Kaip naujienų agentūrai AFP sakė į Lietuvą pasitraukusi politikė, kurią Vakarų šalys laiko tikrąja 2020 metų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų nugalėtoja, jos valstybei dabar reikia kovoti „už mūsų nepriklausomybę“, taip pat „prieš diktatūrą“.
Ji taip pat išreiškė pasibaisėjimą, kad ateinantį savaitgalį Baltarusijoje vyksiantis referendumas gali suteikti autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai teisinių priemonių dislokuoti šalyje Rusijos branduolinių ginklų.
Anot S.Cichanouskajos, A.Lukašenka pasirengęs paaukoti šalies suverenitetą, nes yra „dėkingas“ už Kremliaus suteiktą paramą po 2020 metų rinkimų, išprovokavusių beprecedenčius masinius opozicijos protestus.
„Norime draugauti su savo kaimynais, bet nenorime būti kitos šalies priedėliu“, – kalbėjo ji viešėdama Paryžiuje.
„Matome, kad mūsų nepriklausomybei dabar kyla grėsmė... Matome lėtos mūsų šalies okupacijos grėsmę“, – pridūrė opozicijos lyderė.
A.Tichanovskajos vertinimu, šiuo metu Baltarusijoje yra apie 30 tūkst. Rusijos karių ir net daugiau karinės technikos vienetų. Oficialiai šios pajėgos dalyvauja mokymuose.
„Lukašenka buvo paremtas Kremliaus, o dabar jis demonstruoja savo lojalumą Kremliui – jis dėkingas už gautą paramą, o dabar suteikia žemių karinėms pratyboms, norėdamas įrodyti šį lojalumą“, – sakė ji.
Matome, kad mūsų nepriklausomybei dabar kyla grėsmė... Matome lėtos mūsų šalies okupacijos grėsmę, – sakė S.Cichanouskaja.
„Tačiau tai neatitinka mūsų nacionalinių interesų. Žmonės nenori šių karių mūsų žemėse; nenorime būti šalimi, kuri yra agresorė mūsų brolių ukrainiečių atžvilgiu“, – pareiškė S.Cichanouskaja.
Karinės pratybos turėjo baigtis praėjusį savaitgalį, bet paskui Minskas paskelbė, kad kariai liks neapibrėžtam laikui – esą dalyvauti papildomuose manevruose.
Kijevas yra vos už 150 km į pietus nuo Baltarusijos sienos, o šiaurinis Ukrainos miestas Černihivas – vos už 60 km į rytus nuo Baltarusijos.
„Grėsmė Europai“
S.Cichanouskaja paragino Vakarų valstybes pasmerkti vasario 27 dieną paskirtą referendumą dėl konstitucinės reformos. Šį plebiscitą surengė beveik tris dešimtmečius valdžioje esantis A.Lukašenka, kaltinamas brutaliai numalšinus antivyriausybinius protestus, įsiplieskusius po 2020 metų rinkimų.
Opozicijos aktyvistai teigia, kad Baltarusijoje šiuo metu yra daugiau kaip 1 000 politinių kalinių.
Pasak S.Cichanovskajos, didžiausią nerimą keliantis referendumo aspektas – siūlomi Baltarusijos neutralumo pakeitimai, kurie leistų jos teritorijoje dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus.
„Tai mums rodo, kurią kryptimi nori judėti Lukašenka. Jis gali panaudoti mūsų teritoriją branduoliniams ginklams, o tai būtų didžiulė grėsmė Europai“, – perspėjo politikė.
Šį mėnesį A.Lukašenka jau buvo užsiminęs apie perspektyvą, kad Baltarusijoje galėtų atsirasti branduolinių ginklų.
Jis yra silpnas ir irgi gali manyti, kad vieną dieną, kai Kremliui jo nebereikės, jo gali būti atsikratyta, – sakė S.Cichanouskaja.
„Visos šalys turi pareikšti, kad nepripažįsta jokių šio referendumo rezultatų, jis yra neteisėtas. Jei kas nors atsitiks su branduoliniu ginklu, Lukašenka prisiims visą atsakomybę“, – sakė S.Cichanouskaja.
„Mes norime būti neutralūs“, – pridūrė ji ir pažymėjo, kad Rusijos kariuomenės buvimas Baltarusijoje taip pat kelia pavojų ir A.Lukašenkai, išlikusiam valdžioje dėl Kremliaus paramos, o ne dėl žmonių palaikymo.
„Neteisėtas lyderis supranta, kad tai kelia grėsmę ir jam pačiam, – kalbėjo opozicijos lyderė. – Jis yra silpnas ir irgi gali manyti, kad vieną dieną, kai Kremliui jo nebereikės, jo gali būti atsikratyta.“
