S.Lavrovas susitiko su Brazilijos lyderiu, nustebinusiu Vakarus komentarais apie karą

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį Brazilijoje susitiko su šios šalies prezidentu Luizu Inacio Lula da Silva, ką tik baigusiu kelionę į Kiniją ir Jungtinius Arabų Emyratus (JAE).
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Brazilijos kolega Mauro Vieira
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Brazilijos kolega Mauro Vieira / „Reuters“/„Scanpix“

Pastarųjų vizitu metu jis sukėlė nuostabą Vakaruose, nes apkaltino Jungtines Valstijas skatinant karą Ukrainoje.

L.I.Lula da Silva taip pat teigė, kad JAV ir Europa turi pradėti kalbėti apie taiką ir kad Kyjivas dėl 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos dalijasi atsakomybe su Maskva.

Jo pastabos pakartojo Maskvos ir Pekino, kurie dėl karo kaltina Vakarus, dažnai naudojamą retoriką.

Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas pirmadienį padėkojo L.I.Lulai da Silvai už pasiūlymą tarpininkauti taikos derybose dėl jau 14 mėnesių trunkančio karo nutraukimo.

Tačiau šis vizitas ir neseniai išsakytos Brazilijos lyderio pastabos sulaukė kritikos iš Baltųjų rūmų, kurie pavyzdingai remia Ukrainą.

„Šiuo atveju Brazilija atkartoja Rusijos ir Kinijos propagandą, visiškai nesigilindama į faktus“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

Jis apibūdino L.I.Lulos da Silvos pranešimą apie karą kaip labai problemišką.

Tuo metu brazilų užsienio reikalų ministras Mauro Vieira, kuris anksčiau tą pačią dieną taip pat susitiko su savo kolega iš Rusijos, atsakė: „Nežinau, kaip ir kodėl jis priėjo prie tokios išvados, bet visiškai su tuo nesutinku.“

Nepaisant Brazilijos prezidento komentarų apie Jungtines Valstijas, 77-erių L.I.Lula da Silva, kuris sausį sugrįžo į valdžią po dviejų prieš tai eitų kadencijų nuo 2003 iki 2010 metų, taip pat siekia užmegzti glaudesnius ryšius su Vašingtonu.

Jo vizitas į Kiniją ir JAE, atidėtas dėl plaučių uždegimo, įvyko po to, kai vasarį jis apsilankė Baltuosiuose rūmuose, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.

S.Lavrovo kelionė po Lotynų Ameriką

Brazilija neprisijungė prie Vakarų valstybių, įvedusių Rusijai sankcijas dėl jos invazijos, ir atmetė prašymus tiekti Ukrainai amuniciją.

Pirmadienį susitikęs su Brazilijos kolega S.Lavrovas sakė: „Esame dėkingi savo draugams brazilams už tai, kad jie aiškiai suprato situacijos (Ukrainoje) kilmę. Esame dėkingi už jų ryžtą prisidėti ieškant būdų, kaip sureguliuoti šią situaciją.“

„Esame suinteresuoti kuo greičiau išspręsti konfliktą“, – kalbėjo jis bei pridūrė, kad bet koks sprendimas turėtų būti grindžiamas „daugiapoliškumu“, ir apkaltino Vakarus „bandymu dominuoti tarptautinėje arenoje“.

Savo ruožtu J.Kirby pareiškė, kad Vašingtonas „neprieštarauja jokiai šaliai, kuri nori pabandyti užbaigti karą“.

„Tai galėtų įvykti dabar, šiandien, jei ponas (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nustotų pulti Ukrainą ir išvestų savo karius“, – teigė amerikietis.

S.Lavrovas Brazilijoje vieši po to, kai kovą L.I.Lulos da Silvos vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Celso Amorimas Kremliuje susitiko su V.Putinu, kad aptartų taikos derybų galimybę.

Brazilija yra pirmoji S.Lavrovo stotelė jo savaitės trukmės kelionėje po Lotynų Ameriką. Jos metu rusų atstovas taip pat aplankys Venesuelą, Nikaragvą ir Kubą – šalis, kurių kairiosios vyriausybės palaiko priešiškus santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

S.Lavrovas ir M.Vieira teigė, kad jų derybose taip pat buvo aptarti energetikos ir prekybos klausimai.

Maždaug ketvirtadalis žemės ūkio milžinės Brazilijos trąšų importuojama iš Rusijos, o praėjusiais metais abiejų šalių dvišalė prekyba sudarė rekordinę 9,8 mlrd. dolerių (8,9 mlrd. eurų) sumą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis