„Šiandien pateikėme prašymą dėl ES narystės“, – sakoma ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio pranešime, paskelbtame jam pasirašius atitinkamą raštą.
„Sakartvelas yra Europos valstybė ir toliau svarbiai prisideda prie jos apsaugos ir plėtros“, – pridūrė premjeras.
„Istorija lėmė, kad sakartveliečių europinis pasirinkimas yra jų strateginis tikslas“, – sakė jis.
Sakartvelo valdančioji partija patiria didelį opozicijos spaudimą pasekti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pavyzdžiu ir oficialiai paprašyti narystės Bendrijoje. Šiam siekiui pritarė Europos Parlamentas, priėmęs teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją.
Apie V. Zelenskio sprendimą siekti Europos Sąjungos narystės pagreitintos procedūros tvarka buvo paskelbta netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą.
Europos Parlamento priimta rezoliucija Sakartvelui plačiau atveria langą siekti savo užsibrėžto narystės ES tikslo – šis tikslas įrašytas ir šalies konstitucijoje.
Pernai Tbilisis pranešė apie savo ketinimus 2024 metais prašyti narystės ES.
Šalies vyriausybė sulaukia vis daugiau tarptautinės kritikos dėl pablogėjusio demokratijos principų laikymosi, kuris kenkia Tbilisio santykiams su Briuseliu.
Galimi Kremliaus taikiniai
Karas Ukrainoje privertė Vakarus skirti daugiau dėmesio Sakartvelui ir Moldovai – dar vienai narystės ES siekiančiai buvusiai sovietinei respublikai, ketvirtadienį taip pat pranešusiai, jog pateiks oficialų prašymą.
Vakarai reiškia susirūpinimą, kad šios šalys gali būti kiti Kremliaus taikiniai po Ukrainos.
„Mes solidarizuojamės su Moldova ir Sakartvelu, ginant jų suverenitetą ir saugumą“, – praėjusią savaitę sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tuo metu prancūzų užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė, kad Prancūzija yra „susirūpinusi“, jog Rusija gali imtis karinių veiksmų prieš Sakartvelą ir Moldovą.
Praėjusią savaitę Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili lankėsi Paryžiuje ir Briuselyje, kur ragino suteikti aiškią europinę perspektyvą ne tik Ukrainai, bet ir jos šaliai.
Net jei užsitikrins šalių kandidačių statusą, Sakartvelo, Moldovos ir Ukrainos lauks ilgas ir sudėtingas prisijungimo procesas. Šalims teks įgyvendinti didelio masto reformas, kad atitiktų 27 valstybes vienijančios Bendrijos politinius ir ekonominius standartus.
Sakartvelo ir Ukrainos pastangos palaikyti glaudesnius ryšius su Vakarais seniai siutina Rusiją.
2008 metų rugpjūtį Rusija surengė sausumos puolimą prieš Sakartvelą, kovojusį su prorusiškais separatistais Pietų Osetijos regione.
Po karo Sakartvelas liko padalytas, o Rusija pripažino Pietų Osetiją ir dar vieną separatistinį regioną – Abchaziją – nepriklausomomis valstybėmis ir dabar laiko jose savo kontingentus.
Tiek Sakartvelas, tiek Ukraina yra pasirašę su ES asociacijos susitarimus, skirtus priartinti šalis prie Bendrijos politinių ir ekonominių standartų
Susitarimai taip pat apima laisvąją prekybą tarp šių šalių ir ES bei bevizes trumpalaikes keliones jų piliečiams į Šengeno erdvę.
Tačiau jie nesuteikia garantijų, kad šalys tikrai taps ES narėmis.
