JAV imasi pastangų užkirsti kelią Irano dronų gamybai ir perdavimui Rusijai

JAV prezidento Joe Bideno administracija ėmėsi plataus masto pastangų sustabdyti Irano galimybes gaminti ir tiekti Rusijai bepiločius orlaivius, skelbia „The New York Times“.

Duodami interviu Jungtinėse Valstijose, Europoje ir Artimuosiuose Rytuose įvairūs žvalgybos, kariuomenės ir nacionalinio saugumo pareigūnai apibūdino besiplečiančią JAV programą, kuria siekiama apriboti Irano galimybes gaminti bepiločius orlaivius, apsunkinti rusų galimybes paleisti bepiločius orlaivius „kamikadzes“ ir, jei visa kita nepavyktų, aprūpinti ukrainiečius gynybinėmis priemonėmis, reikalingomis jiems numušti iš dangaus.

Pastarosiomis savaitėmis tapo aiškesnis pastangų mastas. Administracija paspartino veiksmus, kuriais siekiama atimti iš Irano Vakarų šalių komponentus, reikalingus Rusijai parduodamiems bepiločiams lėktuvams gaminti, po to, kai ištyrus perimtų bepiločių lėktuvų nuolaužas paaiškėjo, kad jie prikimšti Amerikoje pagamintų technologijų.

JAV pajėgos padeda Ukrainos kariuomenei nustatyti vietas, kuriose dronai ruošiami paleidimui – tai sudėtinga užduotis, nes rusai perkelia paleidimo vietas iš futbolo aikščių į automobilių stovėjimo aikšteles. Be to, amerikiečiai skubiai diegia naujas technologijas, skirtas iš anksto įspėti apie artėjančius dronų būrius, kad Ukraina turėtų daugiau galimybių juos numušti – nuo šaudymo iki raketų.

Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje yra daugiau kaip 10 000 Rusijos karių, televizijai sakė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos vadovas Serhijus Deineko, skelbia „Unian“. Tačiau, anot jo, šio skaičiaus nepakanka naujai invazijai į Ukrainą pradėti.

Kaip pažymėjo, S.Deineko, grėsmė dėl galimo puolimo iš Baltarusijos teritorijos išlieka. Vis dėlto, sako jis, Rusija neturi realių galimybių dabar vykdyti tokią operaciją.

„Mes neregistruojame puolamųjų grupių kūrimo, o Rusijos turima grupuotė, kurią sudaro apie 10 200 karių, nėra pajėgi vykdyti pakartotinio puolimo Ukrainos teritorijoje užduočių“, – pridūrė S.Deineko.

Per vieną dieną Rusijos okupantai apšaudė Sumų srities pasienio rajonus apie 70 kartų.

Rusijos pajėgos smogė penkioms pasienio regiono bendruomenėms, pranešė Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Jis patikslino, kad visais atvejais žmonių aukų nebuvo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį savo metiniame pranešime Ukrainos parlamentui sakė, kad karas, kurį Rusija pradėjo prieš jo šalį, sustiprino Europos vienybę ir kad „niekas Vakaruose nebijo ir niekada nebijos Rusijos“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Būtent Ukraina suvienijo Europos Sąjungą. Pasirodo, tai įmanoma, – iš parlamento tribūnos sakė V.Zelenskis. – Ir dabar Europa saugo save. Europa įveikia krizes. Ir tai vyksta nepaisant milžiniškų išteklių, kuriuos Rusija meta mūsų žemynui sugriauti.“

„Pirmą kartą istorijoje kai kurios Europos šalys persvarstė idėją likti neutraliomis ir priešinasi agresijai kartu su mumis, kartu su Ukraina, – pridūrė jis. – Mes padėjome Europai ir didžiajai pasaulio daliai pajusti, kad dabar būti neutraliam yra, atsiprašau, bet amoralu.“

V.Zelenskis tęsė, kad šalys nebesidomi, „ar Rusija jas išgirs“, o labiau domisi, „ko dar tikėtis iš Ukrainos, ką dar Ukraina gali duoti Europai, ką dar mes galime duoti pasauliui“.

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos okupantai laikinai okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje Naujųjų metų proga rengia provokacijas su sprogmenimis. Rusijos atakų taikiniai gali būti masiniai renginiai, televizijos „Apostrof TV“ eteryje teigė Laisvės legiono kovotojas Konstantinas Denisovas, skelbia „Unian“.

Jis rekomendavo okupuotų teritorijų gyventojams jokiu būdu nešvęsti Naujųjų metų gatvėje.

„Gavome informacijos iš mūsų žmonių okupuotose teritorijose, kad rusai ruošiasi provokacijoms Naujųjų metų švenčių proga. Enerhodare, Melitopolyje ir Berdianske bus rengiamos masinės šventės, kurių metu vaikai rinksis prie Kalėdų eglučių.

Jie rengia sprogimus, tai gali būti sprogmenys, užmaskuoti kaip kalėdinės dovanos arba girliandos aplink Kalėdų eglutes. Jie taip pat iš Krymo atsivežė naują partiją dronų, iš kurių per iškilmes gali numesti savadarbius sprogstamuosius užtaisus tiesiai į minią. Todėl rekomenduojame jokiu būdu neiti švęsti į gatvę, o juo labiau su vaikais“, – pabrėžė K.Denisovas.

Aktyvistas Serhijus Sternenko pranešė, kad trečiadienį, gruodžio 28 d., vakare, Rusijos okupantai paleido Irano bepiločius orlaivius kamikadzes „Shahed“ per Ukrainą.

Rusijos dronai skrido iš pietų ir rytų, rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Mykolajivo srities karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas per pasiuntinį patvirtino dronų skrydį.

Žurnalistas Andrejus Caplienka sakė, kad pirmoji iš keturių bepiločių orlaivių grupių skrido Mykolajivo srities link, o kitos – Zaporižios ir Dniepropetrovsko sričių link.

Pasak jo, pirmuosius keturis kamikadzių dronus sunaikino pietų priešlėktuvinė gynyba. Žurnalistas taip pat rašė, kad „Shahed“ buvo likviduotas Dniepropetrovske.

Vėliau internete pasirodė informacija apie sprogimus Dniepropetrovske ir Zaporižios srityje, rašo „Unian“.

Jungtinė Karalystė pažadėjo nusiųsti sraigtasparnių „Sea King“ Ukrainos kariuomenei „kaip nuolatinės paramos dalį“, praneša „Sky News“.

„Karališkasis karinis jūrų laivynas surengė „Sea King“ mokymus dešimčiai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įgulų, taip sustiprindamas jų paieškos ir gelbėjimo pajėgumus“, – pranešė JK Gynybos ministerija.

Pirmą kartą ši iniciatyva buvo patvirtinta lapkričio mėnesį, o trys sraigtasparniai „Westland Sea King“ netrukus turėtų atvykti į Ukrainą.

Manoma, kad bent vienas iš sraigtasparnių jau atvyko.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad Ukrainos raketinės kariuomenės daliniai ir artilerija smogė rusų amunicijos sandėliui, dviem kontrolės punktams, taip pat dviem žmonių koncentracijos vietoms.

Per šią dieną Ukrainos aviacija smogė keturiems priešo dislokacijos rajonams, feisbuke pranešė generalinis štabas.

„Priešas tęsia puolimą Bachmuto ir Avdijivkos rajonuose ir bando pagerinti taktinę padėtį Lymano kryptimi. Kitomis kryptimis priešas ginasi“, – rašoma pareiškime.

Ukrainos pareigūnai ragina gyventojus evakuotis iš Chersono miesto, Rusijai tęsiant šio pietinio miesto apšaudymą.

Pasak vietos pareigūno, padedančio gyventojams evakuotis, kai kurie gyventojai, išgyvenę Rusijos okupaciją, nenori išvykti.

„Aš šiems žmonėms sakau, kad Chersonas šiuo metu yra vienas pavojingiausių miestų. Todėl prašau jų įsivaizduoti, kad jie porai savaičių išvyksta atostogauti. Jiems gali būti lengviau apsispręsti taip persikelti. Tačiau vis tiek daug žmonių lieka mieste“, – CNN sakė vietos Chersono miesto tarybos narys Dmytro Podubnis.

„Scanpix“ nuotr./Apšaudytas Chersonas

Trečiadienį vietos valdžia beldėsi į Innos Baliohos duris, kad įtikintų ją palikti Chersoną. Tačiau I.Balioha sakė CNN, kad baiminasi, jog jos pagyvenusi ir serganti motina negalės ištverti kelionės.

„Ji labai silpna. Ji nepasieks kito miesto. Daugelis lieka apšaudomame Chersone dėl savo tėvų“, – CNN sakė I.Balioha.

Daugiau nei pusė I.Baliohos kaimynų jau išvyko. Jos pastate yra 86 butai, bet tik 29 liko užimti, sakė ji.

Iš Odesos, į kurią ji persikėlė palikusi Chersoną, su CNN kalbėjusi evakuota Kateryna Malenkova sakė, kad nuolatinis apšaudymas tapo nepakeliamas. Jos motina liko Chersone ir atsisako išvykti. „Ji sako, kad pastatė namą ir nenori jo palikti“, – sakė K.Malenkova.

Kita evakuotoji, 56 metų iš Chersono kilusi Jana Jermočenko, ir jos motina atsižvelgė į pareigūnų perspėjimus. Gruodžio pradžioje jos nusprendė palikti Chersoną po to, kai patyrė nuolatinį Rusijos pajėgų apšaudymą, dėl kurio moterys drebėjo iš baimės. Kai okupacija baigėsi, J.Jermočenko tikėjosi Rusijos keršto. „Kai buvome okupuoti, supratome, kad kai tik rusai išeis, jie pradės mus bombarduoti... Jie tiesiog bando mus sunaikinti“, – sakė ji.

Maskvoje trečiadienį susitiko Rusijos, Turkijos ir Sirijos gynybos ministrai, pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Tai buvo pirmosios tokios derybos nuo tada, kai Sirijoje 2011 metais prasidėjo karas, 

„Buvo aptarti būdai išspręsti Sirijos krizę, pabėgėlių problema ir bendros pastangos kovoti su ekstremistų grupuotėmis Sirijoje“, – rašoma ministerijos paskelbtame pranešime.

„Gazprom“ vadovas trečiadienį pareiškė, kad 2022-ieji Rusijos dujų milžinei buvo sudėtingi.

Tarptautinei bendruomenei dėl Maskvos invazijos į Ukrainą Rusijai paskelbus virtinę sankcijų, bendrovė priversta ieškoti naujų rinkų.

„Noriu iškart pasakyti, kad 2022-ieji, žinoma, buvo labai, labai sudėtingi“, – pareiškė Aleksejus Mileris per metų pabaigos konferenciją.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas spaudžia ranką „Gazprom“ vadovui Aleksejui Mileriui

Jis paminėjo „bendrus pokyčius energijos rinkose“, kuriuos, anot jo, lėmė dėl prezidento Vladimiro Putino sprendimo pasiųsti pajėgas į Ukrainą Maskvai paskelbtų Vakarų sankcijų padariniai.

Tačiau jis tikino, kad „Gazprom“ ir toliau „labai koordinuotai“ veikia.

2021 metais Rusija buvo didžiausia 27 Europos Sąjungos (ES) šalių dujų tiekėja.

Prasidėjus konfliktui Ukrainoje, blokas gerokai sumažino rusiškų gamtinių dujų importą, siekdamas atsikratyti priklausomybės nuo Maskvos energijos išteklių.

„Gazprom“ tenka 11 proc. pasaulinės gamtinių dujų gavybos ir bendrovė turi didžiausias pasaulyje dujų atsargas.

Praradusi daugybę ligšiolinių pirkėjų, Rusija ėmė ieškoti alternatyvių rinkų, visų pirma Azijoje.

Pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, nuo vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Ukraina užtikrino 1456 karo belaisvių paleidimą, skelbia „The Guardian“.

Kalbėdamas metiniame kreipimesi į Ukrainos parlamentą, V.Zelenskis taip pat sakė įstatymų leidėjams, kad nuo karo pradžios dalyvavo 850 tarptautinių renginių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad rytinės fronto linijos mieste Bachmute, kuriame kelis mėnesius vyko įnirtingi mūšiai, liko „tik keli civiliai“.

„Pernai čia gyveno 70 tūkst. žmonių. Dabar ten liko tik keli civiliai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigė V.Zelenskis.

Po kelis mėnesius trukusių žeminančių pralaimėjimų Rusijos pajėgos dabar siekia perimti rytinio Donecko regiono, kuriame kovų epicentru tapo Bachmutas, kontrolę.

Siekdama kontroliuoti miestą, kadaise garsėjusį vynuogynais ir urvinėmis druskos kasyklomis, Rusija pasitelkė samdinius, kalėjimo šauktinius ir naujai mobilizuotus karius.

Bachmute „nėra vietos, kuri nebūtų aplaistyta krauju. Nėra valandos, kad nesigirdėtų baisus artilerijos riaumojimas“, – sakė V.Zelenskis.

„Vis dėlto Bachmutas išlieka“, – pridūrė jis. 

Šį mėnesį prezidentas netikėtai atvyko į Bachmutą ir apibūdino karo nuniokotą miestą kaip Ukrainos fronto „tvirtovę“.

Ukrainos kariuomenė anksčiau trečiadienį pranešė, kad Maskvos pajėgos tęsia „puolamuosius veiksmus“ Bachmuto kryptimi.

Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas kovą už miestą pavadino „Bachmuto mėsmale“.

Rusija išsiunčia Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotoją, trečiadienį paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Nurodoma, kad Lietuvos ambasados Maskvoje darbuotojas išsiunčiamas reaguojant į gruodžio pradžioje Vilniaus priimtą sprendimą nepageidaujamu asmeniu paskelbti ambasadoje Lietuvoje dirbusį rusų diplomatą.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Trečiadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Lietuvos reikalų laikinoji patikėtinė Jurgita Cibulskienė ir jai pranešta, kad vienas iš Lietuvos ambasados darbuotojų paskelbtas nepageidaujamu asmeniu ir turi palikti Rusiją per penkias dienas.

Už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, gruodžio pradžioje Rusijos ambasados darbuotojas buvo paskelbtas nepageidaujamu Lietuvoje asmeniu.

Šalia Vuhledaro Donecko srityje buvo pastebėta su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu siejama privati karinė kompanija „Patriot“. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Rytų grupės atstovas spaudai Serhijus Čerevatijus. 

Anot jo, „Patriot“ konkuruoja su Jevgenijaus Prigožino karine grupuote „Wagner“.

„Ypač Stepnio rajone Vuhledaro kryptimi pastebėjome, kad, be „Wagner“, atsirado „Patriot“, susijęs su dabartiniu Rusijos Federacijos gynybos ministru S.Šoigu. Akivaizdu, kad jie sutraukia viską, ką gali, kad pasiektų bent kažkokį rezultatą“, – teigė jis.

S.Čerevatijus, komentuodamas gandus apie J.Prigožino „Wagner“ ir S.Šoigu „Patriot“ konfliktą, pavadino dalinius konkurentais. Tačiau jie yra skirtinguose karinių operacijų teatruose. Jo nuomone, tarp jų nėra tiesioginės sąveikos.

Europos Komisija (EK) teigia priėmusi sprendimą skirti papildomus 14 mln. eurų mokykliniams autobusams Ukrainoje įsigyti, kad „Ukrainos vaikai galėtų saugiai nuvykti į mokyklą“.

EK atkreipė dėmesį, jog nuo karo pradžios, dėl kurio nukentėjo apie 5,7 mln. mokyklinio amžiaus vaikų Ukrainoje, taip pat buvo apgadinta ar sunaikinta tūkstančiai mokyklų ir švietimo įstaigų.

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sébastienas Lecornu tviteryje paskelbė nuotrauką, kurioje užfiksuota, kaip jis savo vizito Ukrainoje metu lankosi Kyjive esančiame memoriale žuvusiems kare pagerbti.

Italijos gynybos ministras Guido Crosetto, duodamas interviu leidiniui „Il Messaggero“ itin atsargiai kalbėjo apie šalies planus suteikti Ukrainai oro gynybos sistemų.

„Ukraina jau kelis mėnesius prašo paramos, kad būtų užkirstas kelias oro atakoms prieš civilius taikinius: namus, ligonines, mokyklas, elektrines. Jei tai bus įmanoma, mes tikrai padėsime jiems apsiginti: Rusija kirto sieną, kurios neturėjo kirsti“, – sakė G.Crosetto.

„Reuters“/„Scanpix“/Italijos gynybos ministras Guido Crosetto

Paprašytas pakomentuoti ką reiškia jo žodžiai „jei tai bus įmanoma“, Gynybos ministras pašaipiai atsakė, jog „raketos nėra parduodamos prekybos centruose kaip riešutų kremas „Nutella“. 

„Tiekimas turi būti suderintas su galimybe turėti šiuos ginklus ir perduoti juos Kyjivui veikiančius ir funkcionuojančius. Taigi, jei Ukrainai atiduosime oro gynybos sistemas, turėsime jas paimti iš savo atsargų, todėl turime tai padaryti neišeikvodami savo resursų ir būdami tikri dėl raketų kokybės“, – teigė G.Crosetto.

Italijos gynybos ministro komentarai pasirodė po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pokalbio su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni.

Po pokalbio V.Zelenskis tviteryje pasidalino įrašu, kuriame dėkojo Italijai už papildomą 10 mln. eurų paramą ir G.Meloni pažadą apsvarstyti „oro gynybos sistemų suteikimo Ukrainos padangei apsaugoti“ klausimą.

Trečiadienį dėl dujų infrastruktūros apšaudymo Rytų Ukrainoje išaugo elektros energijos deficitas Ukrainos elektros tinkle, atskleidė naujausi valstybinės elektros energijos tiekimo įmonės „Ukrenerho“ duomenys.

„Gruodžio 28 d. duomenimis, elektros energijos deficitas padidėjo. Taip atsitiko dėl dujų infrastruktūros apšaudymo rytiniame regione ir kai kurių elektrinių blokų sustabdymo“, – teigiama „Ukrenerho“ pranešime.

Ukrainos kritinė infrastruktūra ir energijos šaltiniai nuo Rusijos atakų kenčia jau nuo spalio mėnesio pradžios.

Deficitas nenulėmė plataus masto elektros energijos apribojimų dėl „palyginti šiltų orų“, skelbiama „Ukrenerho“ pranešime. 

„AFP“/„Scanpix“/Lvivo gatvės gruodžio viduryje skendėjo tamsoje

„Tačiau turimų sistemos pajėgumų nepakanka visiems šalies vartotojų poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, visi regionai buvo informuoti apie vartojimo limitus, kuriuos viršijus gali prireikti avarinių atjungimų“.

Per pastaruosius tris mėnesius, „Ukrenerho“ duomenimis, šalies elektros sistema patyrė 9 raketų ir 12 Rusijos bepiločių orlaivių atakas.

„Dėl šių atakų gamybos įrenginiai ir perdavimo sistemos patyrė didelės ir sudėtingos žalos. Jų atkūrimas reikalauja daug išteklių ir laiko. Tačiau „Ukrenerho“ elektros energijos gamintojų ir skirstomųjų tinklų operatorių remonto grupės dirba be perstojo“, – sakoma pranešime.

Rusija suprato, kad prie Bachmuto ji pagaliau „išsikvėpė“. Dabar jie siunčia techniką kita kryptimi.

Pasak karinio-politikos eksperto Oleksandro Musijenkos, Bachmutas buvo strateginis rusų tikslas. Ten jie bandė palaužti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir tikėjosi pradėti kontrpuolimą.

Be to, Bachmutas tapo simboliniu tikslu, nes Ukrainos kariai atkakliai išlaiko gynybą ir neleidžia priešui užimti miesto.

Nuotr. iš V.Zelenskio „Facebook“ profilio/Volodymyras Zelenskis apsilankė Bachmute

O.Musijenka pažymėjo, kad „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas turėjo rimtų ambicijų. Jis nekreipė dėmesio į nuostolius ir bandė užgrobti miestą. Tačiau ekspertas pažymėjo, kad Rusijos Federacija neturi galimybių žengti į priekį Bachmuto link.

„Šiandien jau aišku, kad Rusijos kariai ir jų vadovybė pradeda suprasti, jog taip nepasieks savo tikslų. Vyksta sunkiosios ginkluotės, technikos, kuri vis dar yra, perkėlimas. Dabar ji vežama Zaporižios kryptimi, į Berdiansko rajoną“, – sakė O.Musijenka.

Kitaip tariant, rusai nebetiki, kad jiems pavyks užgrobti Bachmutą ir susilpninti Ukrainos pajėgas. Būtent todėl, pažymėjo ekspertas, stengiamasi permesti savo pajėgas kita kryptimi. 

Ukrainos gynybos pajėgos tęsia galingas kovas Kreminos Luhansko srities kryptimi, siekdamos ją deokupuoti. Be to, svarbu išlaisvinti kaimyninę Svatovę. Apie tai pranešė kariuomenės Rytų pajėgų grupės atstovas Serhijus Čerevatijus. Ano jo, abu miestai yra labai svarbūs.

„Šia kryptimi jau kurį laiką vyksta galingas mūsų padalinių, tarp jų ir oro desantininkų, darbas. Kai ten bus pasiektas reikšmingas rezultatas, būtinai apie tai informuosime visuomenę“, – komentuodamas informaciją apie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimą šią kryptimi sakė S.Čerevatijus. 

Be to, jis taip pat patvirtino, kad Rusijos karinė vadovybė iš Kreminos persikėlė į Rubižnę. Anot jo, „tai tradicinė okupantų praktika“.

„Po daugybės pralaimėjimų, kuriuos jie patyrė Ukrainoje, tokiais atvejais jie perkelia savo vadavietes“, – pridūrė S.Čerevatijus.

Jis aiškino, kad Kreminos ir Svatovės išvadavimas turi svarbią karinę reikšmę, nes tai atvers kelią kitų Luhansko srities miestų deokupacijai.

Prancūzijos gynybos ministras trečiadienį atvyko į Kyjivą aptarti tolesnės karinės paramos Ukrainai, tvirtindamas, kad Prancūzijos vyriausybės parama nesiliauja.

Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu atvyko į Ukrainos sostinę po apsilankymo Lenkijoje, kur antradienį paskelbė apie susitarimą parduoti šiai šaliai du Prancūzijoje pagamintus karinius palydovus. 

„AFP“/„Scanpix“/Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministras Sebastienas Lecornu

Kyjive S.Lecornu padėjo vainiką prie didvyrių paminklo, kad pagerbtų ukrainiečius, kurie žuvo, gindami savo šalį nuo Rusijos invazijos. Jis turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir kariuomenės pareigūnais.

Nors Prancūzija apie savo karinę paramą Ukrainai kalba mažiau nei Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalis nuolat jai siunčia ginklų.

Šį mėnesį Prancūzija taip pat surengė dvi pagalbos Ukrainai konferencijas. Tačiau daugelis Ukrainoje ir toliau kritiškai vertina Prancūzijos vyriausybės atsaką į karą dėl prezidento Emmanuelio Macrono pastangų palaikyti ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir ieškoti sprendimo derybų keliu.

„Mūsų parama Ukrainai yra nuolatinė“, – prieš kelionę tviteryje rašė S.Lecornu.

Iš karto nebuvo aišku, kokie konkretūs susitarimai gali būti sudaryti per S.Lecornu derybas Kyjive. Jis atvyko į Ukrainą praėjus savaitei po to, kai V.Zelenskis lankėsi JAV, pagrindinėje Ukrainos sąjungininkėje.

Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas perspėjo piliečius, kad agresyviame Rusijos kare prieš Ukrainą liko „sunkiausia dalis“.

Šiuo metu būtina pagaliau išlaisvinti visas Ukrainos teritorijas ir, svarbiausia, nubausti Rusijos Federaciją už nusikaltimus, socialiniame tinkle „Twitter“ rašė O.Danilovas. 

„Rusija ir toliau kelia maksimalius tikslus kare su Ukraina – valstybingumo panaikinimą, ukrainiečių kaip tautos naikinimą. Laikas maksimaliai susikaupti – esame pusiaukelėje į pergalę. Tačiau laukia sunkiausia dalis – pagaliau išmesti agresorių iš mūsų žemės ir nubausti už jo nusikaltimus“, – sakoma tviteryje. 

Pasak Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministro Michailo Fiodorovo, Ukraina įsigijo apie 1400 dronų, daugiausia skirtų žvalgybai, ir planuoja kurti kovinius modelius, kurie galėtų atakuoti sprogstančius Rusijos invazijos metu naudojamus dronus.

Naujienų agentūrai „The Associated Press“ duotame interviu M.Fiodorovas Rusijos karą Ukrainoje apibūdino kaip pirmąjį didelės reikšmės interneto amžiaus karą. Jo teigimu, dronai ir palydovinės interneto sistemos, tokios kaip Elono Musko „Starlink“, visiškai pakeitė šį konfliktą.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Michailas Fiodorovas

Ukraina įsigijo tokių bepiločių orlaivių kaip „Fly Eye“ – mažą bepilotę skraidyklę, naudojamą žvalgybai ir mūšio lauko stebėjimui.

„O kitas etapas, dabar, kai daugiau ar mažiau turime žvalgybinių bepiločių orlaivių, yra smogiamieji bepiločiai orlaiviai, – teigė M.Fiodorovas. Tai ir sprogstamieji dronai, ir dronai, galintys pakilti į 3-10 kilometrų aukštį ir smogti taikiniams.“

Kremlius leido suprasti, kad bet kokia „taika“ su Ukraina turi būti grindžiama tuo, jog Rusijos kariuomenė nepaliks užgrobtų teritorijų ir nesugrąžins jų kontrolės Kyjivui. Apie tai prabilo Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Vėlgi, negali būti jokio Ukrainos „taikos plano“, kuriame nebūtų atsižvelgta į šiandienines realijas Rusijos teritorijoje, įtraukiant keturis naujus Rusijos regionus (Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis, be aneksuoto Krymo – red.)“, – tikino jis. 

„Reuters“/„Scanpix“/Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas

V.Putino atstovo teigimu, joks planas, kuriame neatsižvelgiama į šias Rusijos sukurtas „realijas“, negali pretenduoti į priimtiną.

Australijos užsienio reikalų ir prekybos ministerija trečiadienį patvirtino, kad per mūšius Ukrainoje žuvo australas. 

Pasak jo motinos, Sage'as O'Donnellis žuvo „gindamas Ukrainos žmonių laisvę“.

„Sage'as aistringai gynė savo vertybes ir tarnavo čia, savo šalyje, o neseniai – Ukrainoje. Sage'as nusprendė imtis veiksmų, remdamasis savo empatija Ukrainos tautai ir jos patiriamai neteisybei. Jis įsimylėjo Ukrainą ir jos kultūrą, buvo sužavėtas naujoje aplinkoje esančių žmonių geranoriškumu ir svetingumu“, – teigė ji.

Ministerijos atstovas spaudai sakė, kad „šeimai teikiama konsulinė pagalba“.

Rusijos karinė vadovybė paliko okupuotą Luhansko srities Kreminą, vykstant intensyvioms kovoms mieste. Pabėgo ir ten dirbti atvykę civiliai rusai.

Kaip sakė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, Kreminos išvadavimas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atvers kelią į Starobilską arba Rubižnę ir Sjevjerodonecko kryptimis.

Anot jo, okupacinės kariuomenės karinė vadovybė persikėlė į kitas užgrobtas gyvenvietes, o Rusijos civiliai grįžta į Rusijos Federaciją.

Trečiadienį, gruodžio 28 d., visoje Ukrainos žemyninėje dalyje paskelbtas aukštas oro pavojaus lygis dėl priešo lėktuvų pakilimo iš Baltarusijos teritorijos.

Teigiama, kad iš Baltarusijos teritorijos pakilo naikintuvai, sraigtasparnis. 

Po gėdingo Vladimiro Putino kariuomenės pabėgimo iš dešiniojo Chersono srities kranto rusų okupantai rimtai susirūpino aneksuoto Krymo likimu. Sprendžiant iš žurnalistų publikuotų nuotraukų, pusiasalyje ruošiamasi karo veiksmams.

„Radio Svoboda“ duomenimis, Kryme pradėti statyti inžineriniai įtvirtinimai – statomi apkasai, tranšėjos, prieštankinės piramidės ir minų laukų gynybinė linija.

Kai kurie Čornomorsko gyventojai susirūpinusius dėl iškastų tranšėjų ramina, kad tai vandentiekio tiesimas. Tačiau kiti tikina: sprendžiant iš nuotraukų, Juodosios jūros apkasams būdinga zigzago forma. Tokią formą dažniausiai turi ir teritorijos gynybai iškasti grioviai.

„Radio Svoboda“ nuotr./Įtvirtinimai Kryme

Vietos okupacinė valdžia iš tikrųjų patvirtino, kad apkasus krante kasa kariškiai ir pavadino tai „sudėtingomis praktinėmis karinio dalinio masto pratybomis, užtikrinančiomis tarnybos saugumą kasdienėje karių veikloje“.

Žurnalistai pastebi, kad būtinybė kasti tranšėją kaimo paplūdimyje gali būti dėl vietos šalia karinių objektų. Šią versiją patvirtina ir kariniai ekspertai: jų žiniomis, Rusija Juodojoje jūroje saugo priešlėktuvinių raketų ir pakrantės kompleksų amuniciją.

