„Europoje didėja energetikos išteklių poreikis, ir jį būtų galima patenkinti projektais, šiuo metu mūsų svarstomais su partneriais Europoje – „Nord Stream 2“, „Turkish Stream“, – interviu televizijai „Euronews“ sakė diplomatijos vadovas.
S.Lavrovas priminė, kad praeitais metais Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ rekordiškai padidino tiekimą į Europą ir pardavė „precedento neturintį“ dujų kiekį.
„Visos kalbos, kad reikia užbaigti priklausomybę nuo Rusijos dujų tėra vien politiniai žaidimai, kuriais siekiama dirbtinai nutraukti mūsų natūralią ekonominę partnerystę“, – pridūrė jis.
Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ savo dalį Europos rinkoje 2017 metais vertina 34,7 proc. – 1,6 procentinio punkto daugiau nei 2016-aisiais.
„Užpernai mums teko 33,1 proc. Europos dujų rinkos, pernai ši dalis padidėjo iki 34,7 procento. Remiantis aktualiomis pirmaujančių analitikos agentūrų „IHS Markit“ ir „Wood Mackenzie“ prognozėmis, iki 2030-ųjų ši dalis sudarys 35–38 proc., o vėliau, iki 2035-ųjų išaugs iki 38–41 proc.“, – anksčiau šį mėnesį sakė „Gazprom“ 123-ojo departamento vadovas Kirilas Polousas.
„Gazprom“ patikslintais duomenimis, 2017-aisiais vamzdynais už Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) ribų eksportuota 194,4 mlrd. kubinių metrų dujų (ankstesnis įvertis – 193,9 mlrd. kubų) – 8,4 proc. daugiau nei 2016 metais.
Vidutinė eksporto už NVS ribų kaina 2017 metais buvo 196,7 JAV dolerio už tūkstantį kubinių metrų.
Dujų gavybą „Gazprom“ pernai padidino 12,3 proc. iki 470,8 mlrd. kubų, visai jų gavybai Rusijoje augus 7,9 proc. iki 690,5 mlrd. kubų. Šiemet „Gazprom“ planuoja gavybą didinti iki 476 mlrd. kubų.
