Leidinio šaltinių teigimu, B.Johnsonas, kuris buvo neseniai išleistas iš intensyvios priežiūros skyriaus, jaučiasi vis geriau, bet lieka ligoninėje, jau praėjusios savaitės pabaigoje ėmė baimintis kad jo patarimo – izoliuotis – piliečiai klausosi pernelyg uoliai.
Premjeras iš tiesų paragino šalį užsidaryti namuose – o šalis taip ir padarė.
Be to, kasdien per jau įprastas spaudos konferencijas vyriausybę konsultuojantys medikai ir mokslininkai kartoja, kaip sumažėjo srautai viešajame transporte, kaip puikiai žmonės laikosi koronaviruso pandemijos metu įvestų taisyklių.
„Bet visi jie nepasako, kad planas visai nebuvo toks. Vyriausybės planuotojai nesitikėjo tokio paklusnumo: jie vylėsi, kad darbininkai toliau darbuosis, o tėvai į mokyklas toliau veš mažiausiai milijoną mokinių“, – rašo „The Daily Telegraph“.
Nustebino paklusnumas
Faktas, kad mirčių statistika – nors galutinai taip ir nėra aišku, ar žmonės miršta dėl COVID-19 infekcijos, ar su ja – baugina. Tarkime, ketvirtadienį pranešta apie dar 881 asmens mirtį, o iš viso mirė jau beveik 8 tūkst. žmonių.
Tačiau Jungtinės Karalystės vyriausybę baugina ir šalies uždarymas bei jau matomos jo pasekmės.
Vienas ministras, pavyzdžiui, pastebėjo: „Mes bandėme siųsti tokią žinią: dirbkite toliau, bet jei įmanoma – iš namų. Ši žinia kažkur pasimetė.“
Iždo departamentas tikėjosi, kad pagal vyriausybės pristatytą darbo išlaikymo schemą dėl išmokų kreipsis 3 mln. žmonių. Bet dabar tikimasi net 9 mln.
„The Daily Telegraph“: mes tapome tokie paklusnūs kaip švedai, o švedai, kolektyviai atsisakydami užsidaryti, elgiasi kaip britai.
Tikėtasi, kad maždaug penktadalis mokinių toliau keliaus į mokyklas – ne tik būtinuosius darbus dirbančių piliečių, bet ir rizikos grupėje esančių žmonių vaikai. Tačiau šiuo metu į švietimo įstaigas ateina vos 2 proc. moksleivių.
B.Johnsoną tokie duomenys ėmė bauginti ir jis pradėjo diskutuoti su kolegomis. Galbūt pernelyg karštai įtikinėjome šalį izoliuotis?
„Raginimai likti namuose buvo tokie dramatiški, kad buvo klaidingai įsivaizduojama, jog britai į juos neįsiklausys. Vietoj to mes tapome tokie paklusnūs kaip švedai, o švedai, kolektyviai atsisakydami užsidaryti, elgiasi kaip britai“, – pastebi „The Daily Telegraph“.
Suvaržymo aukų – daugiau nei viruso?
Aišku, sušvelninti retoriką nelengva, kai pagrindinis šauklys B.Johnsonas toliau guli ligoninėje. Vis dėlto jau svarstoma, kokių pokyčių būtų galima imtis.
Galbūt skelbimų, kurie primintų šaliai, kad žmonės turi dirbti? Vienas ministras „The Daily Telegraph“ prasitarė: „Juk kažkas turi išlaikyti NHS (Nacionalinę sveikatos tarnybą, – red.).“
Taip pat galvojama paraginti tėvus siųsti vaikus į mokyklas – po Velykų ir tik tuos, kuriems tai leidžiama. Bet akivaizdu, kad kol kas ir darbdaviai, ir darbuotojai, ir tėvai sulindę į virtuves, svetaines ir miegamuosius.
Apie suvaržymus vyriausybė skelbė konservatorių rinkimų kampanijos vadovo Isaaco Levido sugalvotu šūkiu: „Likite namuose, apsaugokite NHS, išgelbėkite gyvybes.“ Šūkis suveikė – net per gerai.
Leidinio šaltinių teigimu, kitus žingsnius kartu su B.Johnsonu planuoja sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas.
Bene svarbiausia užduotis – kaip pasiekti, kad didelė visuomenė dalis karantino nutraukimo nelaikytų „pinigų pergale prieš gyvybes“ („lives vs money“).
M.Hancockas tikrai supranta, kiek kainuoja ekonomikos sustingdymas. Biudžeto deficitas gali siekti net 200 mlrd. svarų sterlingų, o tai tikriausiai reikštų dar dešimtmetį taupymo.
Kita vertus, žmonės tikrai pagrįstai baiminasi dėl didelio infekcijų skaičiaus ir mirtingumo. Todėl vyriausybė nori kalbėti apie tai, kad šalies uždarymas irgi kainuoja žmonių gyvybes. Arba dar drąsiau – kad suvaržymai pražudys daugiau žmonių nei koronavirusas.
