„Nepaliksime be atsako tokių išpuolių prieš Rusiją, rusų vadovus, Rusijos Federacijos parlamentarus, mūsų įmones, kurios, Europos Sąjungos nuomone, yra kaltos tik dėl to, kad yra registruotos šalyje, kurią ES nusprendė paskelbti agresore be jokio pagrindo ir neteisėtai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo S. Lavrovas, komentuodamas Briuselio pareiškimus apie galimybę reaguoti į Maskvos ribojamąsias priemones Bendrijai.
Pasak ministro, Rusija „aiškiai pasakė, kad ji paskelbė personae non gratae žmones Europos Sąjungos struktūrose ir kai kuriose ES valstybėse narėse, kurie ryžtingai prisidėjo prie naujos sankcijų mūsų pareigūnams, įskaitant parlamentarus, bangos“.
„Tai, kad Europos Sąjunga paskelbė, kad mūsų veiksmai yra neteisėti ir negrindžiami tarptautine teise, reiškia tik vieną dalyką: Europos Sąjunga mano, kad jai viskas leidžiama. Kai Europos Sąjunga ima grasinti mums naujomis sankcijomis, pradedu galvoti, kad be visko leistinumo ir neklystamumo jausmo Europos Sąjungą pradeda užvaldyti dar viena manija – turiu omenyje visišką nebaudžiamumą. Man atrodo, kad šis kelia veda į aklavietę“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas.
„Tai nėra mūsų pasirinkimas. Jei susipažintume su statistika, susijusia su viskuo, kas įvyko po 2014 metų kovo, įsitikinsite, kas inicijavo šią sankcijų virtinę, taip pat kodėl negalime neatsakyti į šį priešiškumą“, – pabrėžė S. Lavrovas.
Maskva balandžio 30 dieną paskelbė uždraudusi atvykti į Rusiją aštuoniems Bendrijos ir jos šalių pareigūnams, reaguojant į ES Tarybos sankcijas, anksčiau šiais metais paskelbtas Rusijai dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno įkalinimo ir policijos smurtinio atsako į jo šalininkų protestus.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad naujosios priemonės bus taikomos Latvijos nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos (NEPLP) pirmininkui Ivarui Aboliniui, Latvijos valstybinės kalbos centro direktoriui Mariui Baltiniui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Prancūzijos delegacijos nariui Jacques'ui Maire'ui, Berlyno prokuratūros vadovui Joergui Raupachui, Europos Parlamento pirmininkui Davidui Sassoli, Švedijos masinio naikinimo ginklų ekspertei Asai Scott, Estijos kalbos departamento vadovui Ilmarui Tomuskui ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojai Verai Jourovai.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir D. Sassoli bendrame pareiškime praeitą penktadienį pasmerkė šias Maskvos priemones kaip „neturinčias pagrindo“ ir pridūrė, kad Bendrija pasilieka teises „imtis tinkamų atsakomųjų priemonių“.
Įtampa Kremliaus ir ES santykiuose išaugo dėl padėties Ukrainoje, A. Navalno kalinimo ir virtinės Bendrijos šalių diplomatų išsiuntimo.
