72 metų Saksonijos gyventojas Horstas Hirschas (vardas pakeistas) – vienas iš prieš imigrantus iš musulmoniškų šalių nukreipto judėjimo „Pegida“ rėmėjų, teigia nenorintis, kad Vokietija dėl didžiulio imigrantų antplūdžio taptų islamiška šalimi.
Kiekvieną pirmadienį tūkstančiai Saksonijos gyventojų žygiuoja pro istorinį Drezdeno centrą mojuodami „Pegida“ vėliavomis. Tarp jų yra ir nemažai Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) rėmėjų.
„Pegida“ rėmėjai CDU priklausantį Saksonijos vadovą Stanislawą Tillichą nevengia vadinti nacių eros terminu volksverräter – „tautos išdaviku“.
Vis dėlto, „Pegida“ rėmėjai CDU priklausantį Saksonijos vadovą Stanislawą Tillichą nevengia vadinti nacių eros terminu volksverräter – „tautos išdaviku“.
Musulmonų imigrantais nepatenkintų vokiečių protestai Drezdene jau vyksta metus, o galo jiems vis dar nematyti – „Pegida“ atstovai miesto centre esančiuose skveruose ir aikštėse demonstracijas žada vykdyti ir kovą.
Iki „Pegida“ maršų, Drezdenas garsėjo savo aukštąja kultūra – muziejais, teatrais ir orkestru. Be to, prieš ketverius metus atliktas tyrimas parodė, kad miesto švietimo sistema yra geriausia visoje Vokietijoje, o pats Drezdenas yra visos buvusios Rytų Vokietijos ekonomikos variklis.
Tačiau dabar čia kiekvieną savaitę įvyksta apie 40 prieš imigrantus nusiteikusių grupuočių protesto akcijų, o praėjusiais metais Saksonijoje buvo užfiksuotas penktadalis visoje Vokietijoje registruotų atakų prieš pabėgėlių centrus ir nakvynės namus.
Kito Saksonijos miesto Leipcigo policijos vadas Berndas Merbitzas jau atvirai sako, kad žemėje tvyro į pogromus panaši atmosfera.
H.Hirschas džiaugiasi „Pegida“ atsiradimu ir tikina esąs laimingas, kad atsirado žmonių, nebijančių išsakyti savo pažiūrų.
Vyras kaltina dabartinę šalies vyriausybę pernelyg nukrypus į kairę, kuri nėra populiari rytinėje šalies dalyje ir sako matantis senosios socializmo ideologijos atgimimą naujame pavidale.
Vien tik Saksonijoje tik 4 proc. žmonių save laiko katalikais.
„Vienas iš pavyzdžių yra Angelos Merkel tvirtinimas, kad galime susitvarkyti su pabėgėlių krize. Tai bandymas manipuliuoti gyventojais pagal kažkieno poreikius ir kritikos balsų tildymas. Žmonės rytuose tokius dalykus pastebi, nes mes tai jau matėme anksčiau. Patyrėme priverstinį auklėjimą. Žmonės nenori islamo, o pabėgėliai turi gerbti šalies tradicijas“, – savo pažiūras dėsto H.Hirschas.
Jis priduria, kad Vokietijos tradicijas ir socialinę tvarką formavo krikščionybė.
Tačiau krikščionybė po ilgų komunistinio režimo dešimtmečių jau nebėra vyraujanti Rytų Vokietijos religija. Vien tik Saksonijoje tik 4 proc. žmonių save laiko katalikais, 19 proc. protestantais, o net 75 proc. savęs nepriskiria jokiai religijai.
„Pegida“ rėmėjas, paklaustas kodėl panašių protestų kaip Saksonijoje, nematyti šalies vakaruose, teigė manantis, jog taip yra dėl skirtingos istorijos. Anot jo, 1989 m. vokiečiai šalies rytuose pajuto, kad išeidami į gatves gali realiai kažką pakeisti.
Jau 22 metus Saksonijos sostinėje gyvenantis siras Omaras Allhamas į Rytų Vokietiją atvyko dar 1986 m. studijuoti medicinos. Vyras tikino, kad tuo metu čia neegzistavo jokio priešiškumo užsieniečių atžvilgiu, bet viskas pasikeitė po Vokietijų susivienijimo.
„Dažnai buvau laimingas tiesiog namo grįžęs saugus“, – pasakoja O.Allhamas, tikindamas, kad jau XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje regione galvas pradėjo kelti neonaciai ir kitos prieš atvykėlius nusiteikusios grupuotės.
