„The Washington Post“ praneša, kad pokalbiai su V.Putinu ir V.Orbanu D.Trumpo akyse sudarė Ukrainos, kaip beviltiškai korumpuotos šalies, įvaizdį.
Manoma, kad Baltųjų rūmų vadovas tiki, jog Ukraina siekė jam pakenkti 2016-ųjų prezidento rinkimuose.
Tapatybės nenorėjusių atskleisti pareigūnų teigimu, nė vienas iš minimų užsienio lyderių neragino D.Trumpo pasitelkti Ukrainos, kaip J.Bideną diskredituojančios informacijos, šaltinio. Be to, nė vienas iš užsienio lyderių neteigė, kad Kijevas veikė prieš D.Trumpą 2016-ųjų rinkimuose.
Po šių pokalbių Baltųjų rūmų pareigūnai siekė įkalbėti D.Trumpą remti naująją vyriausybę Kijeve, o ne išnaudoti ją politiniams tikslams, teigė šaltiniai.
Pasak pareigūnų, praeitą savaitę apie V.Putino ir V.Orbano vaidmenį prieš Atstovų Rūmų apkaltos tyrėjus liudijo valstybės sekretoriaus padėjėjas George'as Kentas.
Esą G.Kentas teigė, kad šių lyderių įtaką tapo faktoriumi, dėl kurio pasikeitė D.Trumpo požiūris į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį likus keliems mėnesiams iki jų telefoninio pokalbio, vykusio liepos 25 dieną.
Po pokalbio su V.Zelenskiu JAV žvalgybininkas pateikė pranešėjo skundą, kuriame rašoma, kad D.Trumpas grasino atšaukti JAV paramą Ukrainai.
Dėl šių įvykių kilęs skandalas paskatino demokratus pradėti apkaltos procesą.
JAV pareigūnai pabrėžia, kad nors V.Putinas ir V.Orbanas kritikavo Ukrainą, D.Trumpo sprendimas bandyti gauti J.Bideną diskredituojančios medžiagos buvo paremtas paties prezidento impulsais.
Įtampa tarp Maskvos ir Kijevo tvyro nuo 2014-ųjų, kai Rusija okupavo Krymo pusiasalį, o jos remiami separatistai pradėjo karą Rytų Ukrainoje. Savo ruožtu Budapeštas priekaištauja Ukrainai dėl vengrų tautinės mažumos padėties šalyje.
Buvęs JAV pareigūnas „The Washington Post“ teigė, kad gegužę telefoninio pokalbio metu V.Putinas „darė tai, ką visada“, jog pakenktų JAV ir Ukrainos santykiams.
„Jis visada sakė, kad Ukraina yra tiesiog korupcijos irštva“, – teigė su pokalbio detalėmis susipažinęs pareigūnas.
Pranešama, kad nacionalinio saugumo pareigūnai siekė užkirsti kelią D.Trumpo požiūrio į V.Zelenskį pasikeitimui. Tačiau V.Putino ir V.Orbano balsai turėjo didesnę reikšmę dar ir todėl, kad prezidentui nebedirbo tie, kurie siekdavo sušvelninti autoritarinių lyderių įtaką D.Trumpui.
Pareigūnai citavo gynybos sekretoriaus Jimmo Mattiso ir Baltųjų rūmų administracijos vadovo Johno Kelly atsistatydinimą – abu jie rėmė JAV karinę pagalbą Ukrainai. Patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas taip pat buvo laikomas aršiu Ukrainos rėmėju kare su Rusija. Jis iš posto pasitraukė – arba buvo priverstas pasitraukti – praeitą mėnesį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Davidas Schultzas: Pasitraukė JAV nacionalinio saugumo patarėjas J.Boltonas. Kas toliau?
Pranešėjo skunde teigiama, kad D.Trumpas, kalbėdamas su V.Zelenskiu, grasino atšaukti JAV paramą Ukrainai, jei Kijevas neatnaujins tyrimo dėl galimos J.Bideno sūnaus Hunterio Bideno korupcinės veiklos.
Savo ruožtu D.Trumpas kaltina J.Bideną, kad jis, eidamas viceprezidento pareigas, darė spaudimą Ukrainos vadovybei, jog ji atleistų generalinį prokurorą Viktorą Šokiną. Pastarasis tyrė kompaniją „Burisma Holdings“ – H.Bidenas buvo jos direktorių tarybos narys. Esą J.Bidenas grasino atšaukti 1 mlrd. dolerių JAV paskolą Ukrainai.
2016-ųjų vasarį prezidentas P.Porošenka paprašė V.Šokino atsistatydinti, jo įpėdinis Jurijus Lucenka nutraukė tyrimą dėl „Burisma Holdings“.