„Būtina pašalinti karinės konfrontacijos tarp branduolinių valstybių grėsmę ir atominio karo galimybę. Esame tvirtai įsitikinę, kad jame negali būti nugalėtojų ir jis niekada negali kilti. Siūlome visoms branduolinėms valstybėms oficialiai patvirtinti įsipareigojimą laikytis šio postulato“, – rašoma S.Lavrovo kreipimesi į Hirošimoje ketvirtadienį vykusios ceremonijos, skirtos pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo 75-osioms metinėms, dalyvius.
Kreipimosi tekstas paskelbtas Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje.
Ministras pabrėžė, kad „šiandien su dideliu susirūpinimų stebime, kaip degraduoja ginkluotės kontrolės tarptautinė sistema, naikinamos sutartys, nepaisoma nekenkimo valstybių saugumui principų, sparčiai daugėja branduolinių grėsmių“.
„Vyksta neraminantys doktriniškų karinių ir politinių nuostatų poslinkiai prie idėjos, kad leistina praktiškai panaudoti atominį ginklą kaip karo priemonę“, – pažymėjo S.Lavrovas.
„Siekdami išvaduoti pasaulį nuo grėsmės, kurią kelia nuo masinio naikinimo ginklai, mes patvirtiname savo įsipareigojimus pagal Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir pasisakome už Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimą“, – sakė jis.
Ministras priminė, kad amerikiečiams nutraukus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį, Rusija vienašališkai prisiėmė įsipareigojimą nedislokuoti antžeminių vidutinio ir mažo nuotolio raketų jokiuose regionuose, kol ten nebus atitinkamos amerikiečių gamybos ginkluotės.
Jis taip pat sakė, kad Rusija pasisako už konstruktyvų dialogą su visais, pasisakančiais už branduolinės grėsmės mažinimą.
„Šiame kontekste reikalingas nuodugnus klausimų, kurių neišsprendus būtų sudėtinga sukurti palankias sąlygas tęsti branduolinio nusiginklavimo procesą, aptarimas. Tarp tų klausimų – JAV pasaulinės priešraketinės gynybos sistemos dislokavimas, strateginės puolamosios ginkluotės be branduolinių užtaisų kūrimas, ginklai komose, JAV atsisakymas ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį“, – kalbėjo S.Lavrovas.