Pandemija žudo ir tiesiogiai, ir netiesiogiai
Britų Fiskalinių studijų institutas šią savaitę jau įspėjo, kad dėl pandemijos kilsiančios recesijos poveikis visuomenės sveikatai bus didesnis nei paties viruso.
Esą ateinančiais metais šimtams tūkstančių Jungtinės Karalystės gyventojų gali išsivystyti chroniškos ligos, įmanoma daugybė psichinės sveikatos sutrikimų. Pavyzdžiui, kilus ekonominei krizei 2008–2009 metais, su tokiomis problemomis susidūrė 900 tūkst. dirbančiųjų.
Institutas taip pat pastebėjo, kad dėl viešojo gyvenimo sustabdymo neproporcingai nukenčia nepasiturintieji.
Ateinančiais metais šimtams tūkstančių Jungtinės Karalystės gyventojų gali išsivystyti chroniškos ligos, įmanoma daugybė psichinės sveikatos sutrikimų. Taip jau buvo po 2008–2009 metų krizės.
Kaip rašo „The Daily Telegraph“, apie tai Jungtinės Karalystės vyriausiasis medicinos pareigūnas Chrisas Witty apie tai kalba jau seniai – per pasitarimus jis nuolat pabrėžia, kad pandemija žmones žudo ir tiesiogiai, ir netiesiogiai.
„Mažesnė ekonomika – skurdesnė visuomenė, menkiau finansuojama NHS. Tėvai vengia klinikų ir ligoninių, neskiepija savo vaikų – tad sugrįžta senos ligos. Ataugą užčiuopę žmonės neina pasitikrinti. Vėžio gydymas stabdomas. Terapija stabdoma“, – maždaug taip esą kalba Ch.Witty.
Anot „The Daily Telegraph“, šiuo metu stengiamasi visą šią informaciją apdoroti ir visuomenei pateikti apytikslį mirčių, kurias gali ilgainiui sukelti drakoniški viešojo gyvenimo suvaržymai, skaičių.
Dienraščio šaltiniai mini 150 tūkst. mirčių – ir tai kur kas daugiau nei numanomas COVID-19 infekcijos aukų skaičius.
Taip, vis dar galima cituoti Londono imperinio koledžo ekspertų teiginius, esą nesiėmus izoliacijos koronavirusas gali pražudyti net 250 tūkst. žmonių.
Bet tą dabar jau garsų pranešimą parengęs ir taip B.Johnsoną keisti strategiją įtikinęs šio koledžo profesorius Neilas Fergusonas, pasirodo, anksčiau klydo ir dėl snukio ir nagų ligos, ir dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos („pasiutusių“ karvių ligos).
Skaičiuojama, kad tada į N.Fergusono patarimus įsiklausiusi vyriausybė prarado dešimtis milijardų svarų sterlingų, kai be reikalo paskerdė daugiau nei 6 mln. karvių, avių ir kiaulių.
Gali išgaruoti ketvirtadalis BVP
O dabar valstybės uždarymo socialinė žala gali būti milžiniška – padaugės smurto šeimoje, išplis depresija, masinius bankrotus palydės savižudybių banga.
„Bet tai yra mirtys, kurios po metų arba pasirodys, arba nepasirodys statistikoje. Sunku tokius numanomus rodiklius lyginti su virusu, kurio aukas skaičiuojame kiekvieną dieną“, – pripažįsta „The Daily Telegraph“.
Leidinio duomenimis, šalies ministrų kabinetas pasidalinęs į tris grupes. Pirmoji mano, kad apribojimai net per švelnūs, o vienas ministras siūlo taikyti prancūzišką modelį, kai visų, išėjusių iš namų, reikalaujama parodyti leidimą iškišti nosį į lauką.
Antrajai priklauso ministrai, jau įsitikinę, kad valstybės uždarymas jau kainuoja daugiau nei kainuos liga, ir nori kuo anksčiau švelninti suvaržymus.
Savo ruožtu trečioji grupė tikina, kad net nesvarbu, ką galvoja vyriausybė. Esą prie tokios strategijos privedė visuomenės nuomonės spaudimas, ir tik toks pats spaudimas, tik į kitą pusę, gali iš šios strategijos išvesti – svarbiausia nepražiopsoti tinkamos akimirkos.
„Bet kol kas metas esminiams sprendimams dar neatėjo – situacija dar neaiški. Kitos šalys žengia tik mažus žingsnius. Danija atidaro pradines mokyklas, Austrija – mažas parduotuves. Net Italija svarsto atidaryti gamyklas.
Apsispręsti sunku. Bet reiktų anksčiau, o ne vėliau, nes naujausios prognozės rodo, kad iki vasaros gali išgaruoti ketvirtadalis Britanijos ekonomikos“, – įspėja „The Daily Telegraph“.