Be to, baimindamiesi „Ukrainos karių išsilaipinimo“, Rusijos okupantai stato pakrantės užtvaras paplūdimyje netoli Molochnės kaimo, Sakskio rajone. Ten matomi ir „drakono dantys“ – betoninės piramidės sunkiajai technikai stabdyti.

Įspėjamieji ženklai apie teritorijos minavimą atsirado ant siauro tiltelio tarp Solonės ir Konrado ežerų, šalia kotedžų kaimelio „Laimė prie jūros“. Ir viskas dėl to, kad šalia yra Rusijos kariniai objektai.

Verta priminti, kad būtent šioje pusiasalio dalyje yra Novofedorivkos kaimo karinis aerodromas, kuriame vasarą įvyko virtinė sprogimų.

Į viešumą taip pat „nutekėjo“ nuotraukos, kuriose užfiksuoti apkasai paplūdimyje, Juodosios jūros regiono Mižvodnės kaime.

„Atrodo, kad Rusijos kariuomenė ruošiasi gynybinėms operacijoms ir pusiasalio pietvakariuose. Pastaruoju metu Sevastopolio gyventojai gatvėse ne kartą matė techniką, gabenančią betoninius modulius, skirtus ilgalaikių šaudymo pozicijų statybai“, – rašo „Radio Svoboda“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova taip pat sureagavo į Kyjivo raginimus pašalinti Rusiją iš Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos, sakydama, kad į tokią retoriką reikia nekreipti dėmesio, trečiadienį paskelbė valstybinė Rusijos naujienų agentūra TASS. 

„Reikia nedaryti nieko. Tai kaip tik tas atvejis, kai šunys loja, o karavanas eina toliau“, – šaipėsi ji radijo stoties „Sputnik“ eteryje, atsakydama į klausimą, kaip Maskva turėtų reaguoti į Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškimą šiuo klausimu.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova

Gruodžio 20 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pareiškė, kad Kyjivas ruošiasi oficialiems veiksmams, kuriais siekiama panaikinti Rusijos narystę JT Saugumo Taryboje. Vis dėlto jis pripažino, kad pradėti šį procesą nebus lengva.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ne kartą pareiškė, kad neįmanoma pašalinti Rusijos iš JT Saugumo Tarybos. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre taip pat paskelbė mananti, kad to padaryti neleistų esamos JT taisyklės.

Ukrainos gynėjai per praėjusią parą likvidavo dar 550 rusų. 

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas praneša, kad nuo 24.02 iki 28.12 buvo likviduota apie 103 tūkst.770 okupantų. Be to, kad Rusijos kariuomenė per tą laiką neteko 3017 tankų, 6037 šarvuotų kovos mašinų, 1999 artilerijos sistemų. 

Savarankiškai pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos (DLR) – vienos iš Ukrainos teritorijų, kurią Rusija teigė aneksavusi rugsėjo mėn., – „oficialus“ „Telegram“ kanalas paskelbė, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos apšaudė septynias gyvenvietes, kurias DLR laiko savo teritorija.

Teigiama, kad buvo sužeistas vienas civilis gyventojas, apgadinti du namai ir trys civilinės infrastruktūros objektai. Teiginiai nebuvo nepriklausomai patikrinti.

Rusija, Sirija ir Šiaurės Korėja buvo vienintelės Jungtinių Tautų šalys-narės, pripažinusios DLR kaip kokią nors teisėtą valdžią, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepaskelbė, kad tai yra Rusijos Federacijos teritorija.

Europos Sąjungos delegacija Ukrainoje paskelbė, kad per karą padės „daugiau kaip 700 tūkst. ukrainiečių [išgyventi] žiemą“. Trečiadienį išplatintame pranešime spaudai Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) biuras Ukrainoje paskelbė, jog „didina pastangas padėti dėl karo šalies viduje perkeltiems ir nuo jo nukentėjusiems žmonėms išgyventi šaltą orą“.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Ukrainos karių gyvenimas priešakinėse fronto linijose

Pareiškime teigiama, kad Tarptautinės migracijos organizacijos teikiama parama žiemai pasirengti, kurią finansuoja ES, apima perkeltųjų asmenų kolektyvinių centrų remontą, vandens, drenažo ir šildymo sistemų gerinimą, apgadintų namų remontą, šiltų antklodžių, patalynės, čiužinių ir higienos reikmenų tiekimą. Pagal programą taip pat teikiamas kietasis kuras ir piniginė parama. 

Šios lėšos taip pat leis užtikrinti, kad pagalba ir toliau pasiektų nuo karo nukentėjusius gyventojus, bei remti partnerių organizacijas, vietoje besirūpinančias svarbiausiais nuo karo nukentėjusių gyventojų poreikiais.

„Itin pažeidžiami Ukrainos gyventojų sluoksniai išgyvena sunkiausią žiemą. Tęsiantis išpuoliams, dėl kurių milijonai žmonių neturi patikimos prieigos prie elektros, šildymo ir vandens, mūsų humanitarinės pagalbos partneriai, įskaitant Tarptautinę migracijos organizaciją, toliau dirba, kad patenkintų neatidėliotinus žmonių poreikius“, – sakė Europos Komisijos Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos Ukrainoje generalinio direktorato vadovė Claudia Amaral. 

Ukrainos kariuomenė artėja prie Kreminos išvadavimo Luhansko srityje, miesto deokupacija leis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms kontroliuoti pagrindinius kelius į Sjevjerodonetską ir Lysyčanską, kurie yra Donbaso pramonės centrai, rašo „The New York Times“.

„Kremina yra vartai į du netoliese esančius daug didesnius miestus – Sjevjerodonetską ir Lysyčanską, svarbius Donbaso pramonės centrus.

Miesto ir kitų netoliese esančių gyvenviečių užėmimas išplės Ukrainos pajėgų placdarmą regione ir leis joms kontroliuoti pagrindinius kelius, vedančius į Sjevjerodonetską ir Lysyčanską“, - teigia leidinys.

