaltina padedant gabenti migrantus į Baltarusiją, iš kur jie bando patekti į Europą – dažniausiai per Lenkiją, Lietuvą ir Latviją, nurodoma sankcijų juodraštyje, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AP.
ES teigimu, A.Lukašenka vykdo „hibridinę ataką“ – piktnaudžiaudamas migrantais mėgina destabilizuotų bloką, keršydamas už sankcijas, paskelbtas jam dėl pernai įvykusių ginčytinų rinkimų ir po jų kilusių antivyriausybinių protestų malšinimo. Po tų rinkimų autoritarinis lyderis, valdantis Baltarusiją jau beveik tris dešimtmečius, užsitikrino dar vieną kadenciją.
Atsižvelgdama į tai, ES ruošiasi nubausti Baltarusijos nacionalines oro linijas „Belavia“.
„Migrantai, norintys kirsti Sąjungos išorinę sieną, į Minską atskrenda bendrovės „Belavia“ reisais iš virtinės Artimųjų Rytų šalių – visų pirma iš Libano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Turkijos“, – rašoma minėtame dokumente.
Į ES akiratį taip pat pateko ir Sirijos oro bendrovė „Cham Wing Airlines“, rengianti reisus iš šios karo draskomos šalies į Baltarusiją. Kompanija kaltinama vasarą padidinusi skrydžių iš Damasko į Minską skaičių ir Baltarusijos sostinėje įsteigusi naujus biurus, kad galėtų veiksmingiau gabenti žmones.
„Juodame“ sąraše taip pat gali atsidurti valstybinė turizmo bendrovė „Centrkurort“, Briuselio duomenimis, padėjusi mažiausiai 51 irakiečiui gauti vizą į Baltarusiją bei organizavusi jų vežimą autobusais į pasienį.
Tuo metu viešbučiai „Minsk“ ir „Planeta“, siejamos su Baltarusijos prezidento turto valdymo direkcija, kaltinamos apgyvendinant migrantus, siekiančius pasiekti ES rytines sienas.
ES taip pat taikosi į Stambule įsikūrusią pasų ir vizų tarnybą „VIP Grub“. Sankcijų sąrašo projekte teigiama, kad ši kompanija „organizuoja keliones į Baltarusiją turėdama aiškų tikslą palengvinti migraciją į ES. „VIP Grub“ aktyviai reklamuoja migraciją į ES.“
Kreipdamasi į europarlamentarus, S.Cichanouskaja pareiškė, kad „sankcijos veikia“, nes jos „skaldo elitą, griauna korupcines schemas ir suskaldo žmones aplink A.Lukašenką“.
Įtampa Ukrainos pasienyje
Tuo metu Ukraina trečiadienį pradėjo specialią operaciją pasienyje su Baltarusija, siekdama užkirsti kelią galimam migrantų srautui. Tokių veiksmų imtasi šimtams žmonių, daugiausia iš Artimųjų Rytų, įstrigus prie Baltarusijos sienos su Lenkija.
Penktadienį ukrainiečių pasieniečiai pranešė sulaikę 15 Artimųjų Rytų kilmės asmenų, bandžiusių kirsti sieną iš Baltarusijos. Tai buvo pirmas toks incidentas Ukrainos pasienyje nuo migracijos krizės pradžios ES rytiniame pakraštyje.
Ukrainiečių vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis vėliau paskelbė ir apie planus statyti užtvarą prie sienų su Baltarusija ir Rusija.
