Pagal susitarimą, kurį rugpjūtį Ženevoje pasirašė S.Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, rugsėjo 12 dieną Sirijoje buvo paskelbtos paliaubos, bet jos išsilaikė trumpiau nei savaitę.
Vašingtonas kaltino Maskvą, kad ji nesugeba pažaboti Sirijos prezidento Basharo al Assado vyriausybės pajėgų ir vykdo antskrydžius prieš civilinius taikinius.
Spalį Jungtinės Valstijos pareiškė atsisakančios pastangų įtikinti Rusiją paspausti Sirijos režimą laikytis paliaubų, Damasko pajėgoms tęsiant įnirtingą šiaurės vakarinio Alepo miesto puolimą. Taip pat buvo paskelbta, kad atsisakoma planų steigti bendrą JAV ir Rusijos karinę grupę kovai su džihadistais.
„Manau, kad prarasti šį susitarimą buvo milžiniška klaida“, – Rusijos diplomatijos vadovas sakė vienoje Romoje vykstančioje regioninėje konferencijoje.
Tačiau S.Lavrovas sakė, kad JAV ir kelios kitos šalys vėl mėgina įtikinti Maskvą ir Damaską vienašališkai nutraukti ugnį visoje Sirijos tertorijojoje, kad būtų galima įvykdyti įsipareigojimus atriboti nuosaikiosios opozicijos kovotojus nuo teroristų.
„Dabar jos nori geležinių garantijų, kad 10 dienų bus nutraukti bet kokie kovos veiksmai, o per šį laikotarpį jos tarsis, ką galima padaryti, kad nuosaikioji opozicija būtų atribota nuo (islamistų judėjimo) „al Nusra“, – aiškino S.Lavrovas.