Jis praneša, kad antradienį visame mieste vyko mūšiai, o Ukrainos pajėgos priartėjo prie Kreminos išvadavimo.

Tuo metu, anot laikraščio, rusai bando apginti vieną sunkiausių savo laimėjimų šiame kare. Po keleto atsitraukimų Rusijos kariškiai gynybinėmis užtvaromis sustiprino savo pozicijas prie Kreminos.

Trečiadienį, gruodžio 28 d., Charkive ir srityje ryte nugriaudėjo virtinė sprogimų. Paskelbtas oro pavojaus signalas.

Informaciją apie Rusijos puolimą prieš miestą ir sritį patvirtino vietos valdžia.

Charkivo meras Ihoris Terekhovas rašė: „Charkivas apšaudytas. Prašau visų likti slėptuvėse ir laikytis atsargumo priemonių.“

Savo ruožtu Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pranešė, jog rusų okupantai puola Charkivą ir jo sritį bei susirašinėjimo programėlėje „Telegram“ paskelbė, kad dėl priešo veiksmų buvo sužeistas vienas žmogus.

„Per rytines okupantų atakas prieš Charkovą 48 metų vyras buvo sužeistas šrapneliu. Jis vidutinio sunkumo būklės yra ligoninėje.“

O.Synjehubovas paragino žmones pasirūpinti savimi ir neignoruoti įspėjamųjų oro signalų.

Ukrainos prezidentūra taip pat patvirtino raketų ataką Charkive. Į įvykio vietą atvyko Valstybinės pagalbos tarnybos ekipažai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pradėdamas plataus masto karą prieš Ukrainą, tikėjosi, kad viskas greitai baigsis. Tačiau diktatoriaus planai sukelti trumpą karą nepasitvirtino.

Tokiai nuomonei interviu „Amerikos balsas“ pritarė ir buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas, atsargos generolas Jamesas Jonesas. Jis sakė, kad Rusijos Federacija nugalėta jau šiandien.

J.Joneso teigimu, karinė pagalba Ukrainai yra labai svarbi. Jei sąjungininkės ir toliau teiks šią pagalbą ir tai padarys greičiau, tuomet Rusijos Federacijos gali laukti naujos nemalonios žinios.

„NATO kaip Aljansas dabar yra daug stipresnis, daug vieningesnis. To Vladimiras Putinas mažiausiai norėjo. Jei Aljanso teikiama parama Ukrainai išliks tvirta ir pastovi, tai Rusijai nieko gero nežada“, – pridūrė generolas. 

J.Jonesas pažymėjo, kad Putinas turėjo visiškai kitokių planų. Diktatorius manė, kad karas bus trumpas ir NATO į jį nereaguos. Tačiau jis nematė to, ko norėjo.

„Sąjungininkų gebėjimas apmokyti ir aprūpinti Ukrainos kariuomenę iš pradžių buvo lėtas, o dabar pasiekė tam tikrą ritmą, o tai daug labiau džiugina. Rusija buvo priversta trauktis, nors to ir nepripažįsta. Bet tai supranta karinė bendruomenė tiek NATO, tiek ir JAV. Manau, daugelis žmonių tikriausiai nustebo dėl Rusijos nesėkmių“, – sakė buvęs NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas.

Generolas tikisi, kad plataus masto karas baigsis 2023 m. Tačiau Rusijos Federacija šiandien jau pralaimėjo, mano jis. J.Joneso teigimu, JAV ir kitos šalys turėtų ir toliau padėti Ukrainai net pasibaigus karui.

„Kai šis konfliktas baigsis, kad ir kaip jis baigtųsi, turime turėti planą, kuris padėtų Ukrainai greitai atgauti savo potencialą. Ukrainai, manau, lemta ilgą laiką būti Europos gynybos priešakyje – priklausomai nuo to, kas nutiks Rusijoje. ... Štai trys dalykai, kurie, mano nuomone, yra nepaprastai svarbūs: greitas pagalbos teikimas, humanitarinės pagalbos teikimas ir ilgalaikis Ukrainos atkūrimo planas. Kai visa tai taps realybe, ši kova bus baigta “, – padarė išvadą J.Jonesas.

Antradienį Rusija ėmėsi atsakomųjų veiksmų dėl Vakarų šalių nustatyto jos naftos kainų apribojimo, o jos pajėgos dalyvavo sunkiuose mūšiuose aplink subombarduotą Bachmuto miestą vaiduoklį Rytų Ukrainoje, rašo „The Guardian“.

Maskva uždraus parduoti naftą šalims, kurios nesilaikys gruodžio 5 d. įvestos kainų ribos, paskelbė prezidentas Vladimiras Putinas.

Kainų riba, kurios nebuvo net Šaltojo karo tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos laikais, siekiama paralyžiuoti Maskvos karines pastangas Ukrainoje – nesutrikdant rinkų ir iš tikrųjų neužkertant kelio Rusijos tiekimui.

Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaras paskelbė iki šiol per Rusijos karą Ukrainoje žuvusių civilių skaičių, teigdamas, kad nuo šių metų vasario 24 d. iki gruodžio 26 d. Ukrainoje, kaip žinoma, žuvo 6 884 žmonės, įskaitant 429 vaikus.

Agentūra teigia, kad tikrasis skaičius gali būti „gerokai didesnis, nes vėluojama gauti informaciją iš kai kurių vietovių, kuriose vyko intensyvūs karo veiksmai, ir daugelis pranešimų dar nepatvirtinti“.

Ukrainos gynybos pajėgos atrėmė Rusijos pajėgų atakas prie penkiolikos gyvenviečių, nurodoma ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo pranešime.

„Per pastarąją parą priešas surengė raketinį smūgį ir 33 atakas iš kelių raketų paleidimo įrenginių, ypač į civilinius objektus Chersono mieste.

VIDEO: Бахмутское направление, 54-я механизированная бригада, утверждается, что отбита атака «вагнеровцев»

Бахмутское направление, 54-я механизированная бригада, утверждается, что отбита атака «вагнеровцев»

Vis dar išlieka priešo oro ir raketų smūgių pavojus svarbiausiai šalies infrastruktūrai.

