J.Borrellis Rusijoje lankėsi iškart po to, kai buvo įkalintas opozicionierius Aleksejus Navalnas, o du savaitgalius vykusių protestų metu sulaikyta per 10 tūkst. žmonių.
ES diplomatijos vadovui nepavyko susitikti su A.Navalnu, prieš pusmetį apnuodytu cheminiu ginklu, kaip ir atremti Rusijos užsienio reikalų ministro S.Lavrovo kaltinimų Bendrijai. Be to, J.Borrelis išreiškė viltį, kad ES registruos rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“.
Didžiausiu akibrokštu tapo per bendrą J.Borrellio ir S.Lavrovo spaudos konferenciją pasirodžiusi žinia, kad Rusija iš šalies išsiunčia Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos diplomatus dėl dalyvavimo protestuose, skirtuose paremti A.Navalną.
Dabar J.Borrellis interviu Vokietijos savaitraščiui „Der Spiegel“ teisinosi, kodėl leidosi žeminamas per spaudos konferenciją su S.Lavrovu.
„Iš tiesų aš dažniausiai reaguoju iš karto ir nevengiu ginčo. Bet šiuo atveju, kai išgirdau Navalno atvejo palyginimą su katalonais, kurie buvo pasmerkti dėl nepriklausomybės referendumo, nors ir svarsčiau stoti į kovą su juo (S.Lavrovu, – red.) prieš kameras, nusprendžiau to nedaryti.
Į Maskvą vykau ne kalbėti apie Kataloniją. Nusprendžiau išlikti ramus“, – tvirtino J.Borrellis.
Diplomatas pabrėžė, kad jis pats Maskvoje nesijautė bejėgis. Esą už uždarų durų jis S.Lavrovui jis „labai aiškiai“ pasakė, ką mano apie žmogaus teisių pažeidimus Rusijoje – J.Borrellis taip pat paragino paleisti A.Navalną, sukritikavo protestuotojų sulaikymus.
„Tada Lavrovas mane įspėjo. Jis manęs paklausė, ar aš norėsiu kalbėti apie Navalną per spaudos konferenciją, ir pridūrė, kad Rusija nesitaikys su, jo teigimu, kišimusi į jos vidaus reikalus“, – pasakojo J.Borrellis.
J.Borrellis: taip, kai tiek daug žmonių mano, kad turėjau reaguoti kiečiau, su jais nesiginčysiu. Tikriausiai turėjau pasiduoti savo norui daugiau pasiginčyti prieš kameras.
„Der Spiegel“ žurnalistai iškart atkreipė dėmesį, kad J.Borrellis niekaip nereagavo, kai S.Lavrovas pareiškė, jog ES nėra patikima partnerė. Bet J.Borrellis teigė, kad nelaiko spaudos konferencijos vieta viešiems kivirčams.
„Aš apsigyniau. Pasakiau jam, kad ES ir Rusijos santykiai atsidūrę dugne, kad mes laikome Rusiją priešininke, kad mes griežtai smerkiame Rusijos piliečio apnuodijimą, teisėtvarkos veiklą.
Bet, taip, kai tiek daug žmonių mano, kad turėjau reaguoti kiečiau, su jais nesiginčysiu. Tikriausiai turėjau pasiduoti savo norui daugiau pasiginčyti prieš kameras“, – kalbėjo J.Borrellis.
Jis taip pat gynė ES sprendimą neskelbti sankcijų su Rusijos prezidentu siejamiems oligarchams.
„Jei ES įšaldo kieno nors turtą, Bendrija turi sugebėti apginti tokį sprendimą teisme. Bet kuris oligarchas galėtų kreiptis į teismą, o mes tada turėtume tiksliai paaiškinti, kaip tas asmuo susijęs su Navalno apnuodijimu ar nuteisimu.
Jei mes kaip ES laikomės teisės viršenybės, tai teisė turi galioti visiems“, – sakė J.Borrellis.
Jis galiausiai pridūrė, kad kaip Europos Komisijos vicepirmininkas jis neabejoja, jog dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas yra ne tik ekonominis, bet ir politinis: „Tokio dydžio projektai niekada nebūna tik ekonominiai.“
„Maskvos ambicija – derėtis su pasirinktomis atskiromis šalimis ir apeiti ES. Neturime leisti tam vykti. Kai sutelkiame savo įtaką, atsiduriame geresnėje derybinėje pozicijoje – kalbant ne tik apie Rusiją“, – tvirtino J.Borrellis.
