„Reikalaujame išvesti Rusijos pajėgas iš mūsų teritorijos. Ir sieksime, kad šis klausimas būtų apsvarstytas Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje“, – pirmadienį išplatintame pareiškime sakė S.Cichanouskaja.
„Koks bebūtų kiekvienas tolesnis žingsnis prieš Baltarusijos suverenitetą, jis sukels pačių rimčiausių pasekmių“, – pridūrė ji.
Anot jos, svetimų pajėgų buvimui Baltarusijoje nėra „absoliučiai jokios objektyvios būtinybės“.
„Dar neseniai girdėjome patikinimus, Rusijos kariuomenė paliks Baltarusijos Respublikos teritoriją vasario 20 dieną pasibaigus pratyboms. Šiandien – vasario 21-oji, ir Generalinio štabo viršininkas Viktaras Hulevičius pareiškė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų padaliniai išvyks iš mūsų šalies teritorijos, kuomet „atsiras objektyvi būtinybė“, – teigė baltarusių opozicijos lyderė.
„Taigi, kas dabar nustato šią „būtinybę“? Kas dabar priima sprendimus dėl mūsų šalies teritorijos naudojimo karinei agresijai? Štai ką galvoja patys baltarusiai. Nėra absoliučiai jokios objektyvios būtinybės svetimų pajėgų (buvimui – BNS) mūsų šalyje“, – kalbėjo ji.
S.Cichanouskaja taip pat svarstė, kad galbūt „prižiūrint Rusijos pajėgoms“ Minsko režimui „norėtųsi“ surengti referendumą dėl branduolinių galvučių.
„Galbūt režimui norėtųsi surengti neteisėtą referendumą prižiūrint Rusijos pajėgoms. Referendumą, kuriame baltarusiams siūlys nubalsuoti už tai, kad mūsų šalis liautųsi būti neutrali valstybė be branduolinių ginklų. Tačiau ar legitimumą praradęs žmogus gali garantuoti, kad valdo padėtį dėl Rusijos pajėgų ir kad jos pasitrauks, kai jis nuspręs, jog to reikia?“, – svarstė S.Chichanouskaja.
Kartu su S.Cichanouskaja išplatintame pareiškime opozicijos atstovas Pavelas Latuška teigė, kad pagrindinė grėsmė Baltarusijos suverenitetui yra jos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka.
„Būtent jis, stengdamasis išlaikyti valdžią, pardavinėja šalies nepriklausomybę. Dabar mūsų šalis pasitelkiama konfliktui su draugiška Ukraina, ir tai kelia pavojų Baltarusijos nacionaliniam saugumui. Tai vyksta dėl Rusijos, o ne Baltarusijos žmonių interesų“, – tvirtino opozicionierius.
Jis teigė, kad opozicijos atstovai Europos Sąjungos šalims jau išsiuntė laiškus, kuriuose siūlomos „naujos stiprios sankcijos prieš bendrininkus organizuojant karinį konfliktą“, taip pat žadama surengti konsultacijas su kaimyninėmis valstybėmis, ES, JAV ir Jungtine Karalyste.
Praėjusią savaitę A.Lukašenka pareiškė, kad šalis priimtų branduolinių ginklų, jeigu kiltų kokių nors grėsmių iš užsienio, tarp jos sąjungininkės Rusijos ir Vakarų tebetvyrant įtampai dėl Ukrainos.
Baltarusija kol kas nėra branduolinė valstybė, tačiau sekmadienį šalyje vyks balsavimas dėl konstitucinių reformų, kurios galėtų numatyti Baltarusijai teisinę galimybę laikyti branduolinius ginklus.
Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi apie 150 tūkst. karių ir karinės technikos. Vien Baltarusijoje šiuo metu dislokuota kelios dešimtys tūkstančių Rusijos karių.
Minskas: užbaigtas tik pirmasis bendrų Baltarusijos ir Rusijos pratybų etapas
Pasibaigus bendroms Baltarusijos ir Rusijos pajėgų operatyvinėms pratyboms bus tikrinamas sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų pasirengimas kitose srityse, sakė Baltarusijos ginkluotųjų oro pajėgų vado pavaduotojas Andrejus Lukjanovičius.
„Praėję mokymai, bendri operatyviniai mokymai „Sąjunginis ryžtas 2022“ – tai suplanuotas renginys, apie kurį prezidentai pranešė dar prieš Naujuosius metus. Ir jiems buvo nustatyti konkretūs tikslai“, – televizijai STV sakė jis.
Anot pareigūno, šiose pratybose tikrinamas tik pajėgų pasirengimas gynybinėms operacijoms.
„Dabar, kaip pranešė gynybos ministras, pratybos tęsiasi. Baigėsi tik pirmasis jų etapas“, – pareiškė pareigūnas.
„Baigėsi pirmasis bendrų pratybų etapas, dabar – sąjunginės valstybės pajėgų reagavimo išbandymas kitose srityse. Jau žinome, kad dabar prie sienų bus kuriamos papildomos grupės, sustiprinta mūsų sienų apsauga, taip pat ir mūsų valstybės oro erdvės (apsauga) vieningoje Baltarusijos Respublikos ir Rusijos Federacijos regioninėje oro gynybos sistemoje“, – pridūrė A.Lukjanovičius.
„Kiti etapai, kuriuos planuos Baltarusijos ir Rusijos generalinių štabų viršininkai – (apie juos) sužinosime kiek vėliau – bus visiškai parengti, ir pratybų apimtys bus tokios, kokias numatys mūsų štabai“, – pareiškė pareigūnas.
Vasario 10 dieną prasidėjusios bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos, į kurias Rusija perkėlė virtinę dalinių iš Rytinės karinės apygardos, turėjo baigtis vasario 20 dieną. Maskva ir Minskas tikino, kad rusų kariai po pratybų sugrįš į savo nuolatinio dislokavimo vietas.
Tačiau Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas sekmadienį pareiškė, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis tęsis dėl „išaugusio karinio aktyvumo“ prie bendrų šių valstybių sienų ir eskalacijos Rytų Ukrainoje.
Baltarusijoje vykstančios bendros pratybos didina susirūpinimą, kad Rusija planuoja eskaluoti konfliktą Ukrainoje. Vakarų šalys ir Ukraina praneša apie didelių Rusijos karių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos sienos. Nors Maskva ne kartą neigė planuojanti invaziją į Ukrainą.
G. Nausėda: tai, kad Baltarusijoje liko Rusijos pajėgos, keičia Europos saugumo situaciją
Rusijos pajėgų dislokavimo termino Baltarusijos teritorijoje pratęsimas yra saugumo situaciją Europoje keičiantis veiksnys, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
Jo teigimu, tai reikalauja sustiprinti NATO rytinio flango saugumą ir gynybinius pajėgumus.
G.Nausėda tai pirmadienį sakė telefonu kalbėdamas su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda, pranešė Prezidentūra.
Daugiausia dėmesio pokalbio metu skirta saugumo padėčiai regione ir paramos Ukrainai klausimams.
Prezidentas akcentavo, kad būtina tęsti diplomatines pastangas įtampai mažinti, taip pat būti pasiruošusiems įvesti sankcijas Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju.
G.Nausėda taip pat pabrėžė, kad svarbu padėti Ukrainai, susiduriančiai su hibridinėmis ir kibernetinėmis atakomis.
Anot Prezidentūros, Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė ir toliau palaikyti ryšį ir dalintis informacija saugumo klausimais.