VIDEO: 54-я механизированная бригада показывает трофеи, 27 декабря 2022

54-я механизированная бригада показывает трофеи, 27 декабря 2022

Priešas tęsia puolamuosius veiksmus Bachmuto ir Avdijivkos kryptimis ir bando pagerinti taktinę padėtį Lymano kryptimi“, - skelbia Ukrainos ginkluotosios pajėgos.

Sostinėje, prie kalėdinės eglės Katedros aikštėje, trečiadienį vaikams iš Ukrainos rengiama šventė, joje vaikai sulauks dovanų, savanoriai keps spurgas, vaišins arbata, karštu šokoladu. 

Kaip praneša Vilniaus miesto savivaldybė, visi puslapyje ukrainiankids.lt užsiregistravę vaikai sulauks kalėdinių dovanų maišelių, juose bus mandarinų, saldėsių ir suvenyrų.

„Beveik 4000 mažųjų ukrainiečių, Vilniuje radusių prieglobstį nuo karo, šios Kalėdos yra kitokios – be laisvę ginančių tėvų, be savų namų ir draugų“, – pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Esu labai dėkingas, kad jų kasdienybe ir emocine gerove rūpinasi ne tik institucijos, bet ir galybė privačių iniciatyvų. Padėkime naujiesiems vilniečiams čia jaustis kaip namie - iki tol, kol jie galės grįžti į tėvynę“, – pažymi jis.

Savivaldybės teigimu, renginio metu pasirodymus atliks atlikėjai iš Lietuvos bei Ukrainos.

Vaišes ir dovanas organizuoja „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ kūrybinės grupės suburti savanoriai, aukojantys žmonės ir įmonės.

Karo studijų instituto paskelbtoje naujausioje karo apžvalgoje teigiama, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Kremlius ir toliau sieks karinių sprendimų, kol Ukrainos vyriausybė paklus Rusijos reikalavimams. Gruodžio 27 d. interviu Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS S.Lavrovas pareiškė, kad Ukraina ir Vakarai „gerai žino apie Rusijos pasiūlymus dėl Ukrainos kontroliuojamos teritorijos demilitarizavimo ir denacifikavimo“ ir kad Rusijos kariuomenė spręs šiuos klausimus, jei Ukraina atsisakys priimti šiuos pasiūlymus.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas

„Rusijos reikalavimais dėl „demilitarizacijos“ siekiama panaikinti Ukrainos gebėjimą priešintis tolesnėms Rusijos atakoms, o reikalavimai dėl „denacifikacijos“ prilygsta raginimams pakeisti režimą Ukrainoje. S.Lavrovas pridūrė, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos turi pripažinti, jog Rusija užėmė okupuotas Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis. S.Lavrovas pareiškė, kad JAV kontroliuojama Ukraina ir Jungtinės Valstijos yra atsakingos už karo pratęsimą, nes gali „nutraukti [Ukrainos] beprasmišką pasipriešinimą“. S.Lavrovo raginimas kariniu būdu sureguliuoti karą Ukrainoje, kuriuo būtų pasiekti pirminiai Rusijos karo tikslai, sekė po Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąmoningai miglotų pareiškimų, kad Rusija yra atvira deryboms. Instituto vertinimu, V.Putino komentarai nebuvo pasiūlymas derėtis su Ukraina ir rodė, kad jis nenustatė rimtų derybų sąlygų“, – rašoma apžvalgoje.

Joje taip pat pažymima, kad S.Lavrovas pareiškė, jog Rusija negali siekti jokių susitarimų su Vakarais dėl savo provokacinių veiksmų Ukrainoje ir kitur. S.Lavrovas teigė, kad Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės siekia „pergalės prieš Rusiją mūšio lauke“ Ukrainoje „kaip mechanizmo, kuriuo siekiama gerokai susilpninti ar net sunaikinti“ Rusijos Federaciją.

„S.Lavrovas beprasmiškai apkaltino JAV kariuomenės pareigūnus, kad šie planuoja Kremliui suduoti smūgį, apimantį ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino nužudymą. Jis teigė, kad tokiomis sąlygomis Rusijos pareigūnai negali palaikyti normalių ryšių ar dirbti prie kokių nors pasiūlymų ar susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis, nes Jungtinės Valstijos siekia sukelti strateginį pralaimėjimą Rusijos Federacijai. Anot Rusijos užsienio reikalų ministro, kad Rusijos pareigūnai yra pasirengę aptarti saugumo klausimus Ukrainos kontekste ir platesniame, strateginiame plane, tačiau tik tada, kai Amerikos pareigūnai „supras dabartinio kurso ydingumą“ ir grįš prie „abipusiai pagarbių santykių kūrimo remiantis privalomu atsižvelgimu į teisėtus Rusijos interesus“, – sakoma paskelbtoje karo apžvalgoje.

Kiti svarbiausi apžvalgos akcentai:

• Tikėtina, kad Kremlius tęs informacines operacijas, siekdamas priversti Vakarus pasiūlyti prevencinių nuolaidų ir spausti Ukrainą derėtis
• Kremlius į savo informacines kampanijas vis dažniau įtraukia atrinktus karinius tinklaraštininkus, taip greičiausiai siekdamas susigrąžinti dominuojantį naratyvą informacinėje erdvėje
• Tikėtina, kad Ukrainos pajėgos šiaurės rytų Ukrainoje pasiekė daugiau laimėjimų, nei Karo studijų institutas vertino anksčiau
• Rusijos pajėgos gali artėti prie kulminacijos Bachmuto rajone, nes ten ir Avdijivkos-Donecko miesto rajone tęsiasi Rusijos puolamosios operacijos
• Rusijos pajėgos toliau stiprina įtvirtinimus pietų Ukrainoje
• Kremlius toliau stengiasi viešai bausti dezertyrus ir diversantus
• Rusijos pareigūnai intensyvina pastangas deportuoti vaikus iš okupuotų teritorijų į Rusiją