Jau trečią savaitę vyksta mitingai prieš prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymą.
Nuo balandžio vidurio, kai valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ vėl ėmėsi planų priimti įstatymą, kuris, anot kritikų, primena Rusijos teisės aktus, naudojamus valdžios oponentams nutildyti, Juodosios jūros Kaukazo valstybę apėmė masiniai antivyriausybiniai protestai.
Europos Sąjunga teigė, kad jei siūlomi teisės aktai būtų priimti, jie pakenktų ilgalaikiam Tbilisio siekiui prisijungti prie ES.
Antradienio vakarą kaukėti riaušių policijos pareigūnai brutaliai įsiveržė į taikų mitingą, panaudodami ašarines dujas, gumines kulkas ir vandens patrankas, sumušė ir suėmė dešimtis žmonių.
Buvo užpulti keli žurnalistai, įskaitant AFP fotografą, kuris buvo sumuštas gumine lazda, nors buvo aiškiai įvardytas kaip spaudos atstovas.
Įstatymų leidėjas Levanas Chabeišvilis, įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio pagrindinio opozicinio Jungtinio nacionalinio judėjimo pirmininkas, buvo smarkiai sumuštas ir turėjo kreiptis į gydytojus.
Vietos televizijos stotys rodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kad jo veidas subjaurotas, išmušta dantų.
Kita M.Saakašvilio sąjungininkė Sofija Džaparidzė sakė, kad ją „žiauriai sumušė policija“.
„Raginu vidaus reikalų ministrą nedelsiant nutraukti susidorojimą su taikiu mitingu, neproporcingos jėgos panaudojimą ir smurtą prieš beginklius jaunuolius“, – sakoma Sakartvelo prezidentės Salomės Zurabišvili, kuri nesutaria su valdančiąja partija, pareiškime.
Mitingas tęsėsi iki vidurnakčio, o protestuotojai bandė atremti vandens patrankų purslus ir ašarines dujas.
Ankstyvą trečiadienio rytą protestuotojai pastatė barikadas prie parlamento pastato po to, kai riaušių policija paliko teritoriją.
„Rusiškas įstatymas“
Sakartvelo teisių ombudsmenas Levanas Joselianis paragino atlikti tyrimą dėl neproporcingos jėgos naudojimo prieš protestuotojus ir žurnalistus.
Vidaus reikalų ministerija teigė, kad policija įsikišo į protestus tik po to, kai jie peraugo į smurtą ir demonstrantai pradėjo žodinę ir fizinę konfrontaciją su pareigūnais.
„Jie bijo, nes mato mūsų ryžtą“, – AFP sakė viena iš protestuotojų, 21 metų Natija Gabisonia, kuri yra viena iš daugelio proteste dalyvaujančių jaunų žmonių.
„Neleisime jiems priimti šio rusiško įstatymo ir palaidoti mūsų Europos ateities“, – kalbėjo ji.
Antradienį parlamento nariai dalyvavo įstatymo projekto antrajame svarstyme, o valdančioji partija ketina jį priimti gegužės viduryje.
Kad projektas taptų įstatymu, jis turi praeiti tris svarstymus parlamente ir būti pasirašytas prezidento. Tikimasi, kad Sakartvelo prezidentė vetuos šią priemonę, tačiau valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti veto.
Jei įstatymas bus priimtas, visos nepriklausomos NVO ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.
ES kritika
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) teigia, kad „įstatymo dėl užsienio įtakos skaidrumo projektas neatitinka Sakartvelo siekių ES ir jos stojimo į ES trajektorijos“.
Pirmadienį „Sakartvelo svajonė“ tūkstančius žmonių autobusais išsiuntė į sostinę, kur jie dalyvavo atsakomajame mitinge, surengtame pasklidus pranešimams, kad vyriausybės pavaldiniai buvo verčiami jame dalyvauti.
Retai viešumoje pasirodantis įtakingas milijardierius Bidzina Ivanišvilis – valdančiosios partijos pirmininkas – kreipėsi į minią.
Jis gynė įstatymo projektą, kuriuo, anot jo, siekiama padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą, sakydamas, kad „neskaidrus nevyriausybinių organizacijų finansavimas yra pagrindinė Sakartvelo vyriausybės valdymo iš užsienio priemonė“.
Vėliausioje demonstracijoje sekmadienio vakarą apie 20 tūkst. protestuotojų susirinko Tbilisio centrinėje Respublikos aikštėje, mojavo Sakartvelo ir ES vėliavomis ir surengė „Eitynes už Europą“ pagrindine sostinės gatve link parlamento.
Panašūs mitingai vyko visoje šalyje, įskaitant antrą pagal dydį Sakartvelo miestą Batumį ir pagrindinį vakarinio Imeretijos regiono miestą Kutaisį.
Praėjusiais metais kilusi antivyriausybinių protestų banga, per kurią policija prieš demonstrantus panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, privertė „Sakartvelo svajonę“ atsisakyti panašaus teisės akto.
Daugelį metų Sakartvelas siekė stiprinti santykius su Vakarais, tačiau dabartinė valdančioji partija kaltinama bandymu priartinti buvusią Sovietų Sąjungos respubliką prie Rusijos.
Gruodį Briuselis suteikė Sakartvelui oficialų kandidato statusą, tačiau pareiškė, kad prieš pradedant oficialias derybas dėl narystės Tbilisis turės reformuoti teismų ir rinkimų sistemas, sumažinti politinę poliarizaciją, pagerinti žiniasklaidos laisvę ir apriboti oligarchų galią.
Sakartvelo siekis tapti ES ir NATO nariu yra įtvirtintas šalies konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jį remia daugiau kaip 80 proc. gyventojų.